Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas Įgyvendinama

Paprojekčio „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ sprendžiamos problemos: Eksponentiškai didėjant daiktų interneto, debesijos, didžiųjų duomenų ir pramonės skaitmeninimo sektoriams, kartu didėja pažeidžiamumas, todėl sukčiai ar priešiškų valstybių kibernetinės grupuotės gali pasirinkti vis daugiau taikinių. Šiandien viešajam sektoriui, verslui ir gyventojams būtina ypatingą dėmesį skirti kibernetiniam augumui užtikrinti, kad išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetės ir kitos technologijos bei paslaugos, būtų apsaugotos nuo duomenų vagysčių ir veiklos sutrikimų. Taip pat labai svarbu, kad asmeninė informacija, saugoma minėtuose įrenginiuose ir kibernetinėje erdvėje būtų apsaugota. Deja, pats žmogus, darbuotojas dažniausiai yra tas, kuris palieka spragas kibernetinei atakai. 85 proc. incidentų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos: nuo užkrėstų nuorodų paspaudimo iki slaptažodžių atskleidimo ar netyčia ištrintų duomenų. Kibernetinis saugumas išlieka glaudžiai susijęs su nacionaliniu saugumu: kibernetinės atakos gali turėti įtakos įvairių skaitmeninių procesų sutrikimui, kurie savo ruožtu lemtų organizacijų veiklą, o pastarųjų veiklos sutrikimai gali paveikti ištisus sektorius ar net visą visuomenę. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nuolat fiksuoja kibernetinius incidentus. Nors Lietuva jau kelis dešimtmečius kaupia skaitmeninės transformacijos iniciatyvų patirtį, nėra įveikti neefektyvios valstybės informacinių išteklių infrastruktūros, fragmentuoto kibernetinio saugumo užtikrinimo, viešojo sektoriaus duomenų atvirumo ir efektyvaus dalijimosi tarp skirtingų ekonomikos sektorių iššūkiai. Viešosios elektroninės paslaugos skiriasi brandos lygiais, paslaugų teikimas nepritaikytas užsienio subjektams, negalią ar sunkumų komunikuoti turintiems asmenims. Silpni visuomenės skaitmeniniai gebėjimai riboja efektyvų naudojimąsi viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, individualiais švietimo ir sveikatos paslaugų poreikiais, mažina galimybes sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje. Paprojekčio „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ sprendžiamos problemos: Žaliasis kursas įpareigoja siekti klimatui neutralios ekonomikos ir Europos kaip pirmojo klimatui neutralaus žemyno statuso iki 2050 m. Klimato krizė, kelianti egzistencinę grėsmę natūralioms ekosistemoms ir žmonijai, tebėra svarbiausias mūsų laikų iššūkis. 2020‑ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Apie visuotinio atšilimo padarinius neginčijamai liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiojoje ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m. pasaulinis metinis į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis turi būti sumažintas perpus, o iki 2050 m. užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Tam reikalinga pramonės sektoriaus transformacija. Dėl prasto Lietuvos inovacinių pajėgumų išnaudojimo mūsų pramonėje tik kas aštunta darbo vieta yra kurianti aukštesnę vertę, kai ES tokių – trečdalis. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ES investicinių fondų programoje 2021–2027 metams Lietuvai iškeltas ambicingas tikslas – iki 2030 m. Pasauliniame inovacijų indekse pakilti iki 20 vietos. Žemesnius nei ES vidurkis rezultatus lemia palyginti žemas šalyje sukauptų žinių panaudojimas inovacijų ekosistemos efektyvumui gerinti nors Lietuvos stiprybėmis yra įvardijami žmogiškieji ištekliai - aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius. Visgi duomenys rodo, jog turimų žmogiškųjų išteklių potencialas yra neišnaudotas. Vertinant aplinkos kokybę, Lietuvai daugiausia kyla geros oro kokybės užtikrinimo iššūkių: ne visoje šalies teritorijoje oro kokybė atitinka europinius reikalavimus (didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) dažnai viršijama kietųjų dalelių (KD10) ir benz(a)pireno koncentracijos norma), miestuose, kuriuose neigiamą oro taršos poveikį patiria daugiausia žmonių, viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojami oro užterštumo lygiai, užtikrinantys minimalų poveikį gyventojų sveikatai. Dėl oro taršos poveikio sveikatai patiriami ir reikšmingi ekonominiai nuostoliai – Europos Komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros 2018 m. ataskaitoje Lietuvai nurodoma, kad su sveikata susiję išorės kaštai dėl oro taršos Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų per metus. Siekdama gerinti aplinkos oro kokybę, mažinti neigiamą oro taršos poveikį sveikatai, rūgštėjimo ir eutrofikacijos procesams, pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva iki 2030 m. privalo sumažinti, palyginti su 2005 m., oro taršą penkiais teršalais – azoto oksidais, sieros dioksidu, kietosiomis dalelėmis KD2,5, amoniaku ir nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais ir bent neviršyti 1990 m. išmesto sunkiųjų metalų ir patvariųjų organinių teršalų kiekio. Technologiškai pasenęs ir taršus Lietuvos autotransporto parkas generuoja net 71 % NOx kiekio, beveik trečdalį visų šalyje generuojamų ŠESD ir beveik ketvirtadalį kietųjų dalelių. Neigiamą transporto sektoriaus poveikį aplinkai ir klimatui lemia mažas energijos vartojimo efektyvumas, dominuojantys vidaus degimo varikliai, maža degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo apimtis. Transporto sektoriuje, kurį sudaro kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportas, didžiausia tarša tenka kelių transportui – 95 %, lengvųjų automobilių tarša jame sudaro beveik 60 %, krovininių – 36 %. Pirminių žaliavų naudojimo dominavimas pramonėje – kitas veiksnys, stabdantis pramonės transformaciją link efektyvesnio išteklių vartojimo ir neutralios klimatui ekonomikos potencialo pramonėje išnaudojimo. Lietuva tarp atsiliekančiųjų valstybių ES ekologinių inovacijų švieslentėje. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos pozicija pagal ekologinių inovacijų indeksą išliko ženkliai atsiliekanti nuo ES vidurkio – 2021 m. bendras šalies rodiklis siekė 88 balus, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 121. Didėjant technologijų ir skaitmenizavimo poreikiui mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, keisis verslo modeliai, bus kuriamos naujos darbo vietos, augs poreikis darbuotojams perkvalifikuoti taikant inovatyvias technologijas. ES sukurta 4 mln. žaliųjų darbo vietų ir prognozuojamas jų skaičiaus didėjimas žemės ūkio ir miškininkystės, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, bioekonomikos, žaliosios infrastruktūros, žiedinės ekonomikos ir kt. srityse. Numatoma, kad įgyvendinant numatytas priemones 2020–2030 m. užimtumas Lietuvoje padidėtų vidutiniškai 1,56 proc. Atsinaujinančių išteklių energetika svarbi visų šalių galimybė grėsmingos klimato kaitos kontekste bei siekiant užtikrinti energetinį nepriklausomumą. Ši kryptis atliepia 2022 m. Europos Komisijos komunikatą „REPowerEU“, kurio tikslas – sparčiai sumažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema. Paprojekčio „Inovacijos sveikatai“ sprendžiamos problemos: 2000–2019 m. numatoma viso gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo daugiau kaip ketveriais metais – nuo 72,1 metų iki 76,5 metų. Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai – atitinkamai 80 metų ir 70,1 metų. Šis vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias ES ir jį daugiausia lemia aukštas žmonių sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, kurių galima išvengti prevencinėmis priemonėmis. Širdies išeminė liga – pirma pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje ir keturis kartus viršija ES vidurkį, antroji mirtingumo priežastis Lietuvoje – vėžys ir taip pat viršija ES vidurkį. EBPO 2021 metų sveikatos statistikos duomenimis sergamumas vėžiu Lietuvoje atitinka EBPO 38 šalių vidurkį. Tačiau mirtingumas nuo vėžio yra vienas didžiausių tarp EBPO šalių pabrėždamas šio iššūkio aktualumą ir svarbą. Vertinant išvengiamo mirtingumo priežasčių EBPO šalyse skaičius, mirtys nuo vėžio, kurių galima išvengti Lietuvoje yra pirmoje vietoje, t.y. jos sudaro 31 procentą visų mirčių. Mirčių nuo vėžio yra antroje vietoje dažna gydomų mirtingumo po širdies ir kraujagyslių ligų priežastis ir sudaro 27 procentų visų mirčių, kurių galima išvengti. Nors mirtingumas nuo priežasčių, kurių galima išvengti, Lietuvoje yra lygus su EBPO 38 šalių vidurkiu, mirtingumas nuo išgydomų ligų yra vienas didžiausių EBPO. Tai pabrėžia esminį poreikį kurti sudėtingų patologijų naujoviškus diagnostikos ir gydymo metodus, ypač nukreiptus į onkologines ligas. Genomo redagavimo technologijos biotechnologijoje ir biomedicinoje tapo pagrindine gyvybės mokslų varomąja jėga. Vis labiau plintant sudėtingoms ligoms, visuomenei senstant, genų ir ląstelių technologijos suteikia naujų galimybių ankstyvai diagnostikai, ligų prevencijai ir gydymo taikymui. Mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje yra antroje vietoje ir jos paplitimas nuolat auga. Ši tendencija pastebima ir visame pasaulyje, sergamumas vėžiu ir mirtingumas sparčiai auga. Prognozuojama, kad iki 2040 m. mirčių skaičius nuo šios ligos išaugs iki 47 proc. Ši stulbinanti statistika rodo mirtingumo dėl šios priežasties valdymo strategijos trūkumą ir pažangios ankstyvosios diagnostikos būtinybę, jos stebėseną bei individualizuotus gydymo algoritmus. Siekiant veiksmingų terapijos būdų taikymo, labai svarbu suprasti ligos progreso ir terapijos įtakotus genominius pokyčius ir ląstelių atsaką. Nauji tyrimo metodai jau padarė didelę pažangą vėžio tyrimuose. Nauji metodai gali sukurti didelę vertę medicinoje, leidžiančią pagerinti terapijos rezultatus ir sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Tačiau norint taikyti šias priemones, būtina konsoliduoti gyvybės mokslų, klinikinių tyrimų, duomenų mokslo ir verslo kompetencijas. Dėl ribojamo simbolių skaičiaus INVESTIS PįP formoje, detalus šio PįP punkto aprašymas pateikiamas pasirašytoje Sutartyje (.adoc) (rinkmenose pridėtas dokumentas„“).