Šeima yra pirminė ir pamatinė visuomenės ląstelė, kurios visapusiškas ir darnus funkcionavimas užtikrina visų jos narių ne tik asmeninę, tačiau ir bendrą gerovę. Šeimos gerovės sąvoka apima skirtingas sritis - fizinę, socialinę, materialinę, psichinę bei dvasinę. Šeimos gerovė apibrėžiama per pagrindinius asmenų (šeimos) poreikius bei jų patenkinimą, nuo kurių priklauso šeimos atliekamų funkcijų sėkmingumas. Skirtingi veiksniai ir (ar) aplinkybės įtakoja šeimos gyvenimą bei gali sukelti įvairias šeimos ryšių disfunkcijas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, gyventojai susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis, vienaip ar kitaip įtakojančiomis šeimų ir ypač jose gyvenančių vaikų bei paauglių gerovę: skyrybomis, smurtu artimoje aplinkoje, šeimų skurdu, nesuderintais šeimos ir darbo įsipareigojimais, nedarbu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu, vaikų nepriežiūra, savižudybėmis ir kt. Problemas įtakojančios priežastys: - šeimos (asmenys) ne visada yra linkę kreiptis pagalbos; - nepakankamas jau teikiamos pagalbos viešinimas bei prieinamumas; - nepakankamos šeimų finansinės galimybės kreiptis pagalbos į privačias įstaigas/specialistus; - valstybės socialinių paslaugų politika orientuota tik į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, todėl neužtikrinamas tolygus kokybiškų paslaugų prieinamumas visiems gyventojams; - dalis šeimų, auginančių mažamečius vaikus, negeba užtikrinti saugios, palankios vaiko raidai aplinkos; - žemas socialinio darbo prestižas šalyje; - psichologinės pagalbos stigmatizavimas; - socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų stoka ir kt. Socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos specialistai nurodo, kad prevencija (prieinama tinkama pirminė pagalba reikiamu metu), kol dar nėra iškilusios problemos arba kol problemos dar nėra įsisenėjusios, yra svarbi ir būtina, kad būtų galima išvengti pasekmių, kurių sprendimas valstybei ir visuomenei kainuoja ženkliai daugiau nei prevencinės priemonės. Socialinių paslaugų kataloge (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-451 redakcija), kompleksinės paslaugos šeimai nurodomos kaip viena iš prevencinių socialinių paslaugų rūšių, kurios pagal LR socialinių paslaugų įstatymą privalo būti teikiamos visose Lietuvos savivaldybėse. Prevencinių socialinių paslaugų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinį įsitraukimą. Prevencinės paslaugos organizuojamos vadovaujantis Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei teikiamos projekte vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogo 6.2 papunkčiu, pagal kurį teikiamas paslaugas sudaro: 1. Individualių ir (ar) grupinių konsultacijų organizavimas ir teikimas asmenims, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje; 2. Savitarpio pagalbos grupių organizavimas ir vedimas asmenims, patyrusiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje; 3. Socialinių įgūdžių grupių vaikams ir paaugliams organizavimas ir vedimas – vaikų ir paauglių gyvenime reikalingų įvairius socialinius įgūdžius, nuostatas ugdančių teminių grupių užsiėmimai; 4. Tėvystės mokymų organizavimas ir teikimas – paslaugos, teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes ir padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes; 5. Šeimos mediacija – paslauga, teikiama neteisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui, siekiant ginčus, tarpusavio konfliktus spręsti taikiai; 6. Šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose – konsultacijos šeimos (asmens) namuose (gyvenamojoje vietoje), gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ir (ar) specialiuosius poreikius asmeniui ir kt.; 7. Pavėžėjimo paslauga asmenims (šeimoms), gaunantiems kompleksines paslaugas. Jei nėra galimybių naudotis viešuoju transportu (viešojo transporto nėra arba jis yra, bet neužtikrinama, kad paslaugų gavėjas laiku atvyks į paslaugų teikimo vietą ir dėl to jam negalės būti suteiktos numatytos apimties paslaugos) ar asmeniniu transportu; 8. Vaikų priežiūros paslauga teikiama tuo pačiu metu, kai tėvams teikiamos kitos kompleksinės paslaugos, ji gali būti teikiama ne ilgiau kaip 4 val. per dieną visiems tėvams (įtėviams, globėjams). Paslaugas teiks projekto partneriai (2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑004‑02‑05‑01 „Gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje“ 8 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Sostinės regione“ ir 9 veiklos „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – PFSA) 2.5 papunktis). Paslaugų teikimui projekto partneriai įdarbins kvalifikuotus specialistus (psichologus, socialinius darbuotojus, individualios priežiūros darbuotojus, mediatorius, užimtumo specialistus, jaunimo darbuotojus ir kitus specialistus). Projekto veiklos suplanuotos taip, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų užtikrinamas paslaugų kompleksiškumas ir asmenims būtų galimybė dalyvauti visose veiklose pagal poreikį. Tai pat planuojant projekto biudžetą buvo atsižvelgta į Socialinių paslaugų katalogo 6.2. papunktį, kuriame rekomenduojama, kad asmeniui būtų teikiamas paslaugų rinkinys, susidedantis bent iš 2 šiame papunktyje nurodytų paslaugų. Visoms savivaldybėms projekto biudžetas paskirstytas pagal gyventojų skaičių ir suderintas su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų (toliau – HP), atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi PFSA nustatytų reikalavimų dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Projektas savo veiklomis prisideda prie darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. Principų įgyvendinimas detaliau aprašytas Sutarties 10.2. papunktyje. Siekiant užtikrinti LR socialinių paslaugų įstatyme bei Socialinių paslaugų kataloge numatytą prevencinių paslaugų teikimą Lietuvos gyventojams, sudaryti tinkamas sąlygas šeimos bei visuomenės gerovei, projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įgyvendinamas visos šalies mastu. Projektu užtikrinama, kad nemokama kvalifikuotų specialistų kompleksinė pagalba būtų prieinama visiems gyventojams kiekvienoje savivaldybėje.