Projektas „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“ (toliau – Projektas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmo Nr. 2.1.7 „Užtikrinti visiems gyventojams universalią prieigą prie skaitmeninių kultūros išteklių, diegiant integralius organizacinius ir technologinius sprendinius“ Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę: 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ per esamų informacinių sistemų modernizavimą ir įrankių, skirtų integraliai kultūros paveldo apsaugai, priežiūrai, sklaidai bei administracinių resursų poreikio, teikiant elektronines paslaugas, mažinimui, sukūrimą. Projektas taip pat atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ projekto „Efektyvi paveldotvarka“ iniciatyvą „121.2. Materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdysenos efektyvinimas. Tobulinsime teisinį reglamentavimą, suderindami tarpusavyje su materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga susijusius teisės aktus ir tarptautinius šalies įsipareigojimus. Užtikrinsime kultūros paveldo apsaugos institucinę sandarą ir įstaigų veiklos kokybę. Užtikrinsime efektyvų teisinį reguliavimą, optimizuosime ir efektyvinsime administravimą, gerinsime teikiamų paslaugų kokybę.“ Pagrindinė Projektu sprendžiama problema – abi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD) šiuo metu naudojamos informacinės sistemos naudotojams neužtikrina kokybiškų, šiuolaikiškų ir savalaikių el. paslaugų bei informacijos susijusios su nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, o KPD specialistams veiklos automatizavimo ir efektyvumo. Projektu prisidedama prie šių problemos priežasčių šalinimo: • Nepakankamai kompiuterizuoti KPD veiklos procesai – nedidelė dalis veiklos procesų yra realizuota KPD informacinėse sistemose / registruose arba tik maža dalis kompiuterizuotų procesų veiklų yra vykdoma elektroninėje erdvėje. Naudotojai priversti teikti skanuotus dokumentus el. paštu arba ieškoti alternatyvių būdų; • Nėra užtikrinamas duomenų vientisumas ir pasiekiamumas – su nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susiję duomenys kaupiami necentralizuotai, skirtingose vietose, dažnai nestruktūrizuotai ar skirtingais formatais; • Nėra realizuotos reikalingos integracinės sąsajos duomenų apsikeitimui tarp vidinių KPD naudojamų informacinių išteklių (Kultūros vertybių registro (toliau – KVR), Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (toliau – KPEPIS), Geografinės informacijos sistemos (toliau – GIS) aplikacijų ir kt.); • Nėra realizuotos reikalingos integracinės sąsajos su kitų institucijų IS / registrais KPD veiklos procesų vykdymui reikalingų duomenų automatiniam gavimui / siuntimui bei proceso rezultatų pateikimui teisės aktuose nurodytoms institucijoms; • Procesų vykdymui reikalingi duomenys dėl techninių apribojimų (funkcionalumo, integracinių sąsajų trūkumo ir pan.) suvedami rankiniu būdu arba pakartotinai, todėl didėja klaidų tikimybė, ilgėja ir prastėja proceso vykdymo kokybė; • Veiklos procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose suformuota sudėtinga ir paini veiklos procesų praktika, nebeatitinka šiuolaikinių vartotojų poreikių; • Esamų pagrindinių informacinių išteklių (KVR, KPEPIS) funkcionalumas nėra pakankamas, trūksta pagrindinių naudotojų grupėms reikalingų funkcijų (komisijų ir darbo grupių veiklos vykdymas, dokumentų rengimas / generavimas, derinimas, pasirašymas el. parašais, automatinis informavimas el. laiškais ir pan.); • Ribotos galimybės vykdyti su procesais susijusių duomenų analizę, rengti ir formuoti reikiamas ataskaitas; • Nepakankamas KVR objektus aprašančių atributų sąrašas, duomenų struktūra neatitinka naudotojų ir integravimo su išorinėmis IS poreikių, nėra naudojami šiuolaikiniai standartai objektų metaduomenų aprašymui; • Naudojamos technologinės priemonės yra technologiškai pasenusios, neatitinka šiuolaikinių saugos reikalavimų; • Neužtikrinta KVR ir KPEPIS tarpusavio sąsaja, todėl negalimas automatizuotas centralizuotų su nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių paslaugų teikimas; • Nėra automatizuoti savivaldybių specialistų veiksmai, susiję su nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga – savivaldybių naudotojams nėra sukurtos reikiamos prieigos prie IS teisės, procesai nėra pritaikyti jų poreikiams; • Dabartinis KPEPIS funkcionalumas nėra pakankamas ir neatitinka naudotojų poreikių (nepatogus paslaugų užsakymas, informacijos apie paslaugos vykdymo eigą ir rezultatus gavimas ir pan.); • Ilgai trunkantys ir neefektyvūs veiklos procesai, naudotojams tenka ilgiau laukti paslaugos rezultato; • Visuomenei viešinama informacija yra nepakankama ar pateikiama nepatraukliai / nepatogiai, informacijos paieška yra ribota, neretai susiduriama su techniniais nesklandumais ir greitaveikos sutrikimais; • KVR neužtikrina teikiamų paslaugų – informacijos paieška ir analizė, teikiamų duomenų išsamumas ir kokybė, duomenų atvėrimas – kokybės. Problemai spręsti iškelti šie Projekto uždaviniai: • Maksimaliai skaitmenizuoti ir automatizuoti KPD veiklos procesus ir vykdomas kultūros paveldo apsaugos bei priežiūros funkcijas, tiesiogiai susijusias su KVR kaip valstybės registro funkcionalumo didinimu; • Sukurti Projekte apibrėžtos naudotojų tikslinės grupės šiuolaikinius poreikius atitinkančią intuityvią prieigą, skirtą užtikrinti kokybiškų elektroninių KPD paslaugų teikimą; • Įgyvendinti modernizuotos ir konsoliduotos informacinės sistemos integralumą su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis; • Šiuolaikinių informacinių technologijų pagalba sumažinti administracinę naštą su kultūros paveldo apsauga ir aktualizavimu dirbantiems darbuotojams, verslo atstovams ir kitoms projekte apibrėžtoms tikslinėms naudotojų grupėms. Projektu taip pat prisidedama prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano ketvirtojo strateginio tikslo „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ įgyvendinamo uždavinio Nr. 4.1 „Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros“. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, taip pat atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir reikalavimus dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi.