Kvietimo numeris

03-003-K

Projekto numeris

03-003-K-0002

Sutarties įsigaliojimo data

2023-04-03 00:00

Projekto vykdytojas

Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovė

Vykdytojo kodas

174317183

Veiklų vykdymo pabaigos data

2026-04-30 00:00

Administruojanti institucija

Centrinė projektų valdymo agentūra

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma

8 795 400,00 €

Projektu sprendžiamos problemos

Iškastinis kuras kasdien naudojamas kaip energijos šaltinis skirtingų procesų ir produktų gamyboje: elektros energijai, namų šildymui, transporto kurui, kompiuterių, kosmetikos ir kitų prekių gamybai. Sparčiai augant populiacijai bei naujų technologijų gamybai, iškastinio kuro poreikis auga, tačiau didėja ir gamtos tarša bei CO2 emisija. Didėjanti tarša, kurią sukelia iškastinio kuro išgavimas ir naudojimas, yra viena iš problemų, kurios yra sprendžiamos šiuo projektu. Kita problema, kurią reikia įvertinti, kad iškastinio kuro šaltiniai sparčiai nyksta, arba yra naudojami kaip energetinio karo įrankiai, todėl žmonija gali susidurti ne tik su didėjančios taršos, bet ir su nykstančios energijos problemomis. Sprendimas, kuris bus pritaikomas keliamai projekto problemai yra biometano gamyklos statyba bei žiedinės ekonomikos pritaikymo skatinimas Lietuvoje. Šio modelio naudojimas prisidėtų ne tik prie ekologinės, bet ir prie ekonominės vertės didinimo. Viena iš „žaliausių“ alternatyvų gamtinėms dujoms yra biometanas, kuris gali būti pritaikomas įvairiose energetikos srityse. Biodujų gamyba visiškai natūrali, nereikalaujanti didelių energijos generavimo sąnaudų. Taip pat, medžiagos naudojamos biodujų gamybai yra atsinaujinančios, pavyzdžiui gyvūnų mėšlas, kuris ir toliau ateityje bus natūraliai išgaunamos nekenkiant aplinkai. Remiantis projekto techniniais parametrais ir pagaminamo biometano kiekio prognoze, projekto metu gyvūnų mėšlas sudarys 99 proc. atliekų, skirtų biodujų gamybai. Atliekų pakartotinis panaudojimas ir ekologinis projektavimas suteiktų ES šalims galimybę išvengti nereikalingų išlaidų ir pritaikytų žiedinės ekonomikos ciklą kaip ilgalaikę ekonominę naudą. Plėtojant žiedinės ekonomikos pritaikymą, būtų pasiekiama nauda skirtingose srityse: - Lietuva padidintų energijos kiekį, kuris pagaminamas atsinaujinančių išteklių pagalba. Projektas sudarys prielaidas išgauti ir pateikti biometano dujas į dujų tinklą, kasmet perdirbti 77 709 tonų gyvulių mėšlo (iš kurio daugiau nei 50 proc. žaliavų bus gaunamos iš šalia gamyklos esančių galvijų fermų), iš kurio kasmet bus išgaunama 3 635 400 m3 biometano (415 m3/h). Priemonės kvietime išsikeltas tikslas įrengtais naujais biometano dujų gamybos pajėgumais pasiekti 27,1 MW suminę įrengtąją galią, prie šio rodiklio Šakių rajono Lukšių ŽŪB prisidės 4.01305 MW pajėgumu (gamybos įrenginio įrengtoji galia); - Sumažėjęs gamtinių dujų importavimas ir valstybės BVP augimas gaminant biometaną. 2020 m. gamtinių dujų kainos buvo itin žemos, pagrindiniai veiksniai darę įtaką buvo: COVID-19 pandemija, kuri sumažino vartotojiškumą; mažesnis šildymo poreikis dėl sąlyginai nešaltos žiemos; žaliavų kainų sumažėjimas (33 proc.), kuris krito dėl mažesnio vartotojiškumo. Gamtinių dujų kainų pokytis nuo 2021 m. sparčiai kilo dėl išaugusio vartotojiškumo. Paslaugų bei prekių paklausos augimui itin didelę įtaką turėjo žmonių ir industrijų prisitaikymas prie COVID-19 pandemijos: 2021m. II pusmečio kintamosios dalies tarifo kaina per metus pakilo: I pogrupio vartotojams 34,0 proc., II pogrupio vartotojams 46,4 proc., III pogrupio vartotojams 44,4 proc.; - Sveikesnė gyvensena ir sumažėjęs gamtinių atliekų poveikis aplinkai. Europos parlamentarai 2021m. birželio 24d. patvirtino naują teisės aktą, kuriame įsipareigojama iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažinant iškastinio kuro naudojimą būtų pasiekiama įvairiapusė nauda gamtai ir žmonių sveikatai: - Dirvožemio ir vandenyno užterštumo mažinimas. Dėl sumažėjusios taršos kasdien vartojami mitybos produktai bus geresnės kokybės, todėl žmonių savijauta pagerės bei pailgės gyvenimo trukmė. Švaresnis vandenynas suteiks galimybę mokslininkams atlikti daugiau tyrimų, o jūros žinduolių bei vandenyne gyvenančių žuvų gyvenimo trukmė pailgės; - Padidėjusi organinių trąšų gamyba ir pritaikymas. Organinių trąšų panaudojimas žemės ūkio sektoriuje mažiau kenkia dirvožemiui ir yra pigesnis negu cheminis trąšų panaudojimas. Naudojant chemines trąšas dirvožemis greičiau išsausėja, todėl naudojant organines trąšas bus sutaupomi kaštai dirvožemio drėgnumui palaikyti. - Papildomų darbo vietų sukūrimas. Didinant atliekų perdirbimą, būtų privaloma statyti naujas gamyklas. Statybos procesai reikalaus papildomų darbininkų, tyrėjų ir mokslininkų, todėl bus sukuriamos naujos darbo vietos. Taip pat darbininkų reikės atliekant gamyklos priežiūrą bei atliekų perdirbimą. Remiantis Europos Komisijos 2020 m. kovo 11 d. pranešimu, dėl plataus masto žiedinės ekonomikos pritaikymo iki 2030 m., gali būti sukurtos papildomos 700 tūkst. darbo vietų, bei prognozuojamas 0,5 proc. Europos Sąjungos BVP pakilimas; Jeigu gamtinių dujų naudojimas nebus dažniau taikomas ir iškastinis kuras bus toliau naudojamas gamyklose, transporto kuro gamybos bei kitose srityse, ši problema gali sukelti įvairius padarinius. Taip pat, dėl iškastinio kuro sukeltos oro taršos 2021 m. mirė 8,7 mln. žmonių, o dėl intensyvesnio kasdieninio energijos poreikio mirties skaičiai ateityje išaugtų dar daugiau. Vykdant projektą Šakių rajono Lukšių ŽŪB nepažeis HP, atsižvelgs į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir atitiks reikalavimus dėl Chartijos nuostatų laikymosi. Siekiant plėtoti darnų vystymąsi, bus pasiekiama nauda aplinkosaugos, socialinėje, ekonominėje bei teritorijų vystymosi srityse. Projekto metu nebus pažeisti darnumo vystymosi principai.
Daugiau Mažiau

Projekto tikslas

Projekto tikslas: įdiegti biodujų jėgainę ir valymo įrenginius biometanui gaminti bei prijungti sistemą prie dujų operatoriaus tinklo. Pagrindinė medžiaga, kuri bus reikalinga perdirbant atliekas – gyvulių mėšlas. Ši medžiaga sudarys 99% atliekų, skirtų gaminti biodujas. Įrengus biodujų jėgainę, atliekų perdirbimo metu pagamintas biometanas bus tiekiamas į dujų tinklą.

Programos tipas

Naujos kartos Lietuva

Komponentas

Žalioji Lietuvos transformacija
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
Regionas Apskritis Savivaldybė
Netaikoma Marijampolės apskritis Šakių r. sav.
ES fondas
Veiklos pavadinimas Fondas
Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltinio kodas Finansavimo šaltinio forma Finansavimo šaltinio suma
1. Projektams skiriamos finansavimo lėšos 3 518 160,00 €
1.2. EGADP subsidijos lėšos 3 518 160,00 €
2. Nuosavas įnašas 5 277 240,00 €
2.2. Privačios lėšos 5 277 240,00 €
2.2.1. Projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojo lėšos 5 277 240,00 €
Stebėsenos rodikliai
Pavadinimas Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė
Paramą gavusios įmonės 0,00 1,00
Paramą gavusios įmonės, iš jų didelės įmonės 0,00 1,00
Projekto veiklos
Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas
03-001-06-03-03-02 Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas 03-001-06-03-03-02-01 Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
  • 030a - Atsinaujinančioji energija: biomasė, kurią naudojant itin sumažinamas išmetamas ŠESD kiekis