2022–2030 metų Plėtros programos valdytojos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programoje* pažymima, kad Lietuvoje neišplėtotos ambulatorinės slaugos, paliatyviosios pagalbos ir ilgalaikės priežiūros paslaugos. ES šalyse vidutiniškai 20 proc. visų namų ūkių, kuriems reikėjo šių paslaugų, gavo paslaugas namuose, o Lietuvoje – tik apie 8 proc. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir didėja jų dalis bendroje gyventojų struktūroje. Vyresnių, pagyvenusių asmenų (65+ amžiaus) grupėje pastebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, ypač dažnas poliligotumas, kai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis. Dėl sveikatos sutrikimų sumažėję savirūpos gebėjimai 65+ amžiaus grupės asmenims sukelia didesnį kompleksinių – socialinių ir sveikatos priežiūros – paslaugų poreikį. Vyresnių, pagyvenusių asmenų (65+ amžiaus), kuriems dažniausiai reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugos, grupei priklausančių asmenų 2019 m. Lietuvoje buvo 552,4 tūkst. (19,8 proc.), 2020 m. – 556 tūkst. (19,9 proc. visų Lietuvos gyventojų). Iš jų 18 proc. (101,4 tūkst. gyventojų) 2019 m. buvo suteikta nors viena stacionarinės slaugos ir palaikomojo gydymo arba stacionarinės paliatyviosios pagalbos, arba ambulatorinės paliatyviosios pagalbos, arba ambulatorinės slaugos paciento namuose paslauga. Faktinis paslaugų gavėjų, kuriems reikalingos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, skaičius yra 94 100 asmenų. Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis (gavėjų skaičius) kasmet didėja vidutiniškai 3 proc., Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad 2030 m. faktinis paslaugų gavėjų skaičius bus 140 000 asmenų (apie 5 proc. visų Lietuvos gyventojų). 2020 m. Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos buvo teikiamos stacionare (69,5 proc.), dienos stacionare (1 proc.) ir ambulatoriškai (29,5 proc.) Paliatyviosios pagalbos paslaugų gavėjų skaičius kasmet auga vidutiniškai 7 proc., Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5 600 asmenų. Siekiama, kad daugiau paliatyviosios pagalbos paslaugų – 70 proc. – būtų teikiama ambulatoriškai. 2020 m. atlikto tyrimo metu (D. Trepel, M. Čiurlionis), siekiančio nustatyti ambulatorinių paslaugų prieinamumą namuose demencija ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims Vilniaus regione, buvo atskleista, kad tik pusė asmenų, besigydančių ambulatoriškai, gauna ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Surinkti duomenys taip pat atskleidė, kad asmenys, kuriems buvo diagnozuota liga, žymima TLK-10 kodu G.30 (ankstyvoji Alzheimerio liga), iš viso negavo namų priežiūros paslaugų. Nors Lietuvoje vis daugiau socialinių paslaugų teikiama namuose (2019 m. socialines paslaugas namuose gavo apie 20,4 tūkst. šalies gyventojų, tai yra 26 proc. daugiau nei 2012 m), tačiau paslaugas namuose gauna tik nedidelė asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, dalis (2012 m. – 16,5 proc., 2019 m. – 24,7 proc.). Slaugos paslaugas namuose 2019 m. gavo apie 43,1 tūkst. gyventojų. Pagalba namuose yra ribota ir dėl paslaugų organizavimo ypatumų – šios paslaugos teikiamos atskirų sistemų specialistų (asmenys, kuriems yra reikalinga ilgalaikė priežiūra, paslaugas gauna iš dviejų tiekėjų – socialinio ir sveikatos apsaugos sektorių) tik darbo dienomis ir darbo valandomis. Asmenys, kurie negali gyventi savarankiškai ir nesulaukia pagalbos savo artimoje aplinkoje, šeimos, kurios neturi galimybės namuose prižiūrėti savo artimųjų dėl darbo ar kitų įsipareigojimų, priversti ieškoti vietos socialinės globos ar slaugos namuose bei ligoninėse. Todėl, remiantis išsivysčiusių šalių praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, būtina kurti efektyviai veikiančią ir koordinuojamą ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo sistemą, užtikrinančią ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir plėtrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-836/A1-492 „Dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos turinio gairių patvirtinimo“, ilgalaikė priežiūra – pagalba savarankiškumą praradusiems asmenims, skirta asmens sveikatos priežiūros ir socialiniams poreikiams kasdieninėje veikloje tenkinti, kuria siekiama: 1. kuo ilgiau išlaikyti ir stiprinti asmens organizmo funkcinius gebėjimus, užtikrinti ligų, sveikatos sutrikimų ir socialinės atskirties prevenciją, stiprinti ir didinti asmens socialinius gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, dalyvauti visuomenės gyvenime ir taip kuo ilgiau gyventi savarankiškai ir visavertiškai; 2. didinti prižiūrinčių asmenų galimybes derinti asmeninį gyvenimą ir asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, priežiūrą ir pailsėti nuo šio asmens priežiūros, dalyvauti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Siekiant atliepti augančių ilgalaikės priežiūros paslaugų gavėjų poreikius bei didinti paslaugų prieinamumą, ypač svarbu užtikrinti pakankamą ilgalaikės priežiūros paslaugas pasirengusių teikti specialistų skaičių ir plėsti jų kompetencijas. Lietuvoje slaugytojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, yra nepakankamas ir atsilieka nuo ES vidurkio. Pavyzdžiui, 2019 praktikuojančių slaugytojų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje buvo 7,7, o tai yra mažiau už ES vidurkį (8,4 slaugytojo). Įtraukiant daugiau slaugytojų padėjėjų, bus kompensuojamas slaugytojų trūkumas. Tuo tarpu, vadovaujantis reikalavimais socialinių paslaugų įstaigų personalo skaičiui, tikėtinas papildomas darbuotojų, teikiančių socialines paslaugas, poreikis 2030 m. būtų apie 5,9 tūkst. Be to, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros darbuotojai neturi pakankamų kompetencijų IPP teikimui užtikrinti. Užtikrinant trūkstamų specifinių kompetencijų suformavimą, planuojama parengti ne mažiau kaip 1000 specialistų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas, kurie dirbs mobiliose komandose ir dienos centruose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-836/A1-492 „Dėl Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos turinio gairių patvirtinimo“, patvirtintos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo pagrindų kvalifikacijos tobulinimo programos gairės ir reikalavimai ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančių specialistų kompetencijai. Nuo 2027 m. sausio 1 d., visi ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiantys specialistai, privalo būti baigę 120 val. mokymus. Projekto veikla užtikrins ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančių specialistų kompetencijų plėtotę ir prisidės prie vieningo ir integruoto kompleksinių kokybiškų slaugos ir socialinių paslaugų teikimo. Projekto įgyvendinimo metu bus užtikrinamas prieinamumo visiems principas, bus nepažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų). *https://lrv.lt/uploads/main/meetings/docs/2570928_imp_570e1495b75c599489017dd087e951d3.pdf