Nepilnamečių, padarytų baudžiamųjų nusižengimų skaičius išaugo: Lietuvos Respublikoje – 30,89 proc., Vilniaus apskrityje – 15,22 proc., o Elektrėnų savivaldybėje šių nusižengimų skaičius išaugo 50 proc. (2019-2023 m. duomenys). Elektrėnų savivaldybėje socialinės atskirties jaunuolių skaičius auga, o bendruomenės įtraukimo ir įgūdžių ugdymo galimybės išlieka ribotos. Trūkstant struktūrizuotų socialinės integracijos priemonių, šie jaunuoliai dažnai lieka nuošalyje nuo visuomeninio gyvenimo ir patiria didesnę riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą ar į ją jau yra įsitraukę. Trūkstant struktūrizuotų socialinės integracijos priemonių, delinkventinio elgesio jaunuoliai ne tik lieka nuošalyje nuo visuomeninio gyvenimo, bet ir tampa labiau pažeidžiami įvairioms socialinėms rizikoms. Ilgalaikė atskirtis sukuria užburtą ratą, kuriame jaunuoliai neturi galimybių ugdyti socialinių ir emocinių įgūdžių, trūksta pozityvios veiklos alternatyvų, o jų aplinka neretai skatina destruktyvius elgesio modelius. Ši problema nėra izoliuota – ji daro įtaką tiek individualiam jaunuolio vystymuisi, tiek platesniam socialiniam kontekstui. Socialinė atskirtis formuoja neigiamą savęs suvokimą ir mažina pasitikėjimą savimi bei visuomene. Tokie jaunuoliai dažnai jaučiasi nereikalingi, neturi aiškios ateities vizijos, o jų motyvacija siekti išsilavinimo ar įsidarbinti yra labai žema. Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (15-24 m.) procentinis skaičius šalyje išaugo 37,96 proc., t.y. nuo 10,8 proc. 2020 m. iki 14,9 proc. 2024 m.. Dėl to kyla didesnė rizika įsitraukti į nusikalstamą veiklą, nes tai tampa viena iš lengvai prieinamų galimybių patenkinti savo ekonominius ar socialinius poreikius. Be to, trūkstant teigiamų pavyzdžių ir mentorių, nusikalstamoje aplinkoje dažnai susiformuoja stipresni socialiniai ryšiai nei oficialiose institucijose, pavyzdžiui, mokyklose ar bendruomenės centruose. Negatyvios pasekmės juntamos ir platesniame visuomenės lygmenyje. Nepilnamečių nusikalstamumo augimas reiškia didesnes valstybės išlaidas teisėsaugai, socialinėms paslaugoms ir reabilitacijos programoms. Tuo tarpu prevencinės priemonės, tokios kaip struktūrizuota socialinė integracija, galėtų padėti spręsti problemą dar ankstyvoje stadijoje. Be tinkamų socializacijos mechanizmų šiems jaunuoliams trūksta įgūdžių, būtinų integracijai į darbo rinką, kas ilgainiui didina jaunimo nedarbą ir socialinę priklausomybę nuo valstybės paramos. Dar viena svarbi problema – bendruomenės susvetimėjimas. Kai delinkventinio elgesio jaunimas nėra įtraukiamas į pozityvią veiklą, jis tampa atskirta, dažnai stigmatizuojama visuomenės dalimi. Tai sukuria priešiškumą tarp jaunimo ir bendruomenės, mažina tarpusavio pasitikėjimą bei socialinę sanglaudą. Taip pat didėja ir kriminalizacijos rizika – kai jaunuoliai nuo mažens patenka į teisėsaugos akiratį, jie neretai įgauna „nusikaltėlio“ etiketę, kuri gali apsunkinti jų galimybes ateityje tapti visaverčiais visuomenės nariais. Apibendrinant minėtas priežastis, formuojama projekto problema: Elektrėnų mieste trūkstant struktūrizuotų socialinės integracijos priemonių, delinkventinio elgesio jaunuoliai susiduria su didėjančia socialine atskirtimi, mažėjančiu įsitraukimu į bendruomenės gyvenimą ir didesne nusikalstamos veiklos rizika, o tai neigiamai veikia tiek jų individualią ateitį, tiek bendrą visuomenės saugumą bei sanglaudą. Problemos sprendimo būdai: Projekto įgyvendinimas orientuotas į delinkventinio elgesio jaunimo socialinę integraciją per struktūruotas edukacines, socialines ir fizinio aktyvumo veiklas, kurios suteiks jaunuoliams alternatyvų destruktyviam laisvalaikiui, stiprins jų socialinius įgūdžius bei padės formuoti teigiamus elgesio modelius. Planuojamos stovyklos gamtoje, mentorystės programos, socialinių įgūdžių dirbtuvės, sporto, meno ir kultūrinės veiklos, kurios skatins jaunimo įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą, ugdys atsakomybę bei sudarys galimybes įgyti praktinių įgūdžių, naudingų tolimesnei integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Projekto veiklos ne tik mažins socialinę atskirtį, bet ir stiprins bendruomeniškumą, mažins nusikalstamumo riziką ir ilgainiui prisidės prie Elektrėnų miesto socialinės sanglaudos stiprinimo. Nesprendžiant nustatytos problemos didės delinkventinio elgesio jaunimo socialinė atskirtis, šie jaunuoliai, neturėdami galimybių įsitraukti į struktūruotas socializacijos veiklas, patirs vis didesnę riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Trūkstant edukacinių, socialinių ir aktyvaus laisvalaikio veiklų, jaunimo nedarbo lygis Elektrėnų mieste gali augti. Ilgainiui bendruomenėje gali augti nusikalstamumas, nes socialiai atskirti jaunuoliai, neturėdami prasmingos veiklos alternatyvų, bus labiau linkę rinktis destruktyvius elgesio modelius. Tai didins teisėsaugos institucijų ir socialinių paslaugų poreikį, kas sukurs papildomą finansinę naštą miestui. Be to, dėl silpnėjančių bendruomeninių ryšių ir mažėjančio jaunimo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, Elektrėnų mieste gali susidurti su socialinės sanglaudos mažėjimu, pasitikėjimo tarp gyventojų mažėjimu bei augančia emigracija, nes jauni žmonės neturės tinkamų galimybių asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui savo gyvenamojoje vietovėje. Tad neinvestuojant į jaunimo socializaciją ir įtrauktį, ilgainiui didės socialiniai ir ekonominiai iššūkiai, mažės bendruomenės gebėjimas spręsti jaunimo problemas, o tai gali turėti neigiamą poveikį Elektrėnų miesto raidai ir konkurencingumui. Projektas prisideda prie Elektrėnų strateginio 2025–2027 m. veiklos plano 01.03 uždavinio „Užtikrinti jaunimo politikos įgyvendinimą“ 01.03.01 priemonės „Jaunimo politikos įgyvendinimas dalinai finansuojant jaunimo veiklos projektus“. Viena iš finansuojamų veiklų yra nusikaltimo prevencija. Be to, projektas atitinka Elektrėnų savivaldybės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės projektų finansavimo konkurso tikslus, kurie skatina gyventojų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir pašalinti jų priežastis bei sąlygas. Projektas glaudžiai susijęs su Elektrėnų miesto vietos veiklos grupės (toliau – VVG) tikslais ir strategija. Elektrėnų miesto VVG, įgyvendindama 2023–2027 m. Vietos plėtros strategiją (toliau – VPS), siekia mažinti nedarbą ir socialinę atskirtį mieste, skatindama socialinę įtrauktį ir ekonominę veiklą. Projektas atitinka Elektrėnų miesto VVG įgyvendinimos 2023-2027 m. VPS 1.2 uždavinį - „Taikyti ir įgyvendinti integruotas priemones (susijusias su socialine ir ekonomine integracija) ir paslaugas, skatinant socialinį aktyvumą, atliepiant įvairių socialinių grupių poreikius“, kurio veiksmas: „Skatinti socialinės įtraukties priemones, skirtas kovoti su socialine atskirtimi (stovyklos, neformalus ugdymas ir pan)“. Projekto veiklos ir tikslai yra suderinti su VPS uždaviniu, kuris orientuotas į integruotą ir įtraukią socialinę bei ekonominę plėtrą Elektrėnų mieste. Šis projektas yra dalis Elektrėnų miesto VVG vietos plėtros strategijos, kuri buvo parengta įgyvendinant Elektrėnų miesto VVG 2023–2027 m. vietos plėtros strategijos rengimo iniciatyvą. VVG vietos plėtros strategija parengta vadovaujantis 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemone Nr. 01-004-08-04-01 „Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“. Ši pažangos priemonė remiasi bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodu (BIVP), kuris skatina vietos gyventojų įsitraukimą į savo aplinkos plėtros sprendimus, leidžia bendruomenėms identifikuoti pagrindines problemas ir rasti efektyviausius sprendimus joms spręsti. Projekto įgyvendinimas remiasi šio metodo principais ir siekia ilgalaikio poveikio bendruomenės socialinei sanglaudai ir ekonominei plėtrai. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra – tai dalyvavimu grindžiamas požiūris į vystymąsi, kuris įtraukia bendruomenes į savo plėtros poreikius ir prioritetų bei veiksmų jiems spręsti nustatymą. BIVP taikymas Projekte gali lemti tvaraus vystymosi rezultatus, bendruomenių įgalinimą ir didesnę atsakomybę už vystymosi iniciatyvas. Projekto veiklos ir tikslai atitinka VPS temas ir prioritetus: a) Socialinės atskirties mažinimas ir socialinė įtrauktis. b) Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimas. c) Skatinamas regiono žinomumas ir stiprinami bendruomeniniai ryšiai. Projektas yra bendruomeniškai orientuotas, įtraukus ir tvarus, siekiantis ilgalaikės naudos Elektrėnų miesto gyventojams. Projekto pagrindinė tikslinė grupė delinkventinio (linkusio nusikalsti) elgesio vaikai ir jaunimas, patiriantis socialinę atskirtį. Elektrėnų mieste nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, skaičius 2023 m. buvo 7, o baudžiamuosius nusižengimus turinčių – 3. Projekto veiklos. Edukacinės dirbtuvės ir seminarai, socialinių įgūdžių lavinimo dirbtuvės, sporto, meno ir kultūros veiklos, mentoringo programa ir individuali parama, darbo rinkos integracijos ir savanorystės iniciatyvos, integracija į bendruomenę. Planuojama, kad veiklų dalyviai delinkventinio (linkusio nusikalsti) elgesio vaikai ir jaunimas, tęs dalyvavimą socialinės integracijos veiklose. Projektu nustatyti uždaviniai. 1. Mažinti socialinę atskirtį ir delinkventinio elgesio jaunimo nusikalstamumo riziką, organizuojant struktūruotas edukacines, kultūrines ir sporto veiklas. Projektas atitinka Elektrėnų miesto VPS 1.2 uždavino, 1.2.1. veiksmą. Projekte numatytos edukacinės, socialinės ir savirealizaciją skatinančios veiklos yra integruotos priemonės, kurios kompleksiškai sprendžia socialinės ir ekonominės integracijos klausimus. Iniciatyva orientuota į delinkventinį elgesį demonstruojančius jaunuolius – tai viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, dažnai patiriančių izoliaciją, stigmatizaciją ir socialinę atskirtį. Organizuojamos veiklos: didina jų socialinį aktyvumą, skatina pozityvų bendravimą su bendruomene, sudaro sąlygas įgyti socialinius, emocinius, gyvenimo įgūdžius.