Projektu siekiama išspręsti 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Finansų ministerijos Tvarių viešųjų finansų plėtros programoje nustatytą problemą „Nepakankamai išnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas“ ir ją sąlygojančią priežastį „Nėra bendros ir integruotos finansinių priemonių valdymo sistemos“. Projektu taip pat siekiama įgyvendinti reformą, įtrauktą į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) 6 komponento F.1.3.5. papriemonę „Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas“. Iki projektu įgyvendinamos reformos pradžios Lietuvoje skirtingose srityse veikė keturios nacionalinės plėtros įstaigos (toliau – NPĮ): UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (toliau – ŽŪPGF), UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (toliau – VIVA), UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (toliau – VIPA). Šių NPĮ paskirtis buvo sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tose srityse, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas, neoptimalus, taip pat formuoti palankų klimatą šioms investicijoms įgyvendinti, tačiau atliktų tyrimų duomenimis valdomų portfelių ribotumas nepadengė rinkos trūkumo, o jų vykdoma veikla vietomis persidengė, trūko finansavimo atskirose srityse, nebuvo užtikrintas tolygus viešųjų finansų srautas, buvo žemas tiesioginių investicijų į Lietuvą lygis. Atskiros NPĮ nesutelkė pakankamų finansavimo šaltinių svarbiausioms Lietuvos ekonomikos sritims finansuoti (tvarių (žalių) finansų, inovacijų skatinimui, finansavimo prieinamumo verslui didinimui, energijos efektyvumo didinimui, finansinių paslaugų ir technologijų ekosistemos gerinimui). Trūko tvarios NPĮ investavimo strategijos tikslingam investicijų nukreipimui, vieningo veiklos ir priežiūros proceso, kokybiškų projektų srauto ir tai sąlygojo ribotą privataus kapitalo pritraukimą. Visos NPĮ sutelkė dėmesį į savo tikslus ir prioritetus, todėl priemonės buvo kuriamos fragmentuotai. NPĮ valdomi portfeliai ir mandatai buvo riboti, trūko lankstumo reaguojant į rinkos poreikių dinamiką. Galima teigti, kad institucinė finansinių priemonių (toliau – FP) administravimo sistema Lietuvoje buvo išskaidyta, trūko vienodo ir integruoto FP įgyvendinimo proceso. Siekiant išspręsti aukščiau minimas problemas, Lietuva įsipareigojo ir pradėjo įgyvendinti reformą (projektą) – Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas, kuria siekiama žinias ir kompetencijas sutelkti vienoje stiprioje NPĮ, suvienodinti ir optimizuoti NPĮ veiklos praktiką bei fondų valdymą, sukuriant prielaidas diversifikuoti finansavimo šaltinius, fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą, stiprinant valstybės ir privačių investuotojų partnerystę, tvariai padidinti FP pasiūlą finansiškai gyvybingiems projektams finansuoti. Siekiama, kad vienos NPĮ struktūra būtų sudaryta dabartines NPĮ (o esant teisiniam apribojimams dėl komanditinių ūkinių bendrijų valdymo – NPĮ darbuotojus) konsoliduojant vienoje NPĮ. Neliktų finansinių priemonių fragmentiškumo, konkuravimo ar dubliavimo, konsoliduota NPĮ turėtų vieną tvarią investavimo strategiją, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose ir tikslingai jas nukreiptų į strategiškai svarbių sričių finansavimą. Numatoma, kad konsolidavus NPĮ, bus padidinta FP pasiūla rinkos nepakankamumui sumažinti ar optimalumui užtikrinti ir sukurtos prielaidos pritraukti tarptautinių, institucinių, privačių investuotojų lėšų strateginėms valstybės sritims finansuoti. Taip pat tikimasi, kad bus padidintas Lietuvos NPĮ žinomumas tarptautinėje rinkoje, užtikrinant kokybišką ir skaidrų viešojo investavimo standartą. Stipri NPĮ tikslingai sutelks įvairius finansavimo šaltinius svarbioms Lietuvos ekonomikos sritims finansuoti bei gerins finansinių paslaugų ir technologijų ekosistemą. Projektu tiesiogiai prisidedama prie lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontalaus principo įgyvendinimo. Taip pat, projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai ir atitinkamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos.