Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) lemia didžiausią dalį mirčių Lietuvoje ir ES. Vyresnio amžiaus populiacijos dalis Lietuvoje nuolat didėja, todėl su senėjimu susiję ŠKL tampa vienu svarbiausių sveikatos sistemos iššūkių. Senėjimo tyrimai ir jų taikomųjų rezultatų perkėlimas į kliniką yra prioritetas tiek ES mokslinių tyrimų politikoje (Horizon Europe), tiek nacionalinėje MTEP strategijoje. Projektu planuojamos spręsti problemos ir jų priežastys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos instituto Ląstelių kultūrų, Vaistinių medžiagų ikiklinikinių tyrimų ir Molekulinės kardiologijos laboratorijų infrastruktūra, skirta su senėjimu susijusių širdies ir kraujagyslių fiziologijos, molekulinių signalų, endotelio funkcijos ir kraujagyslių remodeliacijos mechanizmų tyrimams, yra pasenusi ir nebeatitinka šiuolaikinių mokslinių tyrimų standartų. Pagrindinės problemos: 1. Labai sena, techniškai pasenusi įranga (daugiau nei 30 metų). Elektrofiziologijos tyrimams naudojami prietaisai seni ir veikia tik su Windows 98 programine įranga. Tai riboja galimybę naudoti modernias tyrimų metodikas ir užtikrinti duomenų kokybę. 2. Trūksta modernių miografijos sistemų, leidžiančių atlikti ilgalaikius fiziologinius kraujagyslių perfuzijos tyrimus. Esama įranga (Wire Myograph 520A) tinka tik trumpalaikiams eksperimentams, todėl neįmanoma tirti audinių senėjimo procesų realiomis sąlygomis. 3. Nėra ekstraląstelinių pūslelių (EV) analizės prietaiso. Universitete nėra prietaiso, skirto nanodalelių ir EV subpopuliacijų charakterizavimui pagal dydį, koncentraciją ir fluorescencinius žymenis, nors EV yra kritiškai svarbūs senėjimo signalinių kelių tyrimams. Priežastys, dėl kurių problema išliko nespręsta: nepakankamas ilgalaikis infrastruktūros finansavimas, itin didelės modernios įrangos kainos, nesuderinamumas tarp senų ir naujų komponentų, infrastruktūros nusidėvėjimas. Projekto poreikis, pasekmės neįgyvendinus ir investicijų būtinybė: pasekmės, jei projektas nebūtų įgyvendintas: Nebūtų galima įgyvendinti anksčiau planuoto tarptautinio projekto TWINACARD turinio. Nebūtų galima atlikti tarptautiniu lygiu konkurencingų tyrimų, nes duomenų kokybė nebeatitiktų šiuolaikinių reikalavimų. Sumažėtų LSMU gebėjimas teikti aukštos kokybės MTEP paslaugas, užsakyti tyrimus ar bendradarbiauti su verslo partneriais. Sumažėtų institucijos konkurencingumas "Horizon Europe", "ERA Chair", "EIC" ir kituose tarptautiniuose kvietimuose. Jaunieji mokslininkai ir doktorantai neturėtų galimybės mokytis dirbti su modernia įranga. Nauja įranga ženkliai padidins mokslinių tyrimų konkurencingumą, sumažins laiko sąnaudas, padidins duomenų atkuriamumą. Projektu bus sprendžiama infrastruktūrinė disproporcija ir bus ugdomi jaunieji mokslininkai. Projektu siekiama įsigyti moderni tyrimų įranga, kuri leis atnaujinti ir įdiegti bent 3 naujus tyrimų metodus, apmokyti ne mažiau kaip 10 tyrėjų ir doktorantų. Bus parengtos ne mažiau kaip 2 tarptautinių projektų paraiškos. Atnaujinta įranga ne tik nulems tyrėjų kompetencijų gerinimą, bet ir turės įtakos aukšto lygio publikacijų skaičiaus didėjimui. Tai sustiprins Lietuvos mokslinį konkurencingumą ir tarptautiškumą. Horizontalieji principai: darnaus vystymosi principas: įranga veiks efektyviau, nei senoji. Sumažės taršos, o tyrimais bus prisidedama prie ŠKL ligų prevencijos ir sveikatos apsaugos sistemos tvarumo. Lygių galimybių ir nediskriminavimo: infrastruktūra bus prieinama įvairių poreikių tyrėjams, užtikrins vienodas galimybes tyrėjams nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių. Inovatyvumo principas: projekte bus diegiama iš esmės nauja inovacija – EV analizatorius, taip pat bus atnaujinama infrastruktūra pritaikyta ilgalaikiams miografijos eksperimentams, šiuolaikinei mikroskopijai. Atitiktis ES Baltijos jūros regiono strategijai: projektas skatins inovacijų ekosistemos vystymą Europoje, turės teigiamos įtakos tyrėjų bendradarbiavimui ir mobilumui ypač Baltijos jūros regiono šalyse, prisidės prie sveikatos mokslų pažangos ir gyventojų gerovės. Projektas dera su šiomis veiksmų plano sritimis: inovacijos, sveikata, moksliniai tyrmai ir verslumo plėtra. Projektas išspręstų pasenusios ar trūkstamos infrastruktūros, metodologinių apribojimų problemą. Intensyvūs mokymai spręstų tyrėjų kompetencijų atotrūkį nuo pirmaujančių Europos ir pasaulio universitetų. Visa tai padidintų tarptautinį konkurencingumą.