Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, stebimas nuoseklus aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus augimas. 2018 m. aukštos kvalifikacijos darbus dirbo 41,8 proc. darbuotojų, o 2022 m. – 46,6 proc. Projekto vykdytojo duomenimis, darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas: nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas. Darbo vietas sunku užpildyti – pretenduojantys asmenys neturi tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų ar patirties. Didžiausia projekto vykdytojo registruotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitiktis fiksuojama kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje. Registruotų laisvų darbo vietų, skirtų šiai grupei priskiriamų profesijų darbuotojams 2022 m. buvo 42,9 proc. Tokio darbo pageidavo kiek daugiau nei penktadalis (22,7 proc.) 2022 m. į Užimtumo tarnybą besikreipusių darbo ieškančių asmenų. Siekiant pasiruošti ir įvertinti ketvirtosios pramonės revoliucijos, dar vadinamos Industry 4.0 (liet. Pramonė 4.0) (toliau – Pramonė 4.0) iššūkius Lietuvoje, buvo atlikta mažų ir vidutinių įmonių kompetencijų poreikio analizė („Mažų ir vidutinių įmonių kompetencijų poreikio siekiant pasiruošti įveikti pramonė 4.0 iššūkius analizė“ https://www.esf.lt/data/public/uploads/2020/07/mvi-kompetenciju-poreikio-siekiant-pasiruosti-ir-iveikti-pramone-4.0-iss....pdf), kurios metu nustatyta, kad tik labai nedidelę dalį darbuotojų (5 proc.) pavyktų visiškai pakeisti robotais ir automatizuotais sprendimais, kur kas didesnės dalies, 60 proc. darbuotojų, funkcijos galėtų būti iš dalies automatizuojamos arba jų veikla galėtų būti papildoma inovatyviais sprendimais. Visuose pramonės sektoriuose ateinantį dešimtmetį dėl Pramonė 4.0 pokyčių labiausiai sumažės poreikis darbuotojų, atliekančių fizines, rutinines veiklas, kurios yra lengviausiai automatizuojamos. Daugiau nei per pusę sumažės paklausa darbuotojų, atliekančių rutinines kognityvines veiklas. Analizėje nurodoma, kad įvertinus Europos Socialinio Fondo finansuojamas priemones pagal skirtų investicijų kiekį, daugiausiai lėšų skiriama bazinėms arba žemos kvalifikacijos kompetencijoms įgyti ar tobulinti, o tęstinis aukštų kvalifikacijų tobulinimas remiamas mažiau. Analizės ataskaitoje pažymima, kad atsižvelgiant į darbo rinkos tendenciją, kai aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis auga, o žemos – mažėja, valstybės prioritetas turėtų būti investicijos į aukštos kvalifikacijos kompetencijų įgijimą ir tobulinimą, siekiant, kad jomis galėtų pasinaudoti didesnę motyvaciją turintys ir didesnę pridėtinę vertę galintys sukurti darbuotojai. Įgyvendinus projektą numatoma išspręsti aukščiau išvardintas problemas. Projekto įgyvendinimo metu 15078 asmenys įgis aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, 1325 asmenys sukurs darbo vietas, kurios prisidės prie skaitmeninės ar žaliosios pertvarkos ir rems žiedinės ekonomikos tikslus. Projektas prisidės prie EGADP 7 komponento „Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę“ vieno iš 7.2 punkte nurodyto tikslo „Didinti užimtumo rėmimo priemonių apimtį ir įvairovę, prisidedant prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų siekimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo“ įgyvendinimo. Komponento reforma – „Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas“ (COFOG 04.1), kurios tikslas „didinti užimtumą ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, keičiant esamą Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo ir vykdymo modelį ir didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos.“ Įgyvendinant projektą bus tiesiogiai vykdomi Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodyti Horizontaliųjų principų reikalavimai. Projekte nėra numatytos veiklos, kurios turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektą bus tiesiogiai vykdomi PFSA nurodyti reikalavimai dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Projekto veiklos ir rezultatai bus vienodai prieinami visiems gyventojams, t. y. vienodomis sąlygomis, be jokios diskriminacijos. Įgyvendinant projektą bus tiesiogiai vykdomi PFSA nurodyti reikalavimai dėl darnaus vystymosi principo įgyvendinimo. Klientų aptarnavimo skyrių specialistai, paslaugas teikiantys visose šalies savivaldybėse, padės bedarbiams ir užimtiems asmenims integruotis ir (ar) išlikti darbo rinkoje, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ar kompetencijas, informuos apie galimybę kurti verslą dalyvaujant projekto veiklose ir taip prisidės prie skurdo ar socialinės atskirties mažinimo. Įgyvendinant projektą bus tiesiogiai vykdomi PFSA nurodyti reikalavimai dėl inovatyvumo (kūrybingumo) principo įgyvendinimo siekiant padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos ir jos poreikių. Visi šalies bedarbiai ir užimti asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus ar lytinės orientacijos, turės galimybę įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ar kompetencijas arba įkurti sau darbo vietą, kuri prisidėtų Lietuvos skaitmeninės ar žaliosios pertvarkos ir remtų žiedinės ekonomikos tikslus. Taip pat įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimus (toliau – Chartija) bus įgyvendinamos svarbiausios Chartijoje nustatytos teisės ir principai: nediskriminavimas, moterų ir vyrų lygybė, žmonių teisė gyventi oriai, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, tinkamos ir teisingos darbo sąlygos, saviraiškos ir informacijos laisvė: - nebus vykdoma jokia diskriminacija, projekto veiklos ir rezultatai bus vienodai prieinami visiems gyventojams, t. y. vienodomis sąlygomis, be jokios diskriminacijos. - bus užtikrinta lyčių lygybė, vienodas požiūris ir lygios galimybės, nediskriminavimas ir asmenų su negalia teisės pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; - bus užtikrinta asmens duomenų apsauga. Asmens duomenys bus būti tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, nustatančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais teisės aktų nustatytais teisėtais pagrindais. Įgyvendinant projektą, bus užtikrinta asmens teisė susipažinti su surinktais jo asmens duomenimis, teisė reikalauti, kad UT nedelsdama ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis, ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 numatytos teisės.