2022–2030 m. Viešojo valdymo plėtros programoje (toliau – VVPP) nustatyta, kad siekiant 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano (NPP) 8.4 uždavinio įgyvendinimo (t. y. suplanuotų poveikio rodiklių reikšmių pasiekimo), būtina spręsti esamą viešojo valdymo procesų atvirumo ir aktyvesnio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose trūkumo problemą. Svarbia šios problemos priežastimi VVPP nurodoma maža visuomenės motyvacija dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Vienas iš būdų siekiant įtraukti visuomenę į vietos problemų sprendimą yra bendruomenės inicijuota vietos plėtra (toliau – BIVP). Šis plėtros būdas pagrįstas bendruomenės, verslo ir vietos valdžios bendradarbiavimu ir įgyvendinamas per vietos veiklos grupes (toliau – VVG) ir jų rengiamas vietos plėtros strategijas. Ypatingai šio metodo įgyvendinimas Lietuvoje yra svarbus miestuose, kuriuose iš viso gyvena apie 1,8 mln. gyventojų. Miestų BIVP strategijos rengiamos visų pirma siekiant išspręsti konkrečius vietos bendruomenei rūpimus klausimus ar problemas. Strategijas rengia ir jas įgyvendina miestų VVG (toliau – MVGG). MVGG sudaro bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovai ir samdomi darbuotojai. Todėl jie stokoja žinių įvairiose srityse – kvietimų teikti projektų paraiškas, jų įgyvendinimo priežiūros, korupcijos rizikos valdymo, dokumentų tvarkymo, vienodų principų taikymo įgyvendinant vietos plėtros strategijas ir kitose srityse. Taip pat stokojama gerosios patirties dalijimosi tiek tarpusavyje, tiek su kitų valstybių VVG. Be to, svarbu užtikrinti bendradarbiavimą ir gerosios praktikos sklaidą su Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už BIVP įgyvendinimą Lietuvoje. Projektu siekiama sprendžiant VVPP nustatytą problemą didinti VVG administracinius gebėjimus vykdant kompetencijų stiprinimo veiksmus ir sustiprinti MVVG bendradarbiavimą. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai. Vykdant projektą, nebus taikoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. principams, taip pat veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo, bei reikšmingos žalos nedarymo principo, įgyvendinimui. Taip pat projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2016/C 202/02) horizontaliųjų principų „Lyčių lygybės užtikrinimas“ (aktuali Chartijos nuostata: 23 str. Moterų ir vyrų lygybė), „Nediskriminavimo užtikrinimas“ (aktualios Chartijos nuostatos: 21 str. „Diskriminacijos uždraudimas“, 24 str. „Vaiko teisės“, 25 str. „Pagyvenusių žmonių teisės“), „Prieinamumo visiems (ypač neįgaliesiems) užtikrinimas“ (aktuali Chartijos nuostata: 26 str. Neįgaliųjų integracija) laikymuisi taikomi reikalavimai. Vykdant projekto veiklas bus užtikrinama: 1. informacija apie projekto veiklas, kvietimai į renginius, mokymus bus platinami ir mokymų medžiaga rengiama atsižvelgiant į specifinius poreikius turinčių tikslinių grupių (pvz., mažiau lietuvių kalbą suprantančių asmenų ir kt.) poreikius vadovaujantis universalaus dizaino principu (vartojant lengvai suprantamą (lengvai skaitomą) kalbą, tekstuose naudojant tinkamą šriftą, dydį ir kontrastus, bendrus interneto prieinamumo standartus. Bus užtikrinama, kad pateikiama informacija atitiktų tikslinės auditorijos suvokimo ir žinių lygį; 2. renginiai, mokymai bus organizuojami patalpose, pritaikytose negalią turintiems asmenims; esant poreikiui bus sudaryta galimybė pasinaudoti poilsio ir kūdikio maitinimo patalpomis; 3. mokymų metu, rengiant mokymų medžiagą ar kitus metodinius dokumentus, bus užtikrintas pateikiamos informacijos reprezentatyvumas pagal lytį, nebus skatinamas stereotipų apie moterų ir vyrų, įvairių visuomenės grupių (pvz., kitataučių, jaunesnio ar vyresnio amžiaus žmonių, žmonių, turinčių negalią, ir pan.) vaidmenis visuomenėje formavimas.