Įgyvendinant 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą (toliau – Investicijų programa), yra remiamas integruotas teritorijų vystymas pagal savivaldybių patvirtintas tvarios miestų plėtros strategijas ir funkcinių zonų strategijas (toliau kartu – strategijos), kuris, atsižvelgiant į vietovės vystymo poreikius ir potencialą, gali būti nukreiptas į viešųjų paslaugų prieinamumo didinimą ir infrastruktūros modernizavimą. Viešųjų paslaugų pasiekiamumo ir prieinamumo problemos sprendžiamos, kuriant ir teikiant vietos poreikius atitinkančias regionines (kelių savivaldybių bendrai organizuojamas) viešąsias paslaugas, pvz., atokiose, retai gyvenamose teritorijose paslaugų pasiekiamumas ir prieinamumas užtikrinamas, kelioms savivaldybėms bendrai teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) bendrai naudojant viešosios infrastruktūros objektus, miestų su priemiesčiais teritorijose – kelioms savivaldybėms bendrai organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir pan. Integruotų teritorinių investicijų metodas, kurį taikant rengiamos ir įgyvendinamos strategijos, nėra apibrėžtas nacionaliniuose teisės aktuose, jis reglamentuojamas tik ES teisėje. Todėl savivaldybėms trūksta su šio metodo taikymu susijusių žinių, aktualių įgyvendinant funkcinių zonų strategijas bei tvarios miestų plėtros strategijas. Savivaldybės, turėdamos mažai patirties, metodinių žinių bei įgūdžių veikti kartu, susiduria su sunkumais rengiant ir įgyvendinant bendrus veiksmus. Todėl kyla rizika, kad dėl šių sunkumų savivaldybės gali atsisakyti tam tikrų strategijose suplanuotų veiksmų vykdymo, vengs inicijuoti su strategijomis nesusijusių savivaldybių partnerysčių plėtrą (vertinti ir rinktis sprendimo ,,veikti kartu su kita (-omis) savivaldybe (-ėmis)“ alternatyvą). 2021–2027 m. Partnerystės sutartyje yra numatyta, kad, atsižvelgiant į savivaldybėms tenkančias su strategijomis susijusias užduotis, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu bus stiprinami su konkrečiais projektais susiję specifiniai gebėjimai, pvz., analitinių priemonių taikymo, erdvinio planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir valdymo, bendruomenės įtraukimo, finansinių, reguliacinių, rinkodaros ir kitose ekonominės plėtros priemonių derinimo srityse. Šis poreikis buvo identifikuotas, įvertinus tai, kad dažnai savivaldybių administracijos ir kiti savivaldybių juridiniai asmenys neturi specifinių (siauros srities) kompetencijų darbuotojų, kurių konsultacijos aktualios, ieškant sprendimų praktiniais klausimais, kylančiais konkrečių projektų ir neinvesticinių veiksmų rengimo ir įgyvendinimo etapuose. Atsižvelgiant į tai, kad šis poreikis buvo nustatytas 2020 m. rengiant 2021-2027 m. Partnerystės sutartį, rengiant projekto įgyvendinimo planą buvo atlikta savivaldybių, įgyvendinančių strategijas, apklausa, kurios metu įvertinti aktualūs savivaldybių gebėjimų stiprinimo poreikiai. Iki 2024 m. pabaigos buvo parengta 11 funkcinių zonų strategijų ir 10 tvarios miesto plėtros strategijų. Strategijų rengimo (įskaitant veiksmų planavimą) klausimais konsultacijas savivaldybėms ir regionų plėtros taryboms teikė VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA). Konsultacijos, greta kitų, iki 2023 m. pab. buvo teikiamos įgyvendinant 2014-2020 m. ES fondų lėšomis finansuotą projektą Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0034 „Regionų tvarios plėtros planavimo ir įgyvendinimo efektyvumo didinimas“, kurio įgyvendinimo metu buvo parengta ir pradėta įgyvendinti funkcinės zonos Tauragė+ bandomoji strategija, o konsultacijos kitoms savivaldybėms buvo teikiamos dalinimosi gerąja patirtimi apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad visos strategijos bus įgyvendinamos iki 2029 m. pabaigos, savivaldybės visą šį laikotarpį susidurs su įvairiais praktiniais strategijų veiksmų įgyvendinimo klausimais, kuriems spręsti bus aktuali metodinė ekspertinė pagalba. Taip pat, tikėtina, kad šiuo laikotarpiu gali atsirasti naujų iniciatyvų bendradarbiauti funkcinių zonų formate. Be to, savivaldybės planuos veiksmus, užtikrinančius įgyvendintų investicijų tęstinumą, o CPVA per įgyvendinamas projekto veiklas teiks metodinę ir ekspertinę pagalbą ir inicijuos gerosios patirties perdavimą kitoms savivaldybėms. Parengus ir patvirtinus strategijas, pagrindiniu iššūkiu savivaldybėms tapo sėkmingas strategijų įgyvendinimas: - strategijų investicinių ir neinvesticinių veiksmų (įskaitant strategijose suplanuotų partnerysčių) tinkamas įvykdymas; - strategijų keitimas (įskaitant strategijose suplanuotų partnerysčių perorganizavimo klausimus), užtikrinant strategijų atitiktį Aprašo reikalavimams, tais atvejais, kai įgyvendinant strategijas paaiškėja patvirtintų strategijų trūkumai; - savivaldybės (-ių) sprendimų (viešųjų paslaugų teikimo ir kūrimo klausimais) priėmimas, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir paslaugų teikimo vietos ypatumus. 2024 m. gruodžio mėn. atlikus savivaldybių, įgyvendinančių strategijas, apklausą buvo nustatyta, kad visoms apklausoje dalyvavusioms savivaldybėms reikalinga pagalba įgyvendinant strategijas įvairiose srityse – nuo bendrų žinių apie tvarią miestų plėtrą ar funkcines zonas, iki specifinių sričių, tokių kaip bendrų viešųjų pirkimų organizavimas ar atskirų bendrai teikiamų viešųjų paslaugų teikimo aspektų detalizavimas, taip pat pagalba rengiant įgyvendinimo dokumentus, ypatingai – jungtinės veiklos sutartis. Taip pat iš savivaldybių pateiktų atsakymų matoma, kad kai kurie žinių trūkumai yra jau nuo strategijų rengimo etapo. Didžiausias poreikis yra individualių ar grupinių konsultacijų, taip pat bendrų mokymų su ta pačia problematika susiduriančioms savivaldybėms. Dėl nurodytų priežasčių metodinės ir ekspertinės pagalbos poreikis, įgyvendinant strategijas, yra didelis. Remiantis savivaldybių, įgyvendinančių tvarios miestų plėtros ir funkcinių zonų strategijas, poreikių analize (toliau – analizė), savivaldybių poreikiai projekto įgyvendinimo pradžioje orientuojantis į 2025 m. gali būti suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas: 1. Ekspertinė ir metodinė pagalba - Individualios konsultacijos dėl strategijų įgyvendinimo (81,5 % apklausoje dalyvavusių savivaldybių nurodė poreikį). - Grupinės konsultacijos ir ekspertinė pagalba rengiant strategijos įgyvendinimo dokumentus (74,1 %). - Gerųjų pavyzdžių analizė ir taikymas savivaldybių strategijų įgyvendinime. 2. Gebėjimų stiprinimo poreikiai - Bendras viešųjų paslaugų teikimas funkcinėse zonose (77,1 %). - Bendros žinios apie tvarios miestų plėtros ir funkcinių zonų metodą (42,9 %). - Strateginis valdymas savivaldybių lygmeniu (34,3 %). - Specializuoti mokymai: rodiklių apskaičiavimas, projektų įgyvendinimo pirkimų planų rengimas, mišriojo PVM taikymas ir kt. 3. Dokumentų rengimo poreikiai - Reikalinga aiškesnė metodinė pagalba dėl strategijų įgyvendinimo dokumentų parengimo – visų pirma jungtinės veiklos sutarčių ir bendros veiklos susitarimų rengimo, projektų įgyvendinimo planų parengimo. Projekto įgyvendinimo pradžioje (2025 metais) numatoma vykdyti savivaldybių kompetencijų stiprinimą atsižvelgiant į pirmiau nurodytus savivaldybių poreikius ir tikslinės grupės poreikių analizėje nurodytas kompetencijų stiprinimo sritis. Taip pat bus teikiama metodinė pagalba – parengta metodinė medžiaga (rekomendacijos, dokumentų pavyzdinės formos ir pan.), skirta padėti susitarti dėl partnerysčių (bendradarbiavimo sąlygų, tvarkos). Svarbu pažymėti, kad šis projektas apima tik metodinės ir ekspertinės pagalbos teikimą strategijų įgyvendinimui tiek VVL, tiek Sostinės regione. Projekto veiklos neapima konsultacijų dėl savivaldybių strateginių plėtros planų ir strateginių veiklos planų rengimo, tiek kiek ši CPVA veiklos sritis nebus susijusi su pažangos priemonės įgyvendinimu. Taip pat projekto metu teikiama pagalba bus skirta tik strategijų įgyvendinimo ir veiklų tęstinumo etapams, o ne jų rengimui. Kadangi savivaldybių poreikiai keičiasi, tolimesnių metų (po 2025 m.) poreikiai bus peržiūrimi ir koreguojami atsižvelgiant į kasmet atliekamų projekto tikslinės grupės apklausų rezultatus, kaip tai nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau - Aprašas), taip pat bus planuojami proaktyvūs veiksmai atsižvelgiant į metodinę ir ekspertinę pagalbą savivaldybėms teikiančių ekspertų siūlymus dėl gebėjimų stiprinimo poreikių. Be to, bus atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos siūlymus, kurie gali būti teikiami vykdant strategijų įgyvendinimo stebėseną bei identifikuojant strategijų įgyvendinimo trūkumus, rizikas ar kitus tobulintinus aspektus, kaip tai numatyta Apraše. Siekiant, kad strategijos būtų sėkmingai įgyvendintos ir, kai reikalinga, tinkamai perplanuotos (skiriant deramą dėmesį ir konsultavimuisi su vietos bendruomene (paslaugų gavėjais) bei vietos ypatumų įvertinimui), būtinas metodinės ir ekspertinės pagalbos, įgyvendinant strategijas, užtikrinimas savivaldybėms, kurios atsakingos už strategijų rengimą, keitimą, ir jų juridiniams asmenims, kurie pagal strategiją ar savivaldybių susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo yra atsakingi už strategijų veiksmų įgyvendinimą ir (ar) strategijos įgyvendinimo stebėseną (toliau – tikslinės grupės). Daugiau informacijos pridėtame PĮP.