Projektas „Industry 4.0 Lab platforma: EDIH VILNIUS“ (toliau – Projektas) apima Europos Skaitmeninių Inovacijų Centro „EDIH Vilnius“ (toliau – ESIC), sudaryto iš 9 partnerių konsorciumo bei koordinuojamo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko (SVSTP), veiklų, kuriomis bus skatinama privataus ir viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija Lietuvoje, prioritetą teikiant Vilniaus regionui, bei projekto pareiškėjo Inovacijų agentūros veiklos, kuria bus užtikrinamas ESIC įjungimas į pramonei skirtą praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platformą „Industry 4.0 Lab“. Projektas tiesiogiai susijęs su šiais ES politikos tikslais: ES skaitmenine strategija siekiama, kad skaitmeninė transformacija būtų naudinga žmonėms ir įmonėms, kartu padedant siekti tikslo – iki 2050 m. sukurti klimato požiūriu neutralią Europą. Be to, projektas labai prisideda prie žiedinės ekonomikos principų, išdėstytų EK komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (Briuselis, 2020 03 11). Projektas atitinka Lietuvos politikos tikslus. Pirma, Sumanios specializacijos strategijos (2014-2020) strateginis tikslas – pasitelkiant MTEP ir inovacijų (MTEPI) sprendimus didinti didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlios ekonominės veiklos poveikį šalies BVP ir struktūriniams ekonomikos pokyčiams. Konkretūs tikslai yra šie: kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (ar) metodus ir, panaudojant šiuos veiklos rezultatus, reaguoti į pasaulines tendencijas ir ilgalaikius nacionalinius iššūkius; didinti Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Įgyvendinant Sumanios specializacijos strategiją, patvirtintos šios prioritetinės MTEPI plėtros sritys: energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; pažangus, švarus, susietas transportas; informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė (2022 m. patvirtinta nauja Sumanios specializacijos strategija (2021-2027) išlaiko pagrindines strategines kryptis ir prioritetus). Projektas reikšmingai prisideda prie Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimo, nes konsorciumo narių kompetencijos tiesiogiai atitinka jas: pavyzdžiui, SVSTP koordinuoja Švariųjų technologijų klasterį Lietuvoje (sritis "energetika ir tvari aplinka"), bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis vykdant veiklas, kuriomis siekiama atrasti naujas produktų ir paslaugų kūrimo galimybes sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. VILNIUS TECH aktyviai įgyvendina MTTP veiklas ir tarptautinius projektus dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, kibernetinio saugumo ir kt. srityse (sritis "informacinės ir ryšių technologijos"), VITP turi ekspertų komandą, teikiančią skaitmeninių sprendimų kūrimo paslaugas (daiktų internetas, lazerių technologijos ir inžinerija ir kt.). EDIH VILNIUS konsorciumo narių kompetencija apima visas septynias Sumanios specializacijos strategijos prioritetines sritis (tiek naujosios Sumanios specializacijos strategijos (2021-2027) pagrindinius prioritetus). Be to, MVĮ ir viešojo sektoriaus organizacijoms teikiant inovacijų konsultavimo ir paramos paslaugas bus paspartinta jų skaitmeninė transformacija, o tai savo ruožtu paspartins jų inovatyvių technologijų, produktų ar paslaugų kūrimą ir padidins jų konkurencingumą. Projektas taip pat prisideda įgyvendinant šiuos kitus Lietuvos politikos tikslus: (1) Lietuvos skaitmeninimo plėtros programa siekiama skatinti valstybės skaitmeninimą, kad viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų efektyviai ir saugiai kurti ir naudoti inovatyvius produktus ir paslaugas, stiprinti gyventojų gebėjimus visapusiškai naudotis naujomis technologijomis, didinti informuotumą apie būsimus technologinius pokyčius ir sudaryti sąlygas valstybei prisitaikyti. (2) Strategijoje „Lietuva – 2030" įvardijama strateginė modernių IRT technologijų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtros svarba siekiant užtikrinti konkurencingumą pasaulyje. Joje pabrėžiama, kad svarbu sutelkti dėmesį į tvarų išteklių naudojimą ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimą. (3) 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane akcentuojama žiedinės ekonomikos, skaitmeninės transformacijos privačiajame ir viešajame sektoriuose, didelės pridėtinės vertės ir inovatyvių produktų kūrimo svarba. (4) Lietuvos pramonės skaitmeninimo 2020-2030 m. veiksmų plane deklaruojamas siekis tapti pramonės skaitmeninimo lyderiu geografinėje teritorijoje, apimančioje regionus: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos šiaurinės dalies; siekiama pasivyti Suomiją, Švediją, Daniją. Projektas reikšmingai prisidės prie šių Lietuvos pramonės skaitmeninimo 2020-2030 m. veiksmų plane nurodytų trūkumų šalinimo: (1) Vietos pramonėje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, kurių technologinis pasirengimas yra žemo lygio, o tai šiuo metu riboja investicijas į bendrą gamybos pažangą (2) Gamyboje vyrauja užsakomoji mažos pridėtinės vertės produktų gamyba, o tai riboja pažangiausių technologinių sprendimų poreikį ir nereikalauja didelio Lietuvos mokslinių tyrimų ir pramonės bendradarbiavimo (3) Nepakankamai subalansuota darbo rinkos būklė ir neatitikimai tarp švietimo ir pramonės poreikių (4) Fragmentiška skaitmeninimo paskatų sistema, kuri susideda iš daugelio elementų, o jų tarpusavio ryšiai prastai veikia (5) Lėtai besivystanti partnerystės kultūra, kuri trukdo bendradarbiauti ir kooperuotis pagrindiniams ekosistemos dalyviams, taip pat įprastiems B2B santykiams (6) Gamybos segmentai ES kontekste atsilieka žiedinės ekonomikos, aplinkosaugos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse, todėl atsiranda naujas spaudimas įgyvendinti žaliąją transformaciją. Projektas paspartins šių iššūkių ir trūkumų įveikimą tiek Vilniaus regione, tiek kituose Lietuvos regionuose: (1) Įvairūs Lietuvos skaitmeninimo indeksai rodo didelius skirtumus tarp sektorių ir bendrą santykinai žemą ekonomikos skaitmeninimo lygį (pvz. 2021 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. Digital Economy and Society Index, DESI) leidime Lietuva užima 14 vietą iš 27 ES valstybių narių (šaltinis: DESI country profile 2021 EC). Viešojo valdymo, gynybos, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse skaitmeninimo indeksai yra žemiausi (šaltinis: Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020). (2) Nors darbo našumo indeksas Lietuvoje auga, jis vis dar smarkiai atsilieka nuo pirmaujančių šalių (pavyzdžiui, Lietuvos darbo našumo indeksas yra 32, palyginti su 64 skaitmeninimo srityje pirmaujančių šalių indeksais) (šaltinis: Lietuvos skaitmeninės ekonomikos apžvalga 2020). Nors našumas Lietuvos gamyboje didėja, jis auga daug mažiau nei darbo sąnaudos. Nors per pastaruosius 5 metus darbo sąnaudos padidėjo daugiau kaip 60 %, našumas Lietuvos gamybos sektoriuje padidėjo 40 %. Nuo 2017 m. iki 2018 m. darbo užmokesčio augimas išliko didesnis, palyginti su darbo našumo augimu. Pirmasis padidėjo 12 %, o antrasis – tik 8 %. Tai gali būti didelė kliūtis Lietuvos gamybos sektoriaus konkurencingumui ateityje. Kartu su sparčiai augančiomis darbo sąnaudomis ir atsiliekančiu darbo našumu, žemų technologijų sektorių dominavimas Lietuvos apdirbamojoje gamyboje gali apsunkinti Lietuvos apdirbamosios gamybos padėtį ateityje. Žemos ir vidutiniškai žemos technologijos gamybos sektoriai sukuria apie ¾ visos Lietuvos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės; 85 % visų Lietuvos gamybos sektoriaus darbuotojų dirba žemos ir vidutiniškai žemos technologijos gamyboje. (šaltinis: Lietuvos pramonės skaitmeninimo planas 2020-2030 m.). Be to, EDIH VILNIUS atitiks programos „Skaitmeninė Europa" tikslus, apimdamas Vilniaus regiono MVĮ ir viešojo sektoriaus organizacijų skaitmeninimą ir sutelkdamas dėmesį į 3 pagrindines sritis: (1) automatizavimą; (2) skaitmeninę sveikatą; (3) išmanųjį miestą. EDIH VILNIAUS regiono paslaugos bus skirtos: (1) HPC: plėtoti ir stiprinti HPC ir duomenų apdorojimo pajėgumus bei užtikrinti jų platų naudojimą visuomenei svarbiose srityse, tokiose kaip sveikata, aplinka ir saugumas. (2) AI: plėtoti ir stiprinti pagrindinius AI pajėgumus, pavyzdžiui, duomenų išteklius ir AI algoritmų bibliotekas, ir padaryti juos prieinamus visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, taip pat stiprinti ir skatinti esamus AI bandymus ir eksperimentinių priemonių tarpusavio sąsajas. (3) CS: užtikrinti esminius šalies skaitmeninei ekonomikai reikalingus gebėjimus; apsaugoti visuomenę ir demokratiją; užtikrinti, kad jie būtų prieinami viešajam sektoriui ir verslui, ir didinti Lietuvoje besikuriančių CS įmonių konkurencingumą. (4) ADS: užtikrinti, kad esami ir būsimi privataus ir viešojo sektoriaus darbuotojai galėtų lengvai įgyti ADS, ypač HPC, AI ir CS srityse; suteikti studentams, moksleiviams ir kt. priemones šiems įgūdžiams įgyti ir tobulinti. (5) Platus technologijų naudojimas visose ekonomikos ir viešojo gyvenimo srityse: Plėsti geriausius skaitmeninius gebėjimus, ypač HPC, AI ir CS srityse; tobulinti jų panaudojimo būdus visoje Lietuvos ekonomikoje; tenkinti viešuosius interesus ir visuomenės poreikius, t. y. sudaryti geresnes sąlygas visoms įmonėms, ypač MVĮ, naudotis technologijomis ir know-how. EDIH VILNIUS paslaugose ypatingas dėmesys bus skiriamas dirbtinio intelekto technologijoms, nes tai yra pagrindinė viso konsorciumo kompetencija. Skatindamas naudoti ir diegti dirbtinio intelekto technologijas 3 pagrindinėse srityse: automatikos, skaitmeninės sveikatos ir išmaniojo miesto, EDIH VILNIUS gerokai paspartins šių sektorių skaitmeninę transformaciją. Konsorciumo partneriai, būdami stiprūs kompetencijos centrai sektoriuose, kuriuose jie veikia, jau turi didelę patirtį pasirinktose srityse (patirtis išsamiau aprašyta paraiškos 2.3 dalyje). Sukaupta patirtis, žinios ir kompetencijų įvairovė bei tikslingas jų panaudojimas leis EDIH VILNIUS tapti regiono kompetencijos centru ir