Įgyvendinus projektą „Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimas“, būtų išspręstos esminės projekto tikslinės grupės – projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų, savivaldybės problemos: sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, apsaugotas jų turtas, sudarytos palankios sąlygos gyventojų ekonominei ir kt. veiklai vykdyti. Projektas prisideda prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (ES BJRS) įgyvendinimo. Projekto esminių ir žemiau išvardintų problemų atsiradimo priežąstys yra Marijampolės savivaldybės Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių, inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių bloga techninė būklė (avarinė būklė), kurią įtakoja lėšų trūkumas, reikalingas šių statinių gerai techninei būklei užtikrinti. Ši našta yra nepakeliama Marijampolės savivaldybės administracijai, kas sąlygoja ir žemiau nurodytų ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių problemų atsiradimą regione. Projektas taip pat spręstų ir kitas, susijusias projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenančių gyventojų ir Marijampolės savivaldybės problemas: 1. Ekonominės problemos. Potvynių metu dauguma atvejų turtas nėra visiškai sunaikinamas, išskyrus didesnių hidrotechnikos stainių avarijų metu (šio investicijų projekto atveju), tačiau projekto įgyvendinimo teritorijoje gyvenantys gyventojai bei ekonominę veiklą vydantys ūkio subjektai, taip pat teritorijoje išsidėstę viešieji ir kt. objektai, priklausomai nuo užliejimo gylio potvynių metu, patiria skirtingą žalą, pvz. išlaidos pastatų atstatymui, nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo, išlaidos infrastruktūros objektų remontui ir kt. Žemiau pateikiamos neigiamos pasėkmės ir patiriami potvynių nuostoliai atskiriems objektams: • Neigiamos pasekmės nuosavybei/pastatams – išlaidos pastatų atstatymui; • Neigiamos pasekmės infrastruktūros objektams – išlaidos kelių remontui, išlaidos kitų infrastruktūros statinių remontui; • Neigiamos pasekmės žemės naudojimui kaimo vietovėse – žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – augalininkystė, žemės ūkio biologinio turto nuostoliai – gyvulininkystė; • Neigiamos pasekmės ekonominės veiklos rūšims (gamyba, statyba, paslaugos ir pan.) – nuostoliai dėl ekonominės veiklos sutrikdymo; • Kitos neigiamos ekonominės pasekmės – netiesioginiai ekonominiai, socialiniai kaštai bei išlaidos skubios ir ilgalaikės pagalbos priemonėms. 2. Aplinkosauginės problemos. Šiandien dėl nepakankamo finansavimo didžioji dalis savivaldybės inžinerinių apsaugos nuo potvynių priemonių, hidrotechnikos, melioracijos statiniai, nėra geros techninės būklės, ko pasekoje, jos nebegali atlikti joms keliamų uždavinių – savalaikiai šalinti perteklinį vandens kiekį iš apsemtų teritorijų, saugoti jas nuo užtvindymo ir užtikrinti geras tų teritorijų gyvenimo bei ekonominės veiklos salygas. Dėl to keičiasi augalijos struktūra šiose teritorijose, auga menkaverčiai krūmai, kiti sumedėję augalai, piktžolės. Tai gadina kraštovaizdį ir bendrą vietovės patrauklumą, mažėja nekilnojamojo turto vertė rinkoje, mažėja ūkinė, o taip pat ir dėl tam tikrų tipų pusiau natūralių paukščių buveinių ir jų rūšių nykimo, bei gamtinė tų teritorijų vertė. 3. Socialinės problemos. Gyventojai, gyvenantys nepalankaus vandens rėžimo teritorijose, taip pat teritorijose, kurios dėl blogos būklės hidrotechnikos statinių (užtvankų) griūties, avarijų būtų užtvindytos, patiria įvairius nepatogumus, priklausomai nuo jų socialinės padėties, t. y. amžiaus, sveikatos būklės, pajamų, darbingumo ir kt., pvz. gyventojai, turintys didesnių sveikatos problemų, neįgalumą, stichinės nelaimės ar avarijos metu patys ne visuomet gali, galėtų apsisaugoti nuo potvynių, užtvindymo keliamos grėsmės, todėl privalo, privalėtų kviestis pagalbos iš šalies, kreiptis į kaimynus, pagalbos tarnybas, kas sukelia, sukeltų didelius nepatogumus, kurie daro, darytų neigiamą įtaką jų sveikatos būklei. Šie ir kiti paminėti veiksniai kelia gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja teritorija, nepalankia aplinka verslo plėtrai bei kitai veiklai, o tai reiškia, kad nepatrauklios gyvenimo, ekonominės veiklos sąlygos gali įtakoti ir teritorijų gyventojų skaičiaus bei verslo plėtros sumažėjimą. Įgyvendinus projektą „Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimas“, būtų išspręstos aukščiau išvardintos problemos, sudarytos galimybės kompleksinei darniai visos savivaldybės plėtrai, prie kurios, sukūrus pakankamą infrastruktūrą, prisidėtų ir patys savivaldybės gyventojai. Marijampolės savivaldybės administracija, su investicijų projektu susijusius valstybei nuosavybės teise priklausančius hidrotechnikos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja vadovaudamiesi 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 (aktualia redakcija), nuostatomis. Šio įstatymo paskirtis nustatyti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Už šių įrenginių techninės priežiūros reikalavimų įgyvendinimą atsakingi Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus kvalifikuoti techniniai prižiūrėtojai.