Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Alytaus regione Įgyvendinama

Pagrindinė problema – nepakankama atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūra, kas įtakoja per didelį mišrių komunalinių atliekų susidarymą ir jų šalinimą sąvartyne. Tam yra keletas priežasčių. Atliekų rūšiavimo nepakankamas efektyvumas: daugelyje vietovių atliekų rūšiavimo sistema nėra pakankamai išvystyta, todėl didelė dalis perdirbamų atliekų patenka į sąvartynus. Nors gyventojų ir mišrių komunalinių atliekų kiekis mažėja, vis dar didelis perdirbimui, antriniam panaudojimui tinkamų atliekų kiekis patenka į mišrias komunalines atliekas. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas turi būti kuo arčiau atliekų turėtojo. Perdirbimo infrastruktūros trūkumas: ne visur yra pakankama, technologiškai naujoviška perdirbimo infrastruktūra, kad būtų galima efektyviai perdirbti visas surinktas perdirbamas medžiagas. Atliekų prevencija ir atskiro maisto atliekų surinkimo plėtra yra labai svarbu užtikrinant, kad mišrių komunalinių atliekų kiekis neaugtų. Kuo daugiau gyventojai ir įmonės atskirai išrūšiuos maisto atliekų, tuo sausesnės atliekos pateks į mechaninio rūšiavimo įrenginius. Sausesnes atliekas galima lengviau rūšiuoti ir perdirbti, o atsižvelgiant į augančius atliekų šalinimo mokesčius ir atliekų deginimo įkainius, jų tvarkymas tampa pigesnis. Visuomenės sąmoningumo stoka: trūksta visuomenės sąmoningumo/žinių apie atliekų tvarkymo svarbą ir tinkamus rūšiavimo metodus. Pastarųjų ketverių metų mechaninio rūšiavimo įrenginiuose duomenys rodo, kad mažėjantį mišrių atliekų kiekis kasmet mažėja maždaug 7% – 9% kasmet. Pagrindinės šios tendencijos priežastys yra nuolatinis ir intensyvus gyventojų švietimas bei informavimas, įtraukios edukacijos, gerėjantis atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje, rūšiavimo aikštelių plėtra, taip pat atskirai surenkamos maisto atliekos. Tačiau nuolat atliekami morfologiniai tyrimai rodo, kad atliekų mažėjimui vietos vis dar yra pakankamai nemažai: pvz. > 80 mm lengvojoje frakcijoje, kuri šiuo metu yra nukreipiama į atliekų deginimo įrenginius, yra iki 35% pakuočių, iš kurių apie 50% galima perdirbti. Šioje perdirbamoje frakcijoje didžiausią dalį – 2/3 – sudaro LDPE spalvota plėvelė. Ne pakuotės sudaro 65%, iš kurių tik 8% perdirbama, tai tas pats LDPE spalvotos atliekos, kurių didžiausią dalį sudaro šiukšlių maišai bei metalas. Popieriaus ir metalo pakuotes ARATC atskiria rūšiavimo įrenginiuose ir sutvarko patys arba parduoda rinkoje. Finansinių investicijų trūkumas ir dideli modernizacijos kaštai. Papildomos investicijos į esamą infrastruktūrą, ypač siekiant atnaujinti technologijas ir atstatyti prarastus surinkimo rodiklius (pvz., likusių plastikinių pakuočių atgavimas), pareikalautų reikšmingų lėšų. Dideli modernizacijos kaštai gali riboti naujų sprendimų diegimą, o investicijų trūkumas lemia, kad infrastruktūra neatsinaujina pakankamai greitai, todėl paslaugos efektyvumas ir perdirbimo rodikliai lieka nepakankami. Šios keturios pagrindinės priežastys – nepakankamas atliekų rūšiavimo efektyvumas, perdirbimo infrastruktūros trūkumas, visuomenės sąmoningumo stoka ir finansinių investicijų trūkumas – sudaro pagrindinę problemą, dėl kurios regiono surenkama mišrių komunalinių atliekų sistema neveikia optimaliai. Jei ši problema neišsprendžiama, didės atliekų pervedimas į sąvartynus, sumažės perdirbimo efektyvumas ir padidės aplinkos tarša. Šios problemos sprendimas yra būtinas siekiant įgyvendinti ES žiedinės ekonomikos principus bei regiono ir nacionalinius tvarumo tikslus.