Lietuvos aukštojo švietimo sistema patiria transformaciją, kurios pagrindinė kryptis yra tarptautinio konkurencingumo didinimas, ir būtinybė kuriant ateities universitetus ugdyti naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdalykiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią veiksmingai spręsti Europai iškylančius iššūkius. Projektu siekiama stiprinti studijų tarptautinį konkurencingumą tvarumo technologijų srityje; jį įgyvendinant bus plėtojamos ir atnaujinamos universitetinės studijos, diegiamos technologinės ir pedagoginės inovacijos, skatinamas dėstytojų ir studentų mobilumas, didinamas studijų tarptautinis konkurencingumas. Siekiant tapti konkurencinga aukštąja mokykla, privalu į vykdomų iniciatyvų portfelį įtraukti pasauliniu lygiu keliamas problemas ir sukurti jų sprendimui reikalingą infrastruktūrą. Viena tokių sričių – aplinkos tvarumas - yra integruota Europos žaliojo kurso strategijoje. Darnus vystymasis yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos principų, o JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas – vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos tikslų. Derindama įvairių politikos sričių (energetikos, aplinkos, judumo, pramonės, žemės ūkio ir kt.) veiksmus, ES siekia teisingos ir įtraukios žaliosios pertvarkos. Kaip ir visuose kituose sektoriuose, švietimo ir mokymo sektoriuje taip pat būtina imtis veiksmų įgyvendinant numatytus pokyčius ir ugdant atitinkamas visuomenės kompetencijas. Inicijuojamu projektu siekiama spręsti pagrindinę problemą: didinti aukštojo mokslo tarptautinį konkurencingumą, gerinti studijų prieinamumą ir patrauklumą tvarumo srityje, taip prisidedant prie aukštojo mokslo įstaigų tarptautinės strateginės partnerystės stiprinimo, Lietuvos aukštųjų mokyklų platesnio įsitraukimo į Europos universitetų aljansų veiklas, stiprinant jų, kaip partnerių, įtaką, prestižą ir konkurencingumą juose. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – prestižinis Europos technikos universitetas, patrauklus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams, dėstytojams bei mokslininkams ir reikšmingas Lietuvos valstybės pažangai bei raidai. Universitetas intensyviai taiko technologijas universiteto gyvenime ir savo veikla siekia atliepti nuolat augantį jų poreikį, stiprinti transformuojantį technologijų poveikį mokslui, verslui ir visuomenei. VILNIUS TECH priklausydamas ATHENA Europos universitetų aljansui (angl. Advanced Technology Higher Education Network Alliance, ATHENA) kartu su partneriais kuria pažangiomis technologijomis grindžiamą, naujus socialinius ir technologinius visuomenės poreikius atitinkantį studijų turinį, įgyvendina tarptautinį mobilumą integruojančias studijas. Pagrindinės projektu sprendžiamos problemos:  nepakankamas Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruojantis Europos universitetų aljansuose;  suinteresuotumo, žinių, įgūdžių ir gebėjimų stoka Europos žaliajai transformacijai ir darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti. Analizuojant problemą „Nepakankamas Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinis konkurencingumas integruojantis Europos universitetų aljansuose“ ir jos atsiradimo priežastis, svarbu atkreipti dėmesį į programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių atliktą analizę, pagal kurią Lietuva yra tarp pirmaujančių ES pagal piliečių skaičių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, tačiau mokslo tarptautiškumo lygis yra pakankamai žemas.. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuvos žmogiškasis kapitalas tampa nepakankamu patenkinti darbo rinkos poreikius. Vadovaujantis UNESCO duomenimis, pasaulyje yra 10 395 studijuojantys lietuviai. Šis skaičius byloja, kad įvairios priežastys skatina studentus išvykti studijuoti į užsienį, o Lietuvos universitetai ne visada gali konkuruoti su kitais Europos universitetais. Vadovaujantis 2019 m. Strata atliktos moksleivių ir tėvų apklausos duomenimis, iš visų abiturientų, 2019 m. gavusių brandos atestatą, 34,8 proc. Lietuvoje nestudijuoja. Dėl augančio moksleivių susidomėjimo studijomis užsienyje, ateityje gali dar labiau išaugti studijoms iš Lietuvos išvykstančių jaunuolių dalis, todėl būtina išlaikyti ir stiprinti universitetinio išsilavinimo patrauklumą ypatingą dėmesį skiriant studijų kokybės užtikrinimui ir universiteto teikiamo išsilavinimo vertės didinimui bei studijų/mokymų pasiūlos lankstumo ir prieinamumo didinimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų dalyvavimas Jungtinių Europos universitetų iniciatyvoje yra teigiamas ir daug vilčių teikiantis pokytis visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, galintis paskatinti studentus priimti sprendimą studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje ir naudotis tinklo teikiamomis tarptautiškumo galimybėmis, vietoje sprendimo išvykti studijuoti į užsienį. Atsižvelgiant į tai, būtina suteikti visapusišką paramą, taip pat ir finansinę, Europos universitetų iniciatyvoje dalyvaujančioms Lietuvos aukštosioms mokykloms, kad jos galėtų kuo sėkmingiau įsitvirtinti Europos universitetų tinkluose ir teikti studentams kiek įmanoma daugiau tarptautinės patirties, taip didindamos studijų patrauklumą ir universitetų konkurencingumą. Glaudesnis Europos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas sustiprins jų gebėjimą spręsti su ekonomikos gaivinimu susijusias problemas, tarp jų įtraukų perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, kuris reikalingas visiems europiečiams. Tai patvirtina, identifikuotos antrosios problemos „Suinteresuotumo, žinių, įgūdžių ir gebėjimų stoka žaliajai transformacijai ir darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti“ svarbą ir poreikį ieškoti priemonių, kurios padės prisidėti prie šios problemos sprendimo. Abi problemos ir jų atsiradimo priežastys tarpusavyje koreliuoja ir viena kitą papildo, nes siekiant padidinti aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą, būtina ieškoti inovatyvių, savalaikių ir patrauklių tikslinėms grupėms sprendimo būdų ir priemonių. Svarbu pabrėžti, kad šalies strateginiuose dokumentuose vienas iš siekiamų tikslų, kad skaitmeninės technologijos, inovacijos taptų neatsiejama švietimo sektoriaus kultūros ir veiklos dalimi,. Tam būtina sąlyga yra visų švietimo sistemos dalyvių skaitmeninės kompetencijos. Šiuo projektu kuriama Integruoto tvarumo technologijų laboratorija VILNIUS TECH skatins ne tik dalykinių, bet ir skaitmeninių kompetencijų tobulinimą dėstytojams, bei skaitmeninių mokymo(si) išteklių bazės plėtrą. Įgyvendinant visuomenės žaliąją transformaciją, yra akivaizdi kompetencijų stoka darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, pastebima tarpdiscipliniškumo ir specializuotų gebėjimų visuomenėje balanso stoka, nejuntamas visuomenės susidomėjimas, kuris skatintų elgsenos pokyčius, susijusius su pasaulio ir Lietuvos tvaraus vystymosi ir klimato kaitos iššūkiais. Tuo tarpu keliami darnaus vystymosi uždaviniai yra ambicingi ir kompleksiški: poveikio klimato kaitai mažinimas, švarios žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimo poreikiai, išteklių ribotumas, nykimas ar jų netolygus prieinamumas, valstybių pažangos iššūkiai. Ilgalaikiai Darnaus vystymosi tikslai yra susiję su esminėmis permainomis, kurių dauguma yra sudėtingi iššūkiai visuomenei technine, edukacine, kultūrine, ekonomine ir politine prasme, o jų svarbą bei aktualumą patvirtina ES strateginiuose dokumentuose keliami tikslai, uždaviniai bei planuojami rezultatai:  2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos tikslas yra užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį Europos augimą. Vienas iš šios strategijos prioritetų yra tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančios, ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos ir visuomenės augimo skatinimas.  Europos žaliasis kursas – Europos Sąjungos tvaraus augimo strategija, kuria siekiama transformuoti Europą į neutralaus poveikio klimatui, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Ši strategija yra neatsiejama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo dalis ir prisideda prie susitarimų dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.  Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ įvardina siekį, kad šalies pažanga ir ekonomikos plėtra remtųsi darnios plėtros principais ir žaliojo augimo koncepcija. Akcentuojamas poreikis plėtoti technologijas, kurios darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrintų darnų, išteklius tausojantį augimą. Pažangos strategija yra paremta darnaus vystymosi principais, kuriuos įgyvendinti yra svarbus visuomenės pasirengimas ir išsilavinimas, specialiųjų kompetencijų, reikalingų darnaus vystymosi uždaviniams spręsti, ugdymas bei atitinkamo aukštos kvalifikacijos specialistų skaičiaus parengimas.  „Naujos kartos Lietuva, 2021–2027“ programoje akcentuojami pokyčiai reikalingi aukštos pridėtinės vertės spartesniam kūrimui, skaitmeninimo, žaliojo kurso, klimato kaitos prevencijos, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir krizėms atsparesnės ekonomikos kūrimui. Šios programos komponentai akcentuoja poreikį ugdyti kompetencijas reikalingas žaliajai ir skaitmeninei visuomenės transformacijai. Tarp jų 2 komponentas „Žalioji Lietuvos transformacija“, 4 komponentas „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ numato poreikį reformuoti kompetencijų reikalingų žaliajai ir skaitmeninei transformacijai įgijimą profesinio mokymo sistemoje bei sukurti prieinamas kompetencijų plėtojimo ir kvalifikacijų pripažinimo galimybės suaugusiems, 5 komponentas „Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas“, akcentuoja aukštojo mokslo institucijų vaidmenį ir atsakomybę atnaujinti mokymo procesus, suteikti didesnį prieinamumą prie kompetencijų ugdymo skirtingoms tikslinėms besimokančiųjų grupėms. Tęsinys pateikiamas spausdintinėje pasirašytoje sutarties versijoje