Kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimas Vilniaus rajono savivaldybėje Įgyvendinama

Fizinis aktyvumas Vilniaus rajono mokinių tarpe didėja, tačiau vis dar daugiau nei pusė jų nesiekia rekomenduojamo lygio. 2024 m. mokinių gyvensenos tyrimas parodė, kad tik 41,9 % mokinių yra fiziškai aktyvūs bent penkias dienas per savaitę. Nors šis rodiklis viršija šalies vidurkį (39,6 %), reikia skatinti kasdienį judėjimą mokykloje, stiprinti mokinių sveikatą bei ugdyti ilgalaikius aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Taip pat šis mokinių gyvensenos tyrimas parodė, kad net 25,6 % Vilniaus rajono mokinių prie ekranų praleidžia keturias ir daugiau valandų per dieną, o tai siejama su mažesniu fiziniu aktyvumu, prastesne emocine savijauta ir bendros sveikatos problemomis. Pagal 2024 m. atliktą mokinių gyvensenos tyrimą tik 58,7 % Vilniaus rajono mokinių dantis valosi rekomenduojamą kiekį – du ir daugiau kartų per dieną. Nors tendencija gerėjanti, šis rodiklis vis dar žemesnis nei šalies vidurkis (60,6 %), todėl išlieka poreikis stiprinti švietimą burnos higienos srityje. Geros burnos higienos įpročiai svarbūs ne tik dantų būklei, bet ir bendrai vaikų sveikatai bei savijautai. Vilniaus rajone 2023 m. bandymų žudytis rodiklis siekė 52,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o tai atspindi gyventojų emocinės sveikatos iššūkius ir didelį streso lygį. Nepaisant to, stebima teigiama dinamika, 2022 m. bandymų žudytis Vilniaus rajone rodiklis siekė 56,7 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Viena iš galimų to priežasčių – 2023 m. Vilniaus rajono savivaldybėje buvo vykdomos net keturios savivaldybės visuomenės sveikatos programos ir priemonės, skirtos bandymų žudytis prevencijai, matant teigiamą pokytį yra reikalinga toliau vykdyti prevencines programas. Vilniaus rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nemaža dalis šeimų, auginančių 3–6 metų vaikus, susiduria su tėvystės iššūkiais – stokojama žinių apie vaikų raidą, elgesio valdymą bei emocinį palaikymą. Tai ypač aktualu socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, kuriose tėvai dažnai neturi galimybių gauti specialistų pagalbos ar dalyvauti ugdomosiose programose. Remiantis Higienos instituto atliktu tyrimu „Pozityvios tėvystės gebėjimų stiprinimo poreikis Lietuvoje“ (2021), daugiau nei pusė apklaustų tėvų pripažino, kad susiduria su sunkumais auklėjant vaikus, o beveik trečdalis nurodė stokojantys žinių apie vaikų elgesio priežastis ir tinkamus auklėjimo metodus. Ši problema dar aktualesnė šeimose, patiriančiose socialinę riziką – jose dažniau pasitaiko netinkamo auklėjimo praktikų, per menkas emocinis ryšys su vaiku, negebėjimas atpažinti vaikų emocinių poreikių. Vadovaujantis Vilniaus rajono visuomenės sveikatos stebėsenos 2023 m. ataskaita, rajone fiksuojamas aukštas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų – 509,3 atvejo 100 000 gyventojų. Tai išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių, atskleidžianti jų sveikatos būklės pažeidžiamumą ir ribotą lėtinių ligų prevencijos veiksmingumą. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirčių (apie 52 proc.). Vyresnio amžiaus žmonėms kraujotakos ligų rizika ženkliai padidėja dėl ilgainiui susiformavusių gyvenimo būdo veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, medžiagų apykaitos sutrikimai, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba ir nuolatinis stresas. Šie veiksniai dažnai tampa lemiami, jei laiku nesiimama prevencijos. 2024 m. mokinių gyvensenos tyrimas atskleidė didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Vilniaus rajone – tabako gaminių, elektroninių cigarečių, alkoholio ir narkotikų vartojimas išaugo, ypač tarp vyresnių klasių mokinių. Pavyzdžiui, bent kartą gyvenime kanapes vartojusių mokinių dalis padvigubėjo – nuo 2,4 % (2020 m.) iki 4,5 % (2024 m.). Dėl aukščiau išvardintų priežasčių yra būtina imtis prevencinių priemonių sveikų gyvensenos įpročių skatinimui. Nesprendžiant aukščiau aprašytų problemų ir neįgyvendinant numatytų veiklų, toliau galima tikėtis didėjančių sveikatos netolygumų Vilniaus rajone, didėjančių sveikatos problemų, kurių sprendimui reikalinga prevencija, taip pat nevykdant veiklų nebus didinamas gyventojų sveikatos raštingumas. Didėjantis psichoaktyvių medžiagų vartojimas mokinių tarpe gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį jų fizinei ir psichologinei sveikatai. Nepriklausomai nuo to, ar tai yra narkotikai, alkoholis ar kitos medžiagos, jų vartojimas gali sukelti priklausomybę, daryti žalą smegenims ir kitoms kūno sistemoms, paveikti mokymosi rezultatus ir socialinį elgesį. Nesprendžiamos problemos gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik asmenų sveikatai, bet ir visai bendruomenei bei regiono socialinei ir ekonominei plėtrai. Didėjantis psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti didesnį socialinį atotrūkį, sveikatos problemų plitimą, didesnį jaunimo nusikalstamumą, priklausomybę ir kitas socialines problemas bei sumažinti bendrą visuomenės gerovę. Įgyvendinus projektą, bus pagerintas sveikatos stiprinimo ir psichoaktyvių medžiagų prevencijos paslaugų prieinamumas bei kokybė Vilniaus rajone. Taip pat bus padidintas gyventojų sveikatos raštingumas, skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Projekte nebus apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Taip pat, nėra veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Priemonės veiklos atitinka Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą