Integruota transporto priemonių ir prekių kontrolės sistema Įgyvendinama

2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programoje, patvirtintoje 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“ nustatyta 2 problema - mokestinis atotrūkis (mokestinių prievolių vengimas). Sprendžiant šią problemą būtina didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą, įgyvendinant veiklas, nustatytas Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ apraše, patvirtintame 2022 m. gruodžio 19 d. finansų ministro įsakymu Nr.1K-417 „Dėl finansų ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 1K-268 „Dėl Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ pakeitimo“. Projektas atitinka šio aprašo III skyriaus „Plėtros programos pažangos priemonės veiklų suvestinė“ 8.2 veiklą Sukurti Integruotą transporto priemonių ir prekių kontrolės sistemą (TRAKIS)“. Projektas atitinka minėto aprašo Priedo Nr.8 nuostatas. Projektu siekiama spręsti šias identifikuotas problemas: – nėra įgyvendinami Europos Sąjungos (toliau – ES) muitų teisės aktų reikalavimai visoms muitinės procedūroms naudoti elektronines sistemas bei neužtikrinami operatyvūs ir patikimi duomenų mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp muitinės klientų - ekonominės veiklos vykdytojų - ir muitinių; – nėra sudaryta galimybė ekonominės veiklos vykdytojams pateikus Pranešimą apie prekių patekimą (toliau – PN) automatiškai patikrinti prekių (siuntos / transporto priemonės) pateikimo fakto; – nėra galimybės kontroliuoti transporto priemonių judėjimo muitinės postuose (muitinės nustatytoje arba muitinei priimtinoje vietoje), atsižvelgiant į prekėms atliekamus muitinės formalumus. Pasitaiko savavališkų pasišalinimų iš muitinės posto siekiant išvengti muitinio tikrinimo; – neužtikrintas t. vad. pentologijos proceso – ENS-AN-PN-TS-CD duomenų ir deklaruojamų prekių pateikimo ir pačių prekių (siuntos) pateikimo fakto atsekamumas; – nesudarytos galimybės automatizuoti Lietuvos Respublikos (toliau - LR) sienos kirtimo ir mutinio įforminimo procesų. Pagrindinės priežastys: Su muitinės deklaracija pateikiamos informacijos valdymas didžiąja dalimi nuo grįsto popieriniais dokumentais arba žodiniais pranešimais, nuosekliai, įgyvendinat ES muitinės daugiametį strateginį planą (toliau – MASP), kuris iki 2025 m. keičiamas į grįsta elektroniniais duomenimis. Nepaisant, kad deklaracijose ir PN žinutėse yra duomenų elementas, nurodantis prekių buvimo vietą, jis pateikiamas deklaranto ir informaciją apie prekių pateikimą atskirais atvejais būna netiksli, prekės dar nebūna pristatytos į nurodytą vietą, o PN žinutės pateikimas faktiškai nesutampa su transporto priemonės/siuntos pateikimu. Dėl šių priežasčių prekių pateikimo muitinės kontrolei sistemos (toliau – PPMKS), Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS), Naujosios tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) dabartinis funkcionalumas nesuteikia pakankamo funkcionalumo tiek asmenims vykdantiems ekonominę veiklą – ekonominiams operatoriams, sistemos vartotojams, tiek muitinės pareigūnams, vykdantiems prekių pateikimo kontrolę. Dėl būtinumo patikrinti faktinį prekių siuntos (transporto priemonės) pateikimo faktą, reikia veikti tarp skirtingų informacinių sistemų (Nacionalinių ir ES), kas yra nepatogu vartotojui (tiek muitinės klientui, tiek muitinės pareigūnui). Automatizavimus faktinio siuntos pateikimo patikrinimą pagal numerių atpažinimo, siuntų valdymo ir kitų, jau dabar naudojamų sistemų duomenis, pateikimo fakto patikrinimo veiksmo atlikti bendru atveju nereikės. To neatlikus, didėjančio deklaruojamų siuntų kiekio kontekste su esamais resursais nebus įmanoma užtikrinti muitinio įforminimo per ekonominės veiklos vykdytojui (toliau – EVV) priimtiną laiką. Nauji ES muitinės kodekso reikalavimai nustato naujus reikalavimus prekių ir duomenų pateikimui muitinei. Įvežamų į ES prekių duomenys turi būti pateikiami iš anksto ir vėliau kelis kartus atitinkamuose logistikos proceso etapuose. Šis procesas sąlyginai yra pavadintas Pentalogija ir apima įvežimo bendrosios deklaracijos (toliau – ENS), orlaivio ar laivo atvykimo pranešimą (toliau – AN), PN, Laikinojo saugojimo deklaracijos (toliau – LSD) ir muitinės deklaracijos (toliau – CD) duomenų pateikimą. Šie duomenys, jų detalumas ir panaudojimas skiriasi ir yra susieti su skirtingais prekių gabenimo proceso etapais. Prekių pateikimo (PN) duomenys turi būti pateikti prekių pateikimo momentu – ne vėliau ir ne anksčiau, jų paskirtis – informuoti muitinę apie prekių pateikimą, nepaisant ar buvo pateikti kiti dokumentai (duomenys). Šių duomenų gavimas yra būtinas identifikuoti prekių pateikimo momentą, vietą ir pateikusį asmenį, kad laiku ir tinkamai atlikti patikrinimo veiksmus, net jeigu nebuvo pateikta CD, LSD ar net ENS, kad laiku taikyti draudimus ir ribojimus, išvengti saugumo ir saugos grėsmių. Šiuo metu yra galimybė tik pateikti PN duomenis. Nors nuo 2021-09-01 muitinė gali identifikuoti deklaranto pranešimą, ir momentą kada PN pateiktas, tačiau muitinė negali automatiškai patikrinti/patvirtint prekių ir transporto priemonės pateikimo fakto ir tai sudaro grėsmę išvengti tikrinimo, atlikti veiksmus su kroviniu nepateikus informacijos apie jo pateikimą arba pateikti PN kroviniui, kuris dar nepateiktas muitinei ir, atsižvelgiant į muitinės sprendimą tikrinti, atlikti veiksmus išvengti tikrinimo. Eksporto atveju tai gali sąlygoti apsimestinio eksporto atvejus. Muitinės postuose, nepaisant pavieniuose postuose įrengtų lokalių eilių ir eismo valdymo sprendimų, šie sprendimai nėra niekaip integruoti su muitinio įforminimo procesu, kuris yra didžia dalimi, o nuo 2025 metų bus visiškai skaitmenizuotas. Postuose tikrinamų siuntų (transporto vienetų) judėjimas valdomas atskirai, įprastai žodiniais pavedimais. Užtvarai valdomi taip pat rankiniu būdu. Dėl to pasitaiko tiek brutalių pabėgimų iš posto vengiant tikrinimo, tiek netyčinių pasišalinimų dėl blogai suprastų komandų. Muitinės postuose diegiamų eismo valdymo sistemų su užtvarų valdymo integravimas su muitino įforminimo sistemomis, leistų transporto priemonių judėjimą, tik atsižvelgiant į muitinės priimtus ir sistemose esančius sprendimus. Taip pat taip būtų efektyviau išnaudojama jau turima transporto priemonių numerių nuskaitymo įrenginių infrastruktūra. Šiuo metu LR muitinė neturi instrumento užtikrinančio, kad skirtingų duomenų apie prekes pateikimo metu būtų harmonizuotai keičiamasi AN duomenimis tarp verslo ir muitinės, tinkamai naudojami PN duomenys ir ar visos įvežtos prekės tikrai yra deklaruojamos muitinei pateikiant LSD ar CD. Europos komisiją įtraukė projektą AN-PN-TS į MASP kaip priskirtą VN įgyvendinimui, pabrėždama svarbą kontroliuoti visus šiuos elementus kaip minėto pentalogijos proceso sudedamąsias dalis. Projektas AN-PN-TS įtrauktas į MASP 2.1 numeriu ir jo įgyvendinimas priskirtas valstybės narės (LR muitinės) kompetencijai. AN, PN, LSD duomenų mainų funkcionalumas bus įgyvendintas įgyvendinus PPMKS projektą tačiau pilnam duomenų atsekamumui būtinas ir paties prekių pateikimo fakto patvirtinimo (patikrinimo) funkcionalumas, kuris numatomas TRAKIS užduotyje. Tokių atvejų, kai reikia patikrinti transporto priemonės pateikimą, skaičius 2021 metais sudarė 2 836 642 atvejų per metus ir šis skaičius rodo problemos mąstą ir aktualumą. Visi LR muitinės kelio postai veikiantys pasienyje su Baltarusijos Respublika yra pasiekę ir viršiję ne tik savo projektinius, bet ir sutartinius pralaidumus. Nepaisant, elektroniniu būdu pateikiamų deklaracijų duomenų, modernios rizikos vertinimo sistemos, kuri leidžia mažos rizikos siuntas (deklaracijas) įforminti automatiškai, eismo valdymo integravimo su šiomis sistemomis nebuvimas neleidžia automatiškai išleisti transporto priemonės iš posto, o nurodymų perdavimas užima laiko ir transporto priemonės stabdo kitų transporto priemonių judėjimą. Dėl to nemažėja eilės pasienyje. Įdiegus TRAKIS būtų sudarytos galybės perduoti tokius sprendimus eismo valdymo sistemoms automatiškai. Įgyvendinus projektą – sukūrus TRAKIS bus išspręsta duomenų ir faktinio transporto priemonės atvykimo sutikrinimo problema. Duomenys bus sutikrinami automatiškai. Neįgyvendinus Projekto: Liks nepilnai įgyvendintas Sąjungos muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatos ta apimtimi, kad muitinė tinkamai nekontroliuos prekių pateikimo fakto, nebus užtikrintas Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso reikalavimas, kad jeigu be muitinio tikrinimo turi būti atliekamas ir kitas tų pačių prekių tikrinimas, kurį atlieka ne muitinė, o kitos kompetentingos valdžios institucijos, muitinė, glaudžiai su jomis bendradarbiaudama, deda pastangas, kad visais įmanomais atvejais šis tikrinimas būtų atliekamas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip muitinis tikrinimas (taikant „vieno sustojimo“ principą), muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį. Liks didelė rizika, kad siekiant išvengti tikrinimo, prekės bus tinkamai nepristatomos į muitinei priimtiną vietą. Nebus tinkamai ir pilna muitinės kontrolei būtina apimtimi įdiegtos Europos Tarybos sprendime dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos numatytos įdiegti informacinės sistemos. Atitinkamai nebus tinkamai įgyvendinti LR prisiimti įsipareigojimai. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, inovatyvumo (kūrybingumo). <...> tęsinys priede - galutiniame PĮP.