Šiuo projektu bus sprendžiama LR vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ problema, o priežasčių mažinimui bus atsižvelgiama į 4.7 uždavinio ,,Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes, nediskriminavimą ir aktyvų dalyvavimą, ir gerinti įsidarbinamumą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių“ ir 4.9 uždavinio „Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas“ nuostatų taikymą. Kėdainių rajono savivaldybės 2023–2025 metų strateginis veiklos plane (toliau – Planas) numatyta įgyvendinti 11 programų, temomis: Švietimas ir ugdymas, Sveikatos apsauga, Socialinės apsaugos plėtojimas, Sporto veiklos plėtra, Kultūros veiklos plėtra, Infrastruktūros objektų priežiūra ir plėtra, Aplinkos apsauga, Savivaldybės valdymo tobulinimo programa. Minėtų programų įgyvendinimui pateikta per 30 Kėdainiuose įvairią veiklą vykdančių pavienių ir skėtinių NVO, BO, VšĮ, Bį organizacijų, kurių skaičius kasmet vis didėja. Pareiškėjų gausa rodo ne tik aktyvų bendruomenės įsitraukimas į aktualių vietos problemų sprendimą taikant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) metodu grįstą priemonės ,,iš apačios į viršų“ principo įgyvendinimą, bet trūkstamų ar vis dar neužtikrintų socialinių paslaugų bei įvairių prevencinių priemonių teikimo poreikį. Norint paskatinti teigiamą vietos gyventojų gyvenimo kokybės socialinį pokytį ir išspręsti minėtas problemas, dalis Plano programose ir kitų Tyrimų išvadų informacijos bus panaudota rengiant Kėdainių miesto vietos veiklos grupės 2023-2027m. strategiją (toliau – Strategija), kurios parengimui prašoma parama. Tyrimai ir analizės, pagrindžiantys galimų Strategijos tikslinių grupių problemas ir poreikį. Dalį šios informacijos planuojama įtraukti į 2023-2027 m. Strategijos veiksmus, skirtus Kėdainių miesto seniūnijos gyventojų socialinės būklės gerinimui. 1. 2022–2030 m. Kauno regiono plėtros plane nurodytos problemos ,,Poveikis klimato kaitai ir nepakankamas atsparumas klimato kaitos poveikiui“ bei ,,Neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas“, kurios aktualios ir Kėdainių miestui: • Demografiniai rodikliai Kauno regione sąlygoja išbandymus gyvenimo gerovei ir ekonominei plėtrai. Kauno regione, kaip ir visoje Lietuvoje, visuomenė sensta – daugėja vyresnio amžiaus žmonių, mažėja darbingo amžiaus žmonių, jaunimo ir vaikų. • Paslaugų poreikis ir gebėjimas pasinaudoti paslaugomis priklauso ir nuo socialinės aplinkos. Palankesnes sąlygas dalyvauti visuomenės gyvenime sudaro santykinai aukštos ar vidutinės didesnės dalies regiono gyventojų pajamos – skurdo rizikos lygis regione siekia 19,5 proc. (3,5 procentinio punkto mažesnis už šalies vidurkį). Nors patenkintas socialinių paslaugų poreikis regione sudaro 24 proc. (viršija šalies vidurkį), trūksta prevencinių, bendruomeninių paslaugų šeimai ir vaikams, nepakankamai išplėtota vaikų globos (rūpybos) šeimoje sistema, neįgalių vaikų šeimos negauna reikiamos pagalbos bendruomenėje, globos institucijose gyvena nemažai neįgalių suaugusių asmenų, kurie galėtų gyventi bendruomenėje. • Kauno regione stebimas prieinamų slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugų trūkumas. Paliatyvios pagalbos, globos, slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, yra antras žemiausias lyginant su kitais regionais, siekia 1,87, kai tuo tarpu šalies rodiklis – 2,19. 2019 m paslaugas gavusiais asmenimis, dalis (44 proc.,) yra nežymiai mažesnė už šalies vidurkį (45 proc.) • Neformalus ugdymas yra aktualus ir reikšmingas švietimo kontekste. Neformaliojo vaikų švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalis Kauno regione 2019 m. – 65,7 proc., atitiko šalies vidurkį. Duomenys apie neformaliojo vaikų švietimo programas mokykloje ir kitur lankančių bendrojo ugdymo mokinių dalį savivaldybėse 2018–2021 m. atspindi, kad 2021 m. didžiausia dalis buvo Kėdainių r. sav. (78,2 proc.), mažiausia – Kauno m. sav. ir siekė 62 proc. • Užimtumo lygio rodiklis yra vienas iš labiausiai kompleksinių regiono ekonominę ir socialinę būklę apibūdinančių rodiklių. Dėl daugelio užimtumui palankių vidinių veiksnių sąveikos, Kauno regiono 15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis iš esmės atitinka šalies vidurkį (atitinkamai 71,9 proc. 2020 m., 72,6 proc. 2021 m.), ir palaipsniui artėja prie visiško užimtumo (apie 79–80 proc. 15–64 metų gyventojų užimtumo lygio), tačiau aktualus užimtumo kokybės augimas – esamų darbo vietų kaita ir naujų, kuriančių aukštesnę pridėtinę vertę ar labiau prieinamų socialiai jautrioms grupėms darbo vietų kūrimas, o taip pat - netolygumų mažinimas. 2. Kauno regiono integruotų teritorijų vystymo programos 2014-2020 m., analizės tyrimų duomenys rodo, jog darbingo amžiaus gyventojų dalis Kauno regione yra nedaug mažesnė už vidutinę šalyje (atitinkamai 61,6 ir 62 proc.), ir 2014-2020 m. padidėjo nuo 61 iki 61,6 proc. Tačiau gyventojų skaičiaus pokyčiai Kauno regiono savivaldybėse (išskyrus Kauno rajono savivaldybę) pasižymi mažėjančiu gyventojų skaičiumi. Kėdainių rajonų savivaldybėje kito (mažėjo) nežymiai 0,5 proc. punkto nei Lietuvoje. Kėdainiai pasižymi nedidele ekonominės veiklos įvairove ir mažu veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičiumi. Ženkliai didesnė, lyginant su šalies vidurkiu (21,2 proc.), dirbančiųjų įmonėse dalis EVRK 2 red. apdirbamosios gamybos veiklose, Kėdainių rajone (33,2 proc.). 3. Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2030 metų įgyvendinimo ataskaitoje, 2018-2022m. nurodyta, jog: • Kėdainių rajono savivaldybės verslumo lygio rodiklio santykis su šalies rodikliu (procentais) yra didėjantis, nuo 52,4 iki 52,8 proc. Kėdainių rajono savivaldybės nedarbo lygio santykis lyginant su šalies rodikliu (procentais) atitinka šalies vidurkį 100 proc. ir kinta nuo 107,1 iki 114,6. • Kėdainių rajono savivaldybės bendro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) santykis su šalies rodikliu (procentais) 100 yra mažesnis už šalies vidurkį ir kinta, nuo 96,2 iki 96,4 proc. • Mokinių, dalyvavusių Kėdainių rajono savivaldybės neformaliojo švietimo veiklose, dalis nuo bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus (procentais) pasiektas didesnis nei planuotas 70 ir kinta nuo 60,6 iki 78 proc. • Socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų skaičius Kėdainių rajono savivaldybėje (asmenys) kinta nuo 122 iki 243. Savivaldybės gyventojai sparčiai senėja, paslaugų namuose poreikis ypač išaugo pandemijos metu (2021m.). Kėdainių rajono eilėje laukiančių socialinio būsto asmenų vidutinė laukimo trukmė (metais) kinta nuo 1,6 iki 3,8. Nepasiekta mažėjanti reikšmė. • Užregistruotų Kėdainių rajono savivaldybėje nusikalstamų veikų, tenkančių 100 000-ių gyventojų, santykis su šalies rodikliu (procentais). Kinta nuo 116,5 iki 120,5. Santykis didėja, tačiau kiekvienais metais stebimas Kėdainių rajone užregistruotų nusikalstamų veikų žymus mažėjimas: 2019 m. – 1106; 2020 m. – 966; 2021 m. – 815. • Kėdainių rajono savivaldybės kultūros įstaigose vykusių kultūros renginių skaičius/ lankytojų ir dalyvių, tenkančių 1000-iui gyventojų, juose skaičius (vienetai/ asmenys) kinta nuo1520/2600 iki 1528/2651. Išlaikytas planuotas nemažėjantis rodiklis, tačiau lankytojų skaičius net 46 kartus mažesnis už Lietuvos nacionalinio kultūros centro pateiktus duomenis (2021m.). Įgyvendinant projekto veiklas visuomenė bus kviečiama dalyvauti informaciniuose/konsultaciniuose renginiuose, kurie yra būtini Kėdainių miesto plėtros vizijos nustatymui. Viešų informacinių susitikimų/susirinkimų metu diskutuojant su vietos bendruomene šios problemos bus analizuojamos ieškant galimų jų sprendimo būdų. Vėliau vyks visuomenės anketinė apklausa, kuri padės išgryninti vietovėje vyraujančias problemas. Tyrimų metu identifikuotų problemų siūlomi sprendimai padės kryptingai siekti Kėdainių miesto VVG teritorijos tikslinės grupės gyventojų socialinės atskirties mažinimo, įsidarbinimo galimybių gerinimo, užimtumo gerinimo, darbo vietų sukūrimo bei socialinio verslo ar verslumo skatinimo, pasitelkiant ir išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Tokiam problemų sprendimui vienbalsiai pritaria visi trijų šalių (pilietinės visuomenės, verslo ir valdžios) partneriai ir nutarta ieškoti bendrų sprendimų būdų. Pasibaigus konsultacijoms bus pateikti projektiniai pasiūlymai, bei nustatytas Kėdainių miesto vietos plėtros Strategijos lėšų poreikio dydis. Išanalizavus atlikto tyrimo duomenis bus siūlomi jų sprendimo būdai: • Gerinti gyvenamąją aplinką ir didinti įvairių viešųjų paslaugų atsiradimą (neformalaus švietimo, kultūros, socialinių paslaugų teikimo, sveikatos prevencijos, priežiūros ir kt. srityse); • Didinti bendruomenės sutelktumą ir skatinti vietos bendruomenės iniciatyvas verslo srityje (smulkaus socialinio verslo ir amatų vystymo, smulkiosios gamybos ir prekybos, socialinių paslaugų teikimo, individualios veiklos skatinimo, gyventojų mokymo ir tt.). Projekto įgyvendinimo metu bus nepažeidžiami HP principai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą: Į informacinius susitikimus, konsultacijas, nuotolines konsultacijas bus kviečiami dalyvauti visi norintys asmenys neišskiriant jų lyties, tautybės, kalbos, socialinės padėties, pažiūrų, etninės priklausomybės, negalios ir tt. Kviečiant registruotis dalyvius buvo atsiklausiama dalyvių dėl specialiųjų poreikių tenkinimo reikiamumo. Klausiama dėl sutikimo būti fotografuojamu viešame renginyje ir pan. Informacija apie projekto veiklas buvo siunčiama el. paštu visiems VVG nariams, NVO, BO, VšĮ atstovams, dirbantiems su negalia asmenimis, regėjimų sutrikimus turinčiaisiais, gestų kalbos vartotojams ar senyvo amžiaus asmenimis. Dirbantiems ir besirūpinantiems (toliau žr. rinkmenose)