Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonėmis Nr. 12-001-01-02-01, siekiant stiprinti inovacijų mokslo centruose plėtrą, vienas iš užsibrėžtų siektinų rodiklių yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas kompetencijų kėlimas. Projektu prisidedama prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše suplanuotų veiksmų. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo „1.5.1. Sukurti ir įgyvendinti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį, skatinant tarpinstitucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, projekto metu numatoma dalyvauti tarptautiniuose mokymuose sėkmingos paraiškos rengimui, vykti į partnerių paieškos renginius bei tematines konferencijas, norint užmegzti kontaktus konsorciumo formavimui, taipogi vykti į užsienio šalių mokslo instituciją, padėsiančią pagilinti žinias vykdomų tyrimų tematika, reikalingos išsamesnės projekto koncepcijos sukūrimui. Papildomai būtų atliekami ir moksliniai tyrimai, ruošiamas mokslinis straipsnis, kurie leistų sukurti pagrindą tolimesniam idėjos ir projekto koncepcijos vystymui. Gautos žinios padėtų parenti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ misijos srityse kvietimą 2024 EU Soil Mission call HORIZON - MIS - 2024 -SOIL -01-01 arba analogišką tos pačios programos sekantį kvietimą, vykdant tarpdisciplininį projektą. Pagal minėtos programos kvietimą planuojama teikti paraišką, susijusią su maistinių medžiagų ciklo optimizavimu tiek sausumoje, tiek hidrosferoje bei anglies tvarumo palaikymo ir didinimo galimybių įvertinimu įvairiose pedoklimatinėse zonose. Klimato kaitos ir dirvožemio degradacijos intensyvėjimo kontekste vis dažniau susiduriama su maistingųjų medžiagų netekimo grėsmėmis bei jų atkūrimo iššūkiais. Dirvožemio tarša taipogi tampa visame pasaulyje aktuali ekologinė problema, kylanti dėl žmogaus intensyvios antropogeninės veiklos. Laikantis „Žaliajame Europos kurse“ nurodytų gairių ypač svarbu sumažinti atliekų srautą ir paversti jį žaliava potencialiam panaudojimui žemės ūkyje. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti priklausomybę nuo sintetinių mineralinių trąšų naudojimo. Akivaizdu, kad būtina plėtoti aplinkai draugišką ūkininkavimą, pagrįstu inovatyvių, anglimi ir kitomis maistinėmis medžiagomis praturtintų produktų sukūrimu ir pritaikymu. Viena iš žiedinę ekonomiką atitinkančių galimybių yra jūros biomasės išteklių valorizacija, kurie gali būti naudojami žemės ūkyje tvariam naudojimui. Antrinis šios biomasės panaudojimas neleistų maistingosioms medžiagoms pasklisti į aplinką ir tapti teršalais. Buvo atlikta daug tyrimų, siekiant panaudoti jūros biologinius išteklius biodyzelinui, biodujoms gaminti arba kitaip panaudoti energijos gamybai. Tačiau mažai dėmesio skiriama jūros biomasės perdirbimui ir potencialiam panaudojimui žemės ūkyje. Siekiant parinkti priemones dirvožemio našumo palaikymui, anglies apykaitos optimizavimui, šiltnamio dujų emisijų ir maisto medžiagų nuostolių sumažinimui, visapusiškas jūrinės biomasės kaip potencialios biotrąšos ištyrimas leis numatyti valdymo galimybes, pritaikant esamas žemdirbystės technologijas tvariam dirvožemio ir vandens ekosistemų išsaugojimui bei bus ženklus indėlis į žiedinės ekonomikos praktiką. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.