Darnų judumą skatinančių sprendinių miestuose trūkumo, netolygiai išvystyto bevariklio transporto infrastruktūros problema įvardijama ir 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje. Joje nurodoma, kad tvaraus, darnaus judumo sprendinių susisiekimui miestuose trūkumas prisideda prie didelio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų kiekio transporto sektoriuje. Dėl intensyvių gyventojų kelionių nuosavais automobiliais miestuose susidaro eismo spūstys, nėra sudarytos sąlygos judėti saugiai ir patogiai alternatyviu būdu. Taip pat identifikuojama eismo organizavimo priemonių orientacija į automobilius, bet ne į viešąjį transportą, pėsčiuosius ar bemotores transporto priemones. Atsižvelgiant į stebimas problemas, Klaipėdos regiono plėtros plane nurodyta, kad Klaipėdos regionas, trečias pagal dydį šalies regionas su išvystyta pramone ir logistika, vieninteliu šalyje jūrų uostu bei žinomais kurortais, turi turėti subalansuotą, išplėtotą ir darnią susisiekimo sistemą, atitinkančią gyventojų, verslo ir turistų poreikius. Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas taip pat tampa svarbus dėl augančio gyventojų sąmoningumo aplinkos apsaugos, sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo klausimais. Saugiam bemotorio transporto vystymui turi būti sukurta tinkama infrastruktūra. Klaipėdos rajono savivaldybėje 2025 m. gyvena apie 70 tūkst. gyventojų, tai viena sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių, tačiau augimas kelia naujus iššūkius – ypač darnaus judumo srityje. Atsižvelgiant į tai pagrindinė projekto problema – integruotos ir gyventojų poreikius atitinkančios bevariklio transporto (toliau – BVT) infrastruktūros stygius Gargždų mieste. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono demografiniai rodikliai yra teigiami bei tokie projektuojami ir ateityje, BVT plėtra yra labai reikalinga. Daugėjant žmonių, kasdien naudojančių ekologiškas ir alternatyvias transporto priemones, bei plečiantis ekologišku kuru varomų transporto priemonių skaičiui regione, galima sumažinti energijos išteklių kainų augimo poveikį. Tačiau be projekte numatytos infrastruktūros kūrimo Klaipėdos rajono gyventojų gyvenimo kokybė gerės labai ribotai. Gargždų mieste esama bevariklio transporto infrastruktūra yra fragmentiška ir nesudaro vientiso tinklo tarp gyvenamųjų kvartalų, ugdymo, paslaugų ir sporto objektų. Tikimąsi, kad įgyvendinus projektą Klaipėdos rajono ir regiono bevariklio transporto sistema taps labiau integrali ir pritaikyta gyventojų poreikiams, padidės investicinės ir su turizmu susijusios aplinkos patrauklumas vietos verslininkams ir turistams. Projektas prisidės prie Nacionalinio pažangos plano horizontaliųjų principų įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą bus laikomasi darnaus vystymosi principo bei reikšmingos žalos nedarymo principo, kadangi projekto metu plėtojama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra sudarys sąlygas gyventojams rinktis aplinkai draugiškas judumo formas, mažins motorinio transporto naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir oro taršą, taip prisidedant prie darnaus ir klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimo. Projektas taip pat prisideda prie lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo. Planuojama infrastruktūra bus projektuojama ir įrengiama taikant universalaus dizaino principus, užtikrinant infrastruktūros prieinamumą visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, negalios, socialinės padėties, tautybės ar kitų požymių. Projektu bus sudaromos saugios ir patogios judėjimo sąlygos įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus žmones, šeimas su vaikais bei asmenis su negalia. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus, užtikrinant viešosios infrastruktūros prieinamumą visiems visuomenės nariams ir skatinant socialinę įtrauktį.