Sprendžiama problema ir jos priežastys. Kalvarijos miestas yra Kalvarijos savivaldybės, įsteigtos 2000 m. po teritorinės administracinės reformos, kurios metu buvo panaikintas Marijampolės rajonas, centras. Kalvarijos miestas yra mažiausias Marijampolės apskrities miestas. Kalvarijos savivaldybė – tai vartai į Lietuvą. Tai svetinga ir patraukli, Lietuvą reprezentuojanti savivaldybė su iniciatyvia ir išsilavinusia, kultūrą ir paveldą puoselėjančia bendruomene, patrauklia infrastruktūra ir kokybiškomis paslaugomis, plėtojamu verslu, orientuotu į čia gyvenančių ir atvykstančių žmonių gyvenimo kokybės gerinimą. Kalvarijos savivaldybė mažiausia Marijampolės apskrities savivaldybė, orientuota į savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimą plėtojant bei skatinant vietos savivaldą, įgyvendinant vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Kalvarijos savivaldybės socialiniai-ekonominiai rodikliai (gyventojų skaičius, migracija, užimtumas, nedarbo lygis, skurdo rizika) nebuvo patys aukščiausi lyginant su kitomis apskrities savivaldybėmis arba Lietuvos vidurkiais, kadangi tiek savivaldybėje, tiek mieste vyrauja didelė gyventojų įvairovė – skirtingi socialiniai įgūdžiai, dalyvavimas darbo rinkoje, pretendavimas į socialines paslaugas ir pan. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metų pradžioje Kalvarijos savivaldybėje gyveno 10 604 gyventojai (0,4 proc. Lietuvos gyventojų), Kalvarijos mieste gyveno 4151 gyventojai. 2023 m. sausio 1 d. duomenimis Užimtumo tarnyba Marijampolės apskrityje buvo užregistravusi 10 907 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų: Marijampolės savivaldybėje – 3551, Kalvarijos savivaldybėje – 1 035 (13 proc. visų savivaldybes darbingo amžiaus gyventojų), Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 3475, Šakių rajono savivaldybėje – 1918, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 928. Kalvarijos savivaldybėje bedarbio portretas, Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus 2023 m. sausio 1 d. duomenimis: užregistruota darbo ieškančių asmenų 1 035 (iš jų 480 vyrai, 555 moterys), 827 turinčių bedarbio statusą (iš jų 406 vyrai, 421 moteris), 90 turinčių darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, 295 ilgalaikiai bedarbiai, 109 jaunuoliai iki 29 m., 344 (iš jų 162 vyrai, 182 moterys) asmenys virš 50 m. Siekiant 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP) 8.4 uždavinio įgyvendinimo, Kalvarijos savivaldybės strateginio plėtros plano įgyvendinimo, būtina spręsti esamą viešojo valdymo procesų atvirumo ir aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose trūkumo problemą. 2022–2030 m. plėtros programos viešojo valdymo plėtros programos pagrindime nurodoma, kad gyventojų dalyvavimo viešojo valdymo procese rodiklis vis dar išlieka nepakankamai aukštas – 2016 m. – 51 proc.; 2019 m. – 50 proc. – t. y. tik apie pusę gyventojų žinojo apie savo galimybes ir būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose. 2016 m. vadovaujantis BIVP metodo įgyvendinimo principais, buvo parengta Kalvarijos miesto vietos plėtros strategija (toliau – KMVPS). BIVP metodo taikymas yra aktualus ir reikalingas jo tęstinumo užtikrinimas. BIVP metodo taikymas reglamentuojamas atitinkamų Europos Sąjungos fondų reglamentuose. BIVP – iš apačios į viršų (vietos subjektų iniciatyva) grindžiama integruoto teritorijos vystymo politika, kai VVG (kurios sudarytos iš viešųjų ir privačių vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų) rengia vietos plėtros strategijas, įtraukdamos bendruomenę (strategijose išanalizuoja vietos vystymo poreikius, potencialą, numato tikslus, veiksmus ir t.t.), šių strategijų įgyvendinimui atrenka įgyvendintinus finansuotinus vietos subjektų vietos plėtros projektus, telkia bendruomenę dalyvauti vietos plėtros strategijos rengime, įgyvendinime, stebi, vertina vietos plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatus. KMVPS produkto stebėsenos rodiklių planuotos reikšmės pasiektos arba viršytos. 2021 m. Europos socialinio fondo agentūros atlikta baigtų įgyvendinti projektų vykdytojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 32 proc. projektų veiklas vykdžiusių savanorių tęsia savanorišką veiklą projekto vykdytojo ir/ar projekto partnerio organizacijoje praėjus 6 mėn. po projekto pabaigos. Visa tai rodo, kad BIVP metodo taikymo tęstinumas Kalvarijos mieste yra reikšmingas miesto socialinei raidai ir gyventojų gyvenimo lygio augimui. Parengus naują KMVPS ir gavus galimybę ją įgyvendinti, bus sukuriamos prielaidos Kalvarijos miesto bendruomenei dalyvauti vietos bendrųjų reikalų tvarkyme, iškelti bendruomenei aktualias vietos problemas bei prisidėti prie jų sprendimo. Kadangi projektą įgyvendins Kalvarijos miesto VVG, kurios nare yra ir viešosios valdžios institucija (savivaldybė), atsiras galimybė į šiuos procesus įtraukti ir vietos valdžios institucijas, joms atskleidžiant bendruomenės poreikius ir sudarant prielaidas užtikrinti, kad viešųjų vietos reikalų tvarkymas atitiktų bendruomenės lūkesčius. Siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose, tikslinga išnaudoti esamą pilietinio aktyvumo vietos problemų sprendime potencialą, sukuriant pagrindą įgyvendinti visuomenės įsitraukimui į vietinės reikšmės problemų sprendimą skirtus veiksmus. Teikiamas projektas skirtas sprendžiamos problemos priežasčiai– visuomenei trūksta informacijos ir gebėjimų dalyvauti viešojo valdymo sprendimų rengimo ir priėmimo procese – šalinti. Siekiamas pokytis. Tam, kad BIVP metodo taikymas Kalvarijos mieste būtų veiksmingas, projektų veiklos orientuojamos į visuomenės nepakankamo dalyvavimo viešojo valdymo procesuose giluminių priežasčių šalinimą, t. y. gyventojams patrauklių įtraukimo formų plėtojimą, jų pilietiškumo (pilietinio bendradarbiavimo) kompetencijų ugdymą ir galimybių bendruomenei įsitraukti į praktines pilietiškumo veiklas, jos pačios inicijuotais būdais, veiklomis sprendžiant bendruomenei aktualias problemas, sudarymą, reikalinga siekti, kad viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, dalyvausiančių rengiant ir (ar) įgyvendinant vietos plėtros strategijas, skaičius didėtų. Sprendimui pasiekti ir įgyvendinti numatomas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principo taikymas, kai visuomenė įsitraukia į bendrą viešosios politikos valdymą, dalyvavimas procesuose stiprina gebėjimus veikti ir imtis iniciatyvų, stiprinami ryšiai tarp gyventojų, įmonių, valdžios institucijų ir kitų sektorių interesų grupių. Vietose veikiančių subjektų bendradarbiavimas sprendžiant vietovėse nustatytas viešųjų paslaugų problemas leidžia sutelkti išteklius, kompetencijas bei kompleksiškai ir rezultatyviai spręsti problemas, užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius, padėtų sustiprėti mažiau patirties tokios problemos sprendime turinčioms NVO. Svarbiausias visų projekte dalyvaujančių suinteresuotų šalių poreikis – per aktyvų dalyvavimą vietinės reikšmės problemų sprendime paskatinti viešųjų paslaugų kokybės gerėjimą, savivaldybės socialinę ir ekonominę plėtrą, tokiu būdu gerinant gyvenimo kokybę. Horizontaliųjų principų įgyvendinimas Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tik ėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.). Projekte atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, užtikrinamas nediskriminavimas, visapusiškas dalyvavimas ir įtraukimas į visuomenę, pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo principas, lygios galimybės dalyvauti ir priimti sprendimus, prieinamumas, vyrų ir moterų lygybės, užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimo įgyvendinimas, neribojamos galimybės renginiuose ir procesuose dalyvauti skirtingas galimybes turintiems gyventojams, užtikrinamas renginių vietų pasiekiamumas, informacijos prieinamumas ir perskaitomumas, pasirenkami įvairioms visuomenės grupėms pasiekiami informacijos kanalai.