2021 m. atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime sudarė 28,10 proc. Šiuos rezultatus daugiausia lėmė AEI dalis šilumos sektoriuje, kuri sudarė 48,62 proc., AEI dalis elektros gamyboje sudarė 20,92 proc., o transporto sektoriuje – 6,69 proc. . Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuota 141 MW saulės elektrinių ir 540 MW vėjo elektrinių. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytas tikslas – siekti, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų ir kad ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. Nacionaliniame pažangos plane dėl AEI keliami tikslai iki 2030 m: 50 % elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse bei 500 000 vnt. iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamintą elektros energiją savo reikmėms vartojančių asmenų skaičius . Planuojama, kad tai bus pasiekta plačiai diegiant privatiems energijos vartotojams ir bendrijoms priklausančius mažos galios atsinaujinančios energijos įrenginius. Vis daugiau labai mažos ir mažos įmonės savo veikloje pabrėžia vertybinį pagrindą: socialinę įmonių atsakomybę, aplinkosaugos ir tvarumo principų laikymąsi. Produkcijos gamintojų veiklos atitikimui tvarumo principams užtikrinti vertinamas elektros energijos, naudojamos produkcijai gaminti, kilmės kriterijus, todėl labai mažos ir mažos įmonės renkasi veikloje išnaudoti AEI galimybes. Kartu elektros energijos iš AEI gamyba yra pridėtinę vertę kuriančio verslo galimybė . Elektros energijos iš AEI gamyba ir naudojimas regionuose aktualiausias ūkininkams dėl šiose ūkiuose užaugintos/pagamintos produkcijos sertifikavimo ir jų konkurentinio pranašumo didinimo. Europos Komisijos pasiūlyme dėl Atsinaujinančios energetikos direktyvos 2018/2001/EU pakeitimo pabrėžta AEI bendrijų kūrimosi svarba, taip pat neišnaudotas piliečių energetikos bendrijų potencialas. AEI bendrijos ir piliečių energetikos bendrijos socialinius iššūkius būtų pajėgesnės spręsti nukreipdamos lėšas iš elektros energijos gamybos kitoms reikmėms. AEI bendrijų pagrindiniai tikslai turėtų būti ne kaip gauti finansinio pelno, o teikti savo akcininkams arba nariams ar vietos teritorijoms, kuriose jos veikia, aplinkosauginę, ekonominę arba socialinę bendruomeninę naudą. Todėl šalia labai mažų ir mažų įmonių ir ūkininkų, siekiama sudaryti galimybę AEI bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms investuoti į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plane „Naujos kartos Lietuva“ suplanuota įgyvendinti reforma „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ , kurios tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant verslui ir gyventojams paskatas investuoti. Viena šios reformos įgyvendinimo priemonių – parama AEI (saulės ir vėjo) elektrinių sausumoje įrengimui. Suteikus investicinę paramą pagal projektą nurodytoms tikslinėms grupėms, siekiama sukurti ne mažiau kaip 170,38 MW papildomų elektros energijos gamybos iš AEI pajėgumų, užtikrinant ilgalaikį ir tvarų elektros energijos gamybos ir tiekimo sprendimą tikslinėms projekto grupėms.