Projektas skirtas Molėtų miesto gyventojams, patiriantiems socialinę atskirtį arba jos riziką, stiprinti jų socialinius ryšius bendruomenėje per reguliarius, mažo slenksčio fizinio aktyvumo ir bendrystės formatus. Projekto tikslas – didinti dalyvių priklausymo bendruomenei jausmą, kasdienio judėjimo įpročius, emocinę savijautą ir įsitraukimą į miesto gyvenimą, įgyvendinant reguliarius sporto užsiėmimus, du 8 valandų renginius „Žygis su spalvomis“, dvi 3 dienų tylos stovyklas. Projekto logika tiesiogiai atitinka remiamą veiklą 2.1.1.3 – socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimą – ir Molėtų miesto VVG strategijos 1.2.1 veiksmą, kuriuo siekiama plėsti socialinių paslaugų ir užimtumo įvairovę bei pasiekiamumą Molėtų mieste. Molėtų miesto VVG strategijoje nurodyta, kad Molėtų mieste 2022 m. gyveno 5 722 gyventojai, tai sudarė 33,8 proc. visų savivaldybės gyventojų, o pats miestas susiduria su socialine diferenciacija, skurdu, nedarbu, migracijos keliamomis pasekmėmis, bendruomenių nykimu ir dėl to silpnėjančiu saugumo jausmu. Rajono lygmens socialinių paslaugų planas rodo, kad pagrindiniai socialinių paslaugų gavėjai yra senyvo amžiaus asmenys ir suaugusieji su negalia, o socialinių paslaugų išvystymas senyvo amžiaus asmenims, suaugusiesiems su negalia ir socialinę riziką patiriantiems suaugusiesiems daugeliu atvejų tėra minimalus. Tame pačiame plane matyti, kad socialinę riziką patiriančių šeimų skaičius 2023 m. vėl augo – nuo 62 iki 73, o vaikų jose – nuo 137 iki 146. Papildomai Molėtų rajono lygių galimybių analizėje konstatuojama, kad vyresnio amžiaus žmonių sporto ir kitų socialinių veiklų pasirinkimas yra labai ribotas, nemokamos sporto veiklos daugiausia koncentruotos Molėtuose ir nėra pakankamos, o 75 metų ir vyresni gyventojai, ypač vyresnio amžiaus moterys, patiria didelę skaitmeninės atskirties riziką, kuri tiesiogiai didina socialinę atskirtį. Molėtų rajono visuomenės sveikatos stebėsena dar rodo menkesnį nei šalies vidurkis gyventojų įsitraukimą į širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos prevencijos programą – 32,1 proc., kai Lietuvoje 45,6 proc. Jaunimo poreikis taip pat aiškus. Molėtų rajono jaunimo reikalų koordinatoriaus ataskaitoje nurodoma, kad 2025 m. rajone buvo 2 408 jauni žmonės, sudarantys 14,9 proc. gyventojų; miesto lygmens jaunimo skaičius viešai nepatikslintas. Tais pačiais metais mobilusis darbas su jaunimu įtraukė 152 unikalius jaunuolius ir palaikė 485 pasikartojančius kontaktus, o jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų veiklose – streso įveikos dirbtuvėse, terapijose ir fiziniuose užsiėmimuose – dalyvavo 720 pasikartojančių jaunuolių, jiems suteiktos ir 59 individualios psichologo konsultacijos. Tai rodo ne teorinį, o realų žemo slenksčio emocinės gerovės, fizinio aktyvumo ir bendruomeninio palaikymo poreikį. Pagrindinė problema Molėtų mieste yra ne vien nepakankamas fizinis aktyvumas, bet ribota nuoseklių, reguliarių ir socialinius ryšius kuriančių veiklų pasiūla žmonėms, kurie dėl finansinių, emocinių, sveikatos, motyvacinių ar socialinių barjerų neįsitraukia į įprastą bendruomeninį gyvenimą. Vietos dokumentai rodo, kad kultūrinių veiklų pasiūla vyresniems gyventojams yra didesnė negu sporto ar kitų socialinio dalyvavimo formų, o nemokamų ir nuolatinių judėjimo veiklų spektras išlieka siauras. Jaunimo duomenys rodo didelį poreikį streso įveikos, emocinės sveikatos stiprinimo ir fiziniams užsiėmimams, todėl darytina išvada, kad bendruomenėje trūksta ne pavienių renginių, o tęstinės socialinės įtraukties maršruto: nuo pirmojo įsitraukimo į mažo slenksčio veiklą iki nuolatinio dalyvavimo, naujų pažinčių, savipagalbos ir sveikesnio gyvenimo būdo. Moterims papildomą riziką kelia emocinis nuovargis, vienišumas, priežiūros našta ar nesaugumo patirtys, todėl joms reikalinga saugi, pasitikėjimu grįsta grupinė erdvė. Pirminė tikslinė grupė – 300 unikalūs Molėtų miesto gyventojų, patiriančių socialinę atskirtį arba jos riziką. Planuojama, kad didžiausią dalį sudarys socialinį atsitraukimą, emocinį nuovargį, mažas pajamas, nestabilų užimtumą ar silpną socialinį tinklą patiriančios 25–64 m. moterys, mažiau galimybių turintys 16–29 m. jaunuoliai ir jauni suaugusieji, taip pat vyresnio amžiaus ar sveikatos apribojimų turintys asmenys, kuriems trūksta prieinamų reguliarių fizinio aktyvumo formų. Šie skaičiai yra projekto planavimo rodikliai, o ne oficiali savivaldybės statistika. Antrinė tikslinė grupė – platesnė Molėtų miesto bendruomenė: šeimos nariai, savanoriai, kaimynystės tinklai ir kiti gyventojai, kurie bus įtraukiami į atvirus bendruomeninius renginius kaip socialinio maišymosi ir stigmos mažinimo priemonę. Toks modelis svarbus todėl, kad socialinė atskirtis mažėja ne tada, kai pažeidžiamos grupės veikia atskirai, o tada, kai jos gauna saugią paramą ir kartu kuria lygiaverčius ryšius su platesne bendruomene. Reguliarūs sporto užsiėmimai bus pagrindinė projekto veikla. Bent vienai tikslinei grupei jie vyks ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, mažose 10–12 asmenų grupėse, kad būtų pasiektas realus įprotis, o ne vienkartinis efektas. Užsiėmimai bus adaptuoti skirtingam fiziniam pasirengimui ir apims funkcinį judesį, laikysenos, kvėpavimo, mobilumo, stabilumo ir kūno pajautimo pratimus; po kiekvieno užsiėmimo bus skiriamas trumpas laikas refleksijai, tarpusavio pažinimui ir informavimui apie kitas veiklas. Du „Žygiai su spalvomis“ bus atviri, 8 val. trukmės bendruomeniniai renginiai, kurių koncepcijoje numatyta apie 150 dalyvių viename renginyje; jie veiks kaip saugus pirmas kontakto taškas žmonėms, kurie dar nedrįsta jungtis į mažesnes grupes, bet nori išbandyti bendrą patirtį. Dvi 3 dienų tylos stovyklos bus skirtos mažesnėms, 15 moterų grupėms; jose fizinis aktyvumas bus derinamas su emocinės gerovės, savivertės, poilsio ir palaikančios bendrystės komponentais. Veiklų turinys remiasi jau parengtais renginių aprašais ir kvietimo logika, kad socialiniai ryšiai stiprinami per renginius ir užsiėmimus, o reguliarumas yra kokybės kriterijus. . Dalyviai bus telkiami ne vien per socialinius tinklus, bet ir per tiesiogines rekomendacijas iš socialinių darbuotojų, jaunimo darbuotojų, bendruomeninių organizacijų, bibliotekos, ugdymo ir sveikatos įstaigų, taip pat per skelbimus viešose vietose ir registraciją telefonu. Toks mišrus pritraukimo modelis būtinas, nes vietos analizė rodo, kad dalis vyresnių gyventojų ir socialiai pažeidžiamų grupių negali patogiai naudotis vien skaitmeniniais kanalais. Įgyvendinant veiklas bus laikomasi prieinamumo visiems principo: registracijos metu bus identifikuojami individualūs poreikiai, užsiėmimams ir susitikimams parenkamos fiziškai prieinamos erdvės, o lauko veiklose užtikrinami skirtingi tempai, poilsio taškai, saugos instruktažas, pirmoji pagalba ir aiški reagavimo tvarka. Nepilnamečiams bus taikomos tėvų ar globėjų sutikimo procedūros, stovykloms – dalyvių saugumo ir elgesio taisyklės, o emocinio jautrumo atvejais bus numatytas nukreipimas į specialistų pagalbą. Stebėsena bus vykdoma per dalyvių registrą, lankomumo suvestines ir pradžios–pabaigos klausimynus, matuojant socialinių ryšių stiprėjimą, savijautą ir fizinio aktyvumo dažnį. Trumpuoju laikotarpiu siekiama įtraukti ne mažiau kaip 300 unikalių tikslinės grupės dalyvius, pasiekti bent 400 dalyvavimo atvejų visose veiklose, užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 proc. dalyvių nurodytų sustiprėjusius socialinius ryšius ar didesnį priklausymo bendruomenei jausmą, ne mažiau kaip 60 proc. – pagerėjusią emocinę savijautą, o bent 50 proc. – dažnesnį fizinį aktyvumą negu projekto pradžioje. Vidutiniu laikotarpiu siekiama, kad ne mažiau kaip 40 proc. dalyvių ir po projekto tęstų dalyvavimą socialinei integracijai skirtose veiklose, taip tiesiogiai atliepiant BIVP rezultato rodiklio logiką. Tvarumas bus užtikrinamas paliekant veikiančias grupes sporto klubo kasdienėje veikloje, ruošiant savanorius ir aktyviausius dalyvius kaip neformalius bendruomenės ambasadorius, o atvirus žygius ir dviračių renginius įtraukiant į periodinį miesto bendruomenės kalendorių. Pagrindinės rizikos yra silpnas pradinis pasiekiamumas, dalyvių nubyrėjimas, sveikatos ar saugos incidentai ir oro sąlygos lauko veiklose; jos bus mažinamos per aktyvų nukreipimą, priminimus telefonu, draugo principą, adaptuotus krūvius, kvalifikuotus vedėjus, aiškius maršrutų saugos planus ir alternatyvas uždarose erdvėse. Vertės už lėšas požiūriu projektas racionalus tuo, kad remiasi grupinėmis, pakartotinai įgyvendinamomis veiklomis, išnaudoja vietinę infrastruktūrą ir savanorių indėlį, o didesnius atvirus renginius derina su mažesnėmis, intensyvesnio poveikio intervencijomis toms pačioms tikslinėms grupėms. Todėl iniciatyva tiesiogiai prisideda prie kvietimo tikslo – mažinti socialinę atskirtį Molėtų mieste, stiprinant bendruomeninius ryšius, užimtumo įvairovę ir gyventojų aktyvų dalyvavimą vietos gyvenime. Molėtų mieste nėra sistemiškai teikiamos integruotos socialinės paslaugos, apjungiančios fizinį aktyvumą, kūrybines veiklas ir tarpgeneracinį bendravimą. Projektu kuriama nauja, inovatyvi paslauga, kurios poreikis pagrįstas augančia senjorų socialine atskirtimi ir ribotu veiklų prieinamumu. Analogiški modeliai sėkmingai taikomi kitose ES šalyse, kur kompleksinės bendruomeninės paslaugos didina socialinę integraciją ir gyvenimo kokybę.