Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą Įgyvendinama

Spręstina problema. Savivaldybės ir socialinės globos įstaigos deda pastangas padėti jaunuoliams, kuriems teikiama socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar, kuriems buvo teikiama socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje, integruotis bendruomenėje, tačiau nepakankamai, kadangi dar yra jaunuolių, išėjusių iš socialinės globos įstaigos, kurie nesugeba integruotis bendruomenėje ar įsivertinti savo galimybes gyventi savarankiškai ir paprašyti jiems teikti palydėjimo paslaugą. Priežastys lemiančios šią problemą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų grupės 2023 m. pradžioje atliktos savivaldybių administracijų apklausos apie palydėjimo paslaugos jaunuoliams organizavimą bei vykdymą ir socialinių globos įstaigų apklausą apie tose įstaigose globojamų (rūpinamų) jaunuolių rengimo savarankiškam gyvenimui bendruomenėje procesą, 2023 m. gegužės 31 d. ataskaitos duomenimis (toliau – Apklausa), 2023 m. pradžioje Lietuvoje buvo globojami (rūpinami) 6,8 tūkst. vaikai, iš jų 1,3 tūkst. – globojami (rūpinami) socialinės globos įstaigose: bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir vaikų socialinės globos namuose. Jaunuoliai, gyvenantys socialinės globos įstaigose, savarankiškam gyvenimui pradedami ruošti dar gyvenant šiose įstaigose. Apklausą apie jaunuolių, gyvenančių socialinės globos įstaigoje, rengimą savarankiškam gyvenimui užpildė 61 socialinės globos įstaiga iš 50 savivaldybių. Iš jų 10 įstaigų pažymėjo, jog jaunuolius savarankiškam gyvenimui pradeda rengti nuo 14 m., 17 įstaigų – nuo 15 m., 12 įstaigų – nuo 16 m., 8 įstaigos – nuo to momento, kai vaikas yra apgyvendinamas globos įstaigoje. Likusios socialinės globos įstaigos nurodė, jog jaunuolius savarankiškam gyvenimui pradeda rengti, atsižvelgiant į jaunuolių savarankiškumo lygį, kai kurios įstaigos pasiruošimą savarankiškam gyvenimui pradeda nuo 18 m. – jam teikiant palydėjimo paslaugą jaunuoliams. Atsižvelgiant į apklausos rezultatus pastebėta, jog 27 įstaigos pasirengimą savarankiškam gyvenimui pradeda laiku, likusios – vėluoja pradėti šį procesą. Dėl šios priežasties jaunuoliai savarankišką gyvenimą pradeda jam nepasiruošę, o tokios kasdieninio gyvenimo situacijos, kaip užsiregistravimas pas gydytoją, savo išlaidų planavimas, prekių ir paslaugų kainų įvertinimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, namų tvarkymas bei kt., jiems tampa iššūkiu. 2024 m. liepos 16 d. SPIS duomenimis 44 savivaldybės yra akreditavusios įstaigas, kurios gali teikti akredituotą socialinę priežiūrą (palydėjimo paslaugą jaunuoliams), tačiau ne visose iš šių savivaldybių paslauga teikiama. Apklausoje pagrindines priežastis, kurias įvardijo savivaldybės, neketinančios teikti palydėjimo paslaugos, yra tokios kaip: nenumatytas finansavimas, neišreikštas poreikis, vaikai, globojami (rūpinami) globos įstaigose, yra mokomi gyventi savarankiškai, o jiems palikus globos įstaigas, su jais tebebendrauja globėjai, vykdoma darbuotojo, galinčio dirbti socialinės įtraukties koordinatoriumi, paieška, bei palydėjimo paslauga jaunuoliams negali būti teikiama, kadangi nėra akredituotų palydėjimo paslaugos jaunuoliams teikėjų. Priemonės problemai spręsti. Įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą priemonę „Institucinės globos pertvarka“ (projektas Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-01-0001 ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“) buvo teikiamos bandomosios palydėjimo paslaugos jauniems žmonėms, paliekantiems institucinę globą. Atsižvelgiant į sėkmingai teikiamas bandomąsias paslaugas jauniems žmonėms, yra tikslinga tęsti šios paslaugos teikimą, siekiant palengvinti jaunų žmonių socialinę integraciją bendruomenėje pradedant savarankišką gyvenimą ir (ar) jam ruošiantis. Be to, XVIII Vyriausybės programoje (Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed22bb703bc311eb8d9fe110e148c770) pasisakoma, kad didesnius finansinius išteklius tikslinga nukreipti socialinės priežiūros paslaugų plėtrai, tarp kurių yra ir palydimos paslaugos. Užtikrinti deramą jaunuolių, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, palydėjimo paslaugos aprėptį ir tinkamą finansavimą numatyta ir XIX Vyriausybės programoje (Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „„Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d4b57910b89711efbb3fe9794b4a33e2?jfwid=-wdjtcrz3j). Teikiant palydėjimo paslaugą su kiekvienu jaunuoliu bus sudaromas ir periodiškai peržiūrimas savarankiško gyvenimo planas. Be socialinės įtraukties koordinatoriaus, kuris atsakingas už paslaugos teikimą, pagal kiekvieno jaunuolio poreikį bus pasitelkta ir kitų specialistų pagalba, pvz., psichologo, soc. pedagogo ir t.t. Teikiant paslaugą daug dėmesio bus skiriama į jaunuolio savarankiškumo ugdymą (pvz., produktų pirkimą, maisto gaminimą, mokymąsi planuoti savo laiką, rūpinimąsi sveikata, kt.), finansinį raštingumą (pvz., orientavimasis kainose, gebėjimas planuoti pirkinius, turimų kišenpinigių naudojimas, naudojimasis el. bankininkyste, kt.), mokymąsi naudotis išmaniosiomis programėlėmis (pvz., visuomeninio transporto), supažindinamą su įvairių įstaigų veikla ir jų teikiamomis paslaugomis, profesinės veiklos pasirinkimą bei kitus, jaunuoliui aktualius klausimus. Svarbu paminėti, kad teikiant palydėjimo paslaugą bus siekiama, jog kiekvienas jaunuolis turėtų „savą asmenį“, kuriam galėtų patikėti problemas, būtų išklausytas ir jaustų prieraišumą, tokiu būdu sukuriant stabilią ir teigiamą emocinę aplinką, o savarankiško gyvenimo pradžia taptų sklandi. Laukiamas pokytis. Siekiama, kad jaunuoliai sėkmingai integruotųsi bendruomenėje, gebėtų spręsti gyvenimiškas situacijas, pasitikėtų savimi, būtų ekonomiškai aktyvūs ir finansiškai nepriklausomi, nepatirtų socialinės atskirties, galėtų kurti pilnaverčius santykius su aplinkiniais žmonėmis. Įgyvendinant projektą nenumatyta apribojimų, turėsiančių neigiamą poveikį įgyvendinant lygių galimybių bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ir kitais pagrindais principus, taip pat bus laikomasi prieinamumo visiems reikalavimo. Projektu prisidedama prie darnaus vystymosi (socialinėje srityje) principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo – vystoma palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, siekiant jiems padėti prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjų socialinę integraciją bendruomenėje. Įgyvendinant projektą bus užtikrintas lygių galimybių principo įgyvendinimas, t. y. projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems projekto dalyviams, taip pat ir individualių pagalbos poreikių (pvz.: judėjimo, klausos ar kt.) turintiems asmenims. Įgyvendinant projektą, bus laikomasi Chartijoje nustatytų teisių ir principų. Projekto vykdytojas užtikrina, kad Europos Sąjungos fondais būtų naudojamasi laikantis Chartijos nuostatų, jei jos taikytinos, įskaitant atvejus, kai nutraukiami mokėjimų terminai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės pataisos, taip pat kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį taikoma pažeidimo tyrimo procedūra.