Miškų įveisimas ir atkūrimas - klimato kaitos švelninimo priemonės, svarbios CO2 fiksavimui ir biologinės įvairovės apsaugai. Natūralūs ir žmogaus veiklos sukeliami ekstremalūs reiškiniai kelia grėsmę miškų būklei ir ilgalaikiam tvarumui. Siekiant užtikrinti miškų ekosistemų paslaugų tęstinumą kintančios aplinkos sąlygomis, būtinas tikslus ir nuoseklus miškų augimo ir būklės vertinimas. Miškų stebėseną vykdo keletas tarptautinių tinklų, tokie kaip ICP Forests (International Co-operative Programme on Assessment and Monitoring of Air Pollution Effects on Forests, http://icp-forests.net/), ICOS (Integrated Carbon Observation System, https://www.icos-cp.eu/), eLTER (European Long Term Ecological Research Network, https://elter-ri.eu/) ir ENFIN (European National Forest Inventory Network, https://www.enfin.info/). Tačiau miškuose vertinami rodikliai, matavimo dažnumas ir galimybės gauti aktualius savalaikius duomenis skirtingose šalyse ir įvairiuose tinkluose dažnai skiriasi, o duomenų integracija ES lygmenyje kelia iššūkių. Norint geriau suprasti aplinkos trikdžių poveikį miškams, būtina diegti inovatyvius sprendimus, turėti reikiamą įrangą arčiau tyrimų vietos - tai leistų gauti patikimus mokslo duomenis ir sudarytų pagrindą rodiklių kaitos modeliavimui ir prognozavimui. Išaugęs poreikis greitai reaguoti ir spręsti problemas, leidžia teigti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) Miškininkystės ir ekologijos skyriaus laboratorijos papildymas Miško augalų lapijos ir šaknų analizės sistema atitinka Europos horizonto kvietimo HORIZON-CL6-2022-CLIMATE-01 projekto "Miškų atkūrimo ir stebėjimo tinklų integravimas Europoje" (IFRONE, 101083159) tikslą (sukurti suderintą miško stebėsenos tinklą Europos mastu, skirtą teikti empirines žinias, būtinas kuriant alternatyvų Europos miškų valdymo modelį, kuris švelnintų klimato kaitą, apimtų miškų atkūrimą, padėtų išlaikyti ir didinti biologinę įvairovę bei teikti kitas svarbias ekosistemų paslaugas), leistų gauti patikimus duomenis, patikrinti mokslines hipotezes. IFRONE projekte kelti uždaviniai: stiprinant Europos miškų stebėjimo ir monitoringo sistemas bei siekiant daugiatikslio miškų naudojimo, sukurti integruotą miškų stebėsenos tinklą Europoje, skirtą rinkti informaciją apie miškus demo ir ilgalaikio stebėjimo vietose; siekiant didesnio miškų stebėjimo tikslumo ir apimčių, susieti ICP Forests tinklą su tokiomis miškų stebėjimo sistemomis kaip ICOS, eLTER ir ENFIN; kiekybiškai įvertinti miško tvarkymo tikslų suderinimą skirtinguose lygmenyse bei socialiniuose ir aplinkos kontekstuose Europoje; išanalizuoti miško atkūrimo atvejus, siekiant sisteminti žinias regionuose, išskirti geriausias praktikas; siekiant skatinti miškų atkūrimą ir keistis žiniomis, įtraukti politikos formuotojus, visuomenę ir kitas suinteresuotąsias šalis į tinklo kūrimo procesus. Siekiant, kad klimato, biologinės įvairovės ir bioekonomikos tikslai būtų integruoti praktikoje, IFRONE konsorciumas (30 partnerių iš 13 šalių) suvienijo tarpdisciplininę miškininkystės, ekologijos, ekosistemų ir klimato sąlygų modeliavimo specialistų bei aplinkos politikos, gamtos išteklių ekonomikos ir valdymo ekspertų grupę. Pareiškėjo vaidmuo programos „Europos horizontas“ susietojo projekto paraiškoje – LAMMC buvo projekto partneris. Iš viso projekte buvo 30 partnerių, visas biudžetas 14 890 361 Eur, LAMMC dalis 369 030 Eur. LAMMC buvo įsitraukęs į tokius projekto darbinius paketus (DP): (DP1) teikti duomenis miškų stebėjimo tinklų metaduomenų ir projekto metu surenkamų naujų duomenų bazėms, siekiant sukurti ES integruotą miškų stebėjimo sistemą (teikiami tokie duomenys: medžių augimo ir būklės - lapijos ir šaknų - rodikliai, anglies sankaupos miškų dirvožemyje ir augalijoje, fiziniai, cheminiai ir biologiniai rodikliai miško ekosistemose, esant skirtingoms klimato sąlygoms ir miškininkavimo praktikoms; (DP2) teikti duomenis adaptyvaus miškininkavimo rodiklių duomenų bazei (teikiami duomenys reikalingi ateities miškų tvarkymo scenarijams ir modeliavimui) ir (DP6) teikti duomenis miškų, augančių organiniuose dirvožemiuose, ŠESD emisijų ir anglies sankaupų duomenų bazei bei rekomendacijų miškų atkūrimui Europoje - Climate-smart practices for forest management and restoration - parengimui. Susietojo projekto paraiškos surinktas vertinimo balų skaičius 12,5 (slenkstinis kvietimo balas 10), projektas buvo pripažintas finansuotinu, tačiau nebuvo finansuotas. Projekte planuojama įsigyti Miško augalų lapijos ir šaknų analizės sistemą, kuri apima 7 sudedamąsias dalis, kurių atskiras funkcionavimas ar įsigijimas netenka prasmės ir neužtikrina nuoseklios analizių eigos. Šaknų morfometrinės analizės sistema su programine įranga leidžia tiksliai nustatyti šaknų struktūrą, ilgį, tankį, šakojimąsi ir kt. parametrus. Miško augalų lapijos analizės sistema su programine įranga yra skirta nustatyti lapų morfologines savybes (plotas, forma, spalva), padedančias vertinti augalų augimą ir būklę įvairiomis aplinkos sąlygomis. Šaldanti centrifuga skirta mėginių paruošimui, kai homogenizuoti mėginiai yra centrifuguojami žemoje temperatūroje, kad būtų atskirtas supernatantas biocheminių savybių tyrimui. Mikroplokštelių skaitytuvas skirtas biocheminių ir spektrofotometrinių parametrų nustatymui augalų ekstraktuose, matuojant jų šviesos sugertį. Homogenizatorius naudojamas mėginių paruošimui, skirtas susmulkinti ir suvienodinti mėginius, kad būtų galima atlikti tikslius cheminius bei biocheminius tyrimus. Stereo mikroskopas su kamera ir ekranu, skirtas augalijos rūšių ir šaknų identifikavimui, leidžia detaliai analizuoti lapijos ir šaknų struktūrą, fiksuojant vaizdus. Džiovinimo spinta skirta mėginių džiovinimui ar kaitinimui iki reikiamos temperatūros pagal standartines metodikas, pavyzdžiui, mėginių ruošimas malondialdehido tyrimui. Šiuo metu LAMMC Miškininkystės ir ekologijos skyriaus laboratorijai stinga naujos įrangos, kuri leistų atsiskleisti MTEP potencialui ir padėtų pasirengti sėkmingam dalyvavimui ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ kvietimuose. Neturint reikiamos įrangos, nėra galimybės gauti patikimų empirinių duomenų apie kintančios aplinkos sąlygomis vykstančius procesus gamtinėse sistemose – įveistas/atkurtas miškas, ūkinės, rekreacinės paskirties ar miesto želdiniai, kt. Be to, LAMMC padaliniuose ir atviros prieigos centruose nėra galimybės naudotis pilna miško augalų lapijos ir šaknų analizės sistema, o esami pavieniai prietaisai neužtikrina kompleksinio rodiklių vertinimo. Be to, kai kurie prietaisai yra logistiškai nepatogiose vietose, todėl jų naudojimas yra apsunkintas. Dalis įrangos yra technologiškai nusidėvėjusi, dėl to mažėja gaunamų duomenų patikimumas ir tikslumas, o tai gali neigiamai paveikti mokslinių tyrimų kokybę ir rezultatų patikimumą. Siekiant užtikrinti efektyvią miškų ekosistemų stebėseną, būtina įsigyti vieningą analizės sistemą, sudarytą iš tarpusavyje susietų komponentų, kurie būtų sutelkti vienoje LAMMC Miškininkystės ir ekologijos skyriaus laboratorijoje. Planuojama įsigyti Miško augalų lapijos ir šaknų analizės sistema leis gauti aukštos kokybės, standartizuotus miško augalų morfologinių ir biocheminių rodiklių duomenis, atlikti lapijos bei smulkiųjų šaknų augimo ir vystymosi matavimus. Gauti rezultatai bus integruojami į Europos ir pasaulines duomenų bazes, taip gerinant miškų stebėsenos kokybę ir užtikrinant tarptautinę integraciją pagal IFRONE projekto tikslus – kurti integruotą Europos miškų stebėsenos tinklą, vertinti miškų būklę bei jų atsaką į klimato kaitą ir tvarkymo priemones. Įranga padės integruoti Lietuvos duomenis į ICP Forests ir kitus Europos miškų stebėsenos tinklus, prisidės prie duomenų harmonizavimo ir Europos miškų stebėsenos modernizavimo. Atnaujinta infrastruktūra sustiprins LAMMC potencialą, sudarys sąlygas aktyviam dalyvavimui tarptautiniuose tyrimuose bei „Europos horizonto“ programoje, skatins duomenų mainus, bendrų projektų kūrimą ir aukšto lygio mokslinius tyrimus. Projektas pagal pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.