Projekte planuojama vykdyti Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuro Briuselyje (toliau – LINO) veiklos stiprinimo veiklas. Tai daroma, įgyvendinant dalį 2021-2023 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau – PP) suplanuotų veiksmų. Lietuva, siekdama išlikti konkurencinga ir prisitaikyti prie besikeičiančių globalinių sąlygų, turi skatinti mokslinius tyrimus ir per tinklaveiką grįstą mokslo ir inovacijų potencialo didinimą. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose planavimo dokumentuose pabrėžiama būtinybė sutelkti valstybių potencialą ir skatinti bendradarbiavimą su pasauliniais mokslo lyderiais bei naujovių skatintojais, tačiau oficialūs duomenys rodo, kad Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemoje dalyvaujantys subjektai per mažai bendradarbiauja su pažengusiomis užsienio šalimis ir menkai išnaudoja Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslo ir inovacijų programų teikiamas galimybes. Darytina išvada, kad neišnaudojamas visas Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių inovacijų srityje potencialas bei prarandama galimybė didinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų, veikiančių inovacijų srityje gebėjimus. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklos finansavimas Lietuvoje nepakankamas, netvarus ir nepastovus. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos MTEPI, sudaro 0,32 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), kai ES vidurkis daugiau nei dvigubai didesnis – 0,63 %, tad mokslo ir inovacinis Lietuvos pajėgumas iš esmės yra nedidelis. Tuo tarpu, strateginiuose dokumentuose užsibrėžta, kad 2030 m. MTEPI išlaidos, palyginti su BVP, sieks 2,2 proc. Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEPI veikloms vykdyti, dėl to neišnaudojamas visas mokslininkų potencialas bei prarandama galimybė didinti Lietuvos mokslininkų gebėjimus. Tai atspindi Lietuvos mokslininkų dalyvavimo ES programose rodikliai. Pagrindinis ES mokslo politikos įgyvendinimo instrumentas yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. 2014 – 2020 metų laikotarpiu buvo vykdyta programa „Horizontas 2020“, nuo 2021 metų ją pakeitė naujo laikotarpio programa „Europos horizontas“ (toliau – EH programa). Vertinant Lietuvos mokslininkų dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ akivaizdu, kad mūsų šalies rezultatai yra kuklūs. Vadovaujantis oficialiais eCORDA (Europos Komisijos (toliau – EK) mokslo ir inovacijų duomenų bazė) 2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuva yra 23 vietoje pagal EH dalyvių skaičių ir 22 vietoje pagal skiriamas EH lėšas tarp ES šalių. Palyginimui, programoje „Horizontas 2020“ Lietuva pagal dalyvių skaičių užėmė 25 vietą, o pagal skiriamas lėšas – 26 vietą. Nors šis skaičius pastaraisiais metais nežymiai pagerėjo, tačiau vis dar akivaizdu, kad Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyviai aktyviau turėtų būti aktyviau skatinami dalyvauti EH programos projektuose ir didinti Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių inovacijų srityje žinomumą bei pripažinimą. eCORDA pateikiamais duomenimis, iš visų 8 492 pasirašytų ir baigtų projektų tik 17 yra tokių, kurių koordinatoriai yra iš Lietuvos. Palyginimui: iš Estijos – 31, iš Belgijos – 488, iš Danijos – 369. Esant tokiai situacijai nenuostabu, kad MTEPI veiklų rezultatais Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Nors inovacijų rezultatyvumas nuo 2018 metų pradėjo didėti, kol 2023 m. inovacijų rezultatyvumas išaugo iki 23%, tačiau tai negarantavo didelio šuolio. 2023 m. liepos mėn. EK paskelbtoje metinėje inovacijų rezultatų suvestinėje („švieslentėje“), kurioje pateikiamas ES valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lyginamasis vertinimas, Lietuva priskiriama vidutinių (angl. Moderate) inovatorių grupei ir užima 19 vietą 27 ES šalių eilėje. Tokia pati vieta Lietuvai buvo skirta 2022 m. ES inovacijų rezultatų suvestinėje, atitinkamai 2021 m., 2020 m. ir 2019 m. Lietuva buvo 18, 19 ir 21 vietose. Taigi Lietuvos mokslininkams, tyrėjams ir kitiems subjektams veikiantiems inovacijų srityje trūksta gebėjimų patiems inicijuoti projektus, Lietuvos tyrėjams reikėtų tobulinti ne tik mokslinę kompetenciją, bet ir praktinius paraiškų teikimo įgūdžius, aktyviai dalyvauti Europos mokslo tinklaveikoje, daugiau žinoti apie ES mokslo politiką, naujoves bei siūlomas galimybes. LINO biuras buvo įkurtas 2017 m. gegužės mėn. ir jau sukūrė savo veiklinį identitetą, tačiau šiuo metu yra būtina sustiprinti darbą taikant tikslingesnį veiklos metodą ypač skatinant Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos atstovų dalyvavimą EH programos projektuose ir didinant mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių mokslo ir inovacijų srityje žinomumą bei pripažinimą ES. Dabartinis Lietuvos nepakankamas dalyvavimas ES finansuojamose programose ir nepakankamas dalyvavimas ES masto tinkluose išryškina kritinį poreikį stiprinti LINO biuro įtaką. Ši plėtra atvers duris į daugybę potencialių tarptautinio bendradarbiavimo galimybių ir leis Lietuvai kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis aktyviai formuoti ES mokslo ir inovacijų politiką bei prisidėti prie jos įgyvendinimo per aktyvų dalyvavimą įvairiose ES iniciatyvose, ypač EH ir po jos seksiančiose pagrindinėse ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose. Be to, siekiant įgyvendinti projekto tikslus, tarp kurių yra ir Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių inovacijų srityje bei mokslininkų mokslinės kompetencijos didinimas, ne tik bus atkakliai siekiama sustiprinti LINO biuro tapatybę, bet ir plėsti mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių inovacijų srityje žinomumą bei pripažinimą. Ši platesnė strategija apima biuro darbuotojų skaičiaus didinimą ir aktyvesnį dalyvavimą mokslo ir inovacijų ryšių biurų Briuselyje tinklo (IGLO) bei kitų tarptautinių organizacijų veikloje, stebint ir teikiant analitines apžvalgas dėl bendrosios ES mokslo ir inovacijų politikos. Taip pat pagal poreikį dalyvauti rengiant ES mokslo, technologijų ir inovacijų politikos (toliau – MTI) srities Lietuvos pozicijas ir jų pagrindu organizuoti pristatymus Briuselyje Tokiu būdu ir toliau bus padedama Lietuvos mokslininkams, tyrėjams ir kitiems subjektams, veikiantiems inovacijų srityje, puoselėti ir plėtoti tarptautinius ryšius bei skatinti bendradarbiavimą ES lygmeniu. Siekiant veiksmingai įgyvendinti projektą, planuojama padidinti darbuotojų skaičių iki 4 asmenų ir sustiprinti LINO biuro, kaip pagrindinio ir patikimo informacijos apie ES mokslo ir inovacijų politikos bei ES finansuojamas tarptautines programas šaltinio, pajėgumus. LINO biuro veiklomis bus išplėstas Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir kitų subjektų veikiančių inovacijų srityje mokslo ir studijų institucijų, mokslo politikos srities atstovų informuotas, kompetentingas ir konkurencingas dalyvavimas ES mokslinių tyrimų erdvėje, taip pat suaktyvinti dvišaliai ir daugiašaliai mokslo ir inovacijų srities ryšiai. Išaugęs Lietuvos MTEPI veiklos potencialo tarptautiškumas bei aktyvus Lietuvos atstovų dalyvavimas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose bei iniciatyvose prisidės prie Lietuvos įsipareigojimų MTEPI srityje vykdymo. Šiuo metu LINO biuro veikla yra finansuojama įgyvendinamo projekto Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-04-0001 „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas - MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“ lėšomis. Nurodytas projektas baigiasi 2023 metais, todėl būtinas finansavimas tolimesnei biuro veiklai. Siekiant užtikrinti LINO biuro įdirbio tęstinumą bei prisidėti prie aukščiau minėtų problemų sprendimo, ypač didinant Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyvių žinomumą ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, rengiamas šis projektas. Projekte numatoma organizuoti renginius apie ES tarptautines programas, iniciatyvas bei galimybes, aktualias Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemai, plėtoti Lietuvos MTEPI bendruomenės ryšius tarptautinėse organizacijose, skleisti informaciją apie Lietuvos mokslo ir verslo potencialą. Numatoma, kad LINO biuro veikla prisidės prie padidėjusio Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) Lietuvos prioritetų žinomumo ir jų įgyvendinimo „sėkmės istorijos“, žinomumo apie Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemą padidėjimo ES institucijose, Lietuvos mokslo ir inovacijų ekosistemos dalyvių įsijungimo į tarptautinius konsorciumus. Projektas tiesiogiai prisidės inovatyvumo principo diegimo, kuomet mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas bus naudojamas sprendžiant Lietuvai aktualius iššūkius ir problemas, kuriant didesnes vertes, geresnės kokybės paslaugas ir produktus visose valstybės veiklos srityse. Projektas neturės neigiamos įtakos lygių galimybių ir nediskriminavimo principui. Projekte numatyti renginiai, susitikimai, konsultacijos bei darbo užmokestis. Vykdant projekte numatytas veiklas - renginiuose, susitikimuose, konsultacijose dalyvaus asmenys, neišskiriant jų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų. Visa informacija apie renginius bus skelbiama viešai ir prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui. Taip pat siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo projekte bus numatyti žalieji viešieji pirkimai.