Vilniaus universitetas, kaip koordinatorius, pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą teikė paraišką dėl projekto „Training in Research and Eco-industrial Innovation: Recycle, Reduce and Reuse“ (TRIO-eco) finansavimo (toliau – Paraiška). Paraiškoje numatyta, kad vienas iš pagrindinių tyrimų metodų yra Rentgeno spindulių difrakcinė analizė (XRD). Šis tyrimo metodas leidžia nustatyti susintetintų medžiagų ir dangų fazinį grynumą, kuris ypatingai svarbus norint gauti aukštos kokybės, praktiškai pritaikomus junginius. Paraiškoje planuota susintetinti fosfatus, dvigubus sluoksniuotus hidroksidus ir įvairias oksinitridų pagrindu paremtas korozijai atsparias dangas. Ypatingai didelis dėmesys skirtas plonų, grynos fazės, neturinčių defektų, bet turinčių didelį paviršiaus sukibimą ir kontroliuojamą šiurkštumą dangų sintezėms, kurios pasižymėtų dideliu atsparumu korozijai ir aukštai temperatūrai. Šios savybės yra būtinos norint jas naudoti fotokatalizėje. Minėtos savybės yra tiriamos skirtingais metodais ir prietaisais. Tam, kad būtų galima nustatyti gautos dangos fazinį grynumą, svarbu turėti ir tai galintį tirti prietaisą. Dangos yra nusodinamos ant specialaus padėklo, todėl ir Rentgeno spindulių difrakcinė analizė yra atliekama kartu su padėklu, o tai sukelia iššūkius tyrimo metu. Dažniausiai atliekant matavimus su įprastu difraktometru, kuris yra skirtas miltelių formos mėginiams, prietaisas fiksuoja ir dangos kristalografinių plokštumų atspindžius, kurie gali persikloti su tiriamo mėginio sukurtais atspindžiais, ir taip apriboti galimą atlikti analizę bei jos tikslumą. Problemai spręsti projekto metu numatoma įsigyti prietaisą su slystančio kampo matavimo rėžimu. Šis prietaisas leidžia itin preciziškai nustatyti plonų dangų kristalinę struktūrą, kas yra labai sunku, kartais ir neįmanoma, su paprastu difraktometru. Difraktometru su slystančio kampo rėžimu matavimas vyksta naudojant mažesnį kampą, dėl ko Rentgeno spindulys mažiau prasiskverbia į mėginio gylį, taip sudarydamas galimybę atlikti matavimą mėginio paviršiuje. Būtent dėl to yra išvengiama padėklo difraktogramos, o užfiksuojamos tik plonos dangos difrakcinės juostos. Žinoma, šis prietaisas suteikia galimybę matuoti ir miltelių formos mėginius, todėl juo galima išmatuoti visų Paraiškoje numatomų susintetinti junginių difraktogramas. Įsigijus prietaisą bus galima padidinti jaunųjų mokslininkų žinias apie atliekamus tyrimus ir praplėsti jų tarpinstitucinį bendradarbiavimą su galimybe jiems patiems atlikti sudėtingus slystančio kampo matavimus, taip pat praplėsti tyrimus, susijusius su ekologinėmis inovacijomis, kuriomis yra pagrįsta teikta Paraiška. Naujo įrenginio pagalba bus atliekama kokybiškesnė difrakcinė analizė. Turint aukštos kokybės neorganinius junginius bus potencialiai daugiau galimybių tirti sunkiaisiais metalais ir toksiškomis organinėmis medžiagomis užterštą vandenį taip prisidedant prie Europos Sąjungos 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 metų. Šio prietaiso galimybės suteiks naujų idėjų teiktos Paraiškos atnaujinimo galimybėms bei idėjų naujiems tarptautiniams projektams. Difraktometras taps atviros prieigos principu teikiamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų ir įrangos komplektų dalimi. Atsivers galimybės moksliniams tyrimams ir inovacijoms bendradarbiaujant su verslu ir suteikiant jiems galimybę pasitikrinti jų kuriamus produktus ar paslaugas, jų efektyvumą, tvarumą ar pritaikomumą.