Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla įgauna vis didesnę reikšmę tiek Lietuvos, tiek Europos kontekste, siekiant didinti ne tik tyrėjų potencialą, bet ir studentų paruošimo lygį, taikant naujausias mokslines ir praktines žinias studijų procese. Lietuvos kolegijų sektoriuje mokslinė veikla buvo vykdoma pragmatiškai, neskiriant didelio dėmesio mokslinės produkcijos kokybiniams parametrams, kadangi mokslinė eksperimentinė veikla kolegijose neturėjo aiškių vertinimo kriterijų. Keičiantis aukštojo mokslo įstatyminei bazei ir pradedant taikyti taikomojo mokslo, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimą visame kolegijiniame sektoriuje, pasigendama įrankio, kuris padėtų sistemiškai vystyti taikomojo mokslo ir meno veiklą šiame sektoriuje. Kauno kolegija (toliau - Kolegija), būdama viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, turi didelį potencialą vykdyti taikomojo mokslo, eksperimentinės plėtros bei meno veiklą. Tačiau sistemingam šios veiklos rezultatų augimui būtina optimizuoti mokslo vadybos procesus, kurie padėtų tinkamai sisteminti, analizuoti ir vertinti informaciją apie potencialius tiriamuosius subjektus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, tyrėjų potencialą bei studentų ir absolventų įtraukimo galimybes į taikomojo mokslo bei meno veiklą. Dėl sisteminio informacijos valdymo trūkumo, taikomojo mokslo, eksperimentinės plėtros bei meno veiklos įgyvendinimas tampa papildomu iššūkiu tiek institucijai, tiek tyrėjams. Institucijoje nėra centralizuotai fiksuojami mokslo ir meno veiklos bendradarbiavimo rezultatai, kurie lengvai, greitai ir patogiai gali būti analizuojami ir vertinami. Informacijos trūkumas apie potencialius tyrimo partnerius ar tyrimo subjektus - socialinius partnerius, jų įsitraukimą, motyvaciją, anksčiau atliktus tyrimus - apsunkina naujų tyrimų iniciavimą bei vykdymą. Kolegija, siekdama stiprinti vykdomos taikomojo mokslo ir meno veiklos potencialą, savalaikiškai geba atlikti mokslinių žurnalų, konferencijų keliamus kokybinius kriterijus bei prisideda vertinant kitų institucijų mokslo ir meno produkciją. Projekto metu numatoma sukurti informacinę sistemą, kuri padėtų tinkamai sisteminti, analizuoti ir vertinti informaciją susijusią su mokslinės meninės veiklos įgyvendinimo ir vertinimo ekosistemos vystymu. Šios sistemos pagrindinės dedamosios - Lietuvos ir ES socialinių partnerių (verslo, viešojo ir aukštojo mokslo sektorių partneriai), Kolegijos tyrėjų, Kolegijos absolventų, Kolegijos studentų, suinteresuotų įsitraukti į taikomojo mokslo ir meno veiklos vystymą, bei mokslo leidinių, konferencijų ir(ar) parodų duomenų bazių moduliai. Lietuvos ir ES socialinių partnerių modulis yra reikalingas siekiant susisteminti informaciją apie socialinių partnerių integralumo galimybes, ankstesnį bendradarbiavimą, statistinę informaciją, kuri gali prisidėti prie tiriamosios veiklos vykdymo. Pažymime, kad tinkamas statistinės informacijos valdymas apie socialinius partnerius gali palengvinti tyrėjų darbą, kai būtina identifikuoti tiriamąjį lauką. Tinkamai valdoma informacija suteikia galimybę pasirinkti tinkamiausius verslo ar viešojo sektoriaus subjektus, siekiant gerinti atliekamų tyrimų kokybinius rodiklius. ES socialinių partnerių duomenų bazė gali padėti vystyti tarptautinių tyrimų atlikimo potencialą, integruojant juridinius asmenis ir ES privataus ir viešojo sektorių organizacijų bei integruoti užsienio šalių tyrėjus į atliekamus mokslo ir meno taikomuosius tyrimus. Kolegijos tyrėjų duomenų bazės modulis padėtų sisteminti informaciją apie Kolegijoje dirbančius tyrėjus, dėstytojus ir jų tyrimų sritis bei kompetencijas. Ši informacija gali padėti reaguoti į socialinių partnerių poreikių tenkinimą komercializacijos procese. Stiprinant bendrystę su socialiniais partneriais ir siekiant tenkinti jų poreikius, taikomojo mokslo ir meno veikloje, yra būtina optimizuoti laiko sąnaudas, kurios atsiranda siekiant atrinkti tinkamiausius dėstytojus, tyrėjus ar menininkus. Taip pat tokios sistemos sukūrimas padėtų patiems tyrėjams optimizuoti atliekamus tyrimus, sukuriant automatizuotas užklausų siuntimo galimybes bei centralizuotu lygmeniu būti įtrauktiems į mokslinių leidinių recenzavimą. Kolegijos absolventų duomenų bazės modulis būtų skiriamas Kolegijos absolventų, suinteresuotų palaikyti bendradarbiavimą su Alma Mater taikomojo mokslo ir meno veiklose, kitos socialinės partnerystės srityse. Absolventas yra geriausias vertintojas, kuris gali suteikti aiškias gaires aukštajai mokyklai: kokia kryptimi reikia tobulinti studijų ir mokslo veiklų vystymą, kad būtų maksimaliai atitinkami rinkos poreikiai, atsižvelgiant į tuometinę situaciją rinkoje. Remiantis Lietuvos užimtumo tarnybos (LUT) duomenimis, 2022 m., studijų baigimo dieną, 46 proc. Kolegijos absolventų turėjo nuolatinio darbo sutartis. Tai reiškia, kad dar studijų laikotarpių jie gali padėti vertinti studijų ir vykdomų tyrimų kokybę, atsižvelgdami į rinkos situaciją. Studentų, suinteresuotų įsitraukti į taikomojo mokslo ir meno veiklos vystymą, modulis padėtų matyti aiškų Kolegijoje studijuojančių studentų potencialą siekiant vieno iš prioritetinių tikslų - studentų įsitraukimo į taikomojo mokslo ir meno veiklą, skaičiaus didinimas. Kauno Kolegijoje studijuoja daugiau kaip 4500 studentų, tačiau trūksta efektyvios sistemos, kuri leistų centralizuotai valdyti informaciją apie motyvuotų studentų potencialą, kurį galima panaudoti siekiant gerinti mokslo kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Vykdant mokslinius tyrimus susiduriama su studentų atrankos iššūkiu, kuomet tyrėjai neturi įrankio, padedančio pasirinkti ir pritraukti gabius studentus į planuojamus taikomojo mokslo ir meno tyrimus. Paieška, atranka ir įtraukimas - daug laiko reikalaujantys procesai. Dėl per ilgo proceso yra atsisakoma aktualių taikomųjų tyrimų. Tokios sistemos sukūrimas optimizuotų studentų įtraukimą į taikomąją mokslo ir meno veiklą. Projekte numatomas mokslo leidinių, konferencijų ir(ar) parodų duomenų bazės modulio sukūrimas padėtų ir institucijai ir tyrėjams atlikti savalaikį informacijos sisteminimą, analizę ir vertinimą apie Lietuvoje ir ES leidžiamus mokslinius leidinius ir konferencijas ir(ar) parodas, jų kokybinius ir kiekybinius rodiklius, įgyvendinimo terminus, įkainius bei kitą aktualią informaciją. Tinkamas šios informacijos valdymas padėtų stiprinti Kolegijos potencialą, įsiliejant ne tik į taikomojo mokslo ir meno veiklos produkcijos kūrimą, bet ir (-įsi)vertinimą / recenzavimą. Todėl, kad nuolatinis bendradarbiavimas prisideda ir prie Kolegijos potencialo didinimo, įsiliejant į mokslinių leidinių ir konferencijų redkolegijas. Šiame modulyje būtų fiksuojamas buvęs, esamas ir galimas bendradarbiavimas su mokslinių žurnalų leidėjais, konferencijų ir(ar) parodų organizatoriais. Sisteminama informacija apie veiklas, kontaktinius asmenis, Kolegijos tyrėjus, studentus bei absolventus, įsitraukiančius į šias veiklas. Šios dedamosios sukūrimas prisidėtų ir prie Kolegijos tyrėjų veiklų planavimo sistemos tobulinimo. Tai būtų aiškus įrankis, kuris padėtų laiku identifikuoti tinkamiausius mokslinius leidinius, konferencijas ir(ar) parodas, labiausiai atitinkančius Kolegijos ir tyrėjo lūkesčius. Įgyvendinant projektą Kolegijoje būtų sprendžiama taikomojo mokslo ir meno veiklos vystymo potencialo stiprinimo problema, kadangi tinkamai nevaldoma informacija daro didelį neigiamą poveikį ne tik taikomojo mokslo ir meno veiklos įgyvendinimo savalaikiškumui, bet ir patiems rezultatams. Susisteminta informacija apie partnerius, tyrėjus, tyrimus bei kitas veiklas prisidėtų tiek prie Kolegijos taikomojo mokslo ir meno veiklos potencialo didinimo, tiek ir prie Kolegijos tyrėjų sėkmingos integracijos į Lietuvos bei Europos mokslo ir meno ekosistemos vystymo ne tik kuriant mokslo ir meno produkciją, bet ir sistemingai prisidedant prie jos vertinimo. Projekto įgyvendinimas susideda iš kelių pagrindinių fazių: sistemos algoritmo rengimo ir derinimo, programavimo ir sistemų integracijos į esamas sistemas darbai, pradinių duomenų į sistemą suvedimas, sistemos testavimas, mokymų medžiagos rengimas, mokymų suinteresuotoms grupėms įgyvendinimas bei sistemos pilnas integravimas Kolegijos veiklose. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.