Sprendžiama problema, jos priežastys. Lietuvoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių. Tankus Lietuvos hidrografinis tinklas sudaro vidaus vandens transporto plėtros galimybes šalyje. Pagal 1997 m. pasirašytą Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelių, vidaus vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra TEN-T tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias E41 (291,2 km). 2020–2023 metais vykdytas projektas „TEN-T tinklo kelio E41 modernizavimas“ leido iš esmės pagerinti laivybos sąlygas vidaus vandenyse modernizuojant TEN-T tinklo vidaus kelią E41 – užtikrinti vandens kelio garantinius matmenis nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Visgi, vidaus vandens kelių sektoriaus potencialas Lietuvoje itin menkai išnaudojamas - 2023 m. krovinių vežimas vidaus vandens transportu tesiekė 1.474,5 tūkst. tonų, iš kurių tik 310 tūkst. tonų pervežta vidaus vandens keliais. Nedidelį krovinių vežimą vandens kelių transportu lemia nepakankamai išvystyta vidaus vandens kelių infrastruktūra, skirtingų transporto rūšių sinergijos bei transporto priemonių trūkumas (Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, vidaus vandens krovininių laivų skaičius 2014–2023 m. sumažėjo beveik dvigubai). Technologiškai pasenęs ir taršus vidaus vandens transporto parkas žymia dalimi prisideda prie transporto generuojamo NOx, ŠESD ir kietųjų dalelių kiekio. Projektu sprendžiama problema – TEN-T kelyje E41 ir kituose vidaus vandens keliuose nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos naudoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias transporto priemones, taip mažinant aplinkos taršą. Pagrindinė problemos priežastis yra ta, kad technologiškai pasenęs ir taršus Lietuvos vidaus vandens transporto parkas žymia dalimi prisideda prie transporto generuojamo ŠESD, NOx ir kietųjų dalelių kiekio. Projekto vykdytojui pavestos valstybinės funkcijos vykdomos išskirtinai dyzeline stūma, degalai iš atsinaujinančių šaltinių nenaudojami. Esama problema turi neigiamos įtakos ne tik oro taršai, bet ir transporto modaliniam pasiskirstymui, kas savo ruožtu didina kelių transporto avaringumą ir kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų skaičių. Taigi, būtina plėtoti alternatyvų švaresnį ir pigesnį krovinių gabenimo vidaus vandenimis būdą, taip mažinanti transporto priemonių sukeliamą taršą bei imtis veiksmų, skatinančių dalies krovinių perkėlimą nuo taršiausios kelių transporto rūšies į vandens transportą, bei efektyvų vidaus vandens transporto potencialo išnaudojimą. Siekiamas pokytis. Įgyvendinus projektą, TEN-T kelyje E41 ir kituose vidaus vandens keliuose bus užtikrintos tinkamos sąlygos naudoti atsinaujinančius išteklius naudojančias transporto priemones, taip mažinant aplinkos taršą (mažės ŠESD ir kt. emisijos). Tokiu būdu pagerės nagrinėjamų viešųjų paslaugų kokybė. Projektu siekiamas minimalus kiekybinis rezultatas - įsigytos trys netaršios vidaus vandens transporto priemonės. Projektu siekiamas minimalus kokybinis rezultatas - įsigytų transporto priemonių techninės charakteristikos atitiks Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo ir 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją nuostatas, Deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139 I priedo 6.8 papunktyje „Krovininis vidaus vandens transportas“ ir II priedo 6.8 papunktyje „Krovininis vidaus vandens transportas“ nustatytus kriterijus. Įsigytos netaršios transporto priemonės (nesavaeigė barža, 100 proc. elektrinis kranas, elektra varomas laivas stūmikas) bus naudojamos tik vidaus vandenų kelių valdytojo funkcijoms, numatytoms Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių 14 punkte, vykdyti. Remiama veikla ateityje sudarys prielaidas skatinti ir vykdyti krovinių vežimo netaršiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis veiklą. Pagrindiniu projekto rezultatu reikėtų laikyti socialinę - ekonominę naudą (poveikį): projekto veikla mažins ŠESD emisijas ir su tuo susijusius ekonominius nuostolius. Projekto netiesioginis poveikis: įsigijus netaršias vidaus vandens transporto priemones, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelyje E41 bei kituose vidaus vandenų keliuose ŠESD kiekis 2030 m., lyginant su 2025 m., sumažės ne mažiau kaip 20 proc.; projektas sudarys sąlygas kasmet išlaikyti ne mažiau kaip 90 proc. būtinų navigacijai kiekybinių ir kokybinių kelio E41 parametrų; pritraukti ne mažiau kaip 1 naują privatų vežėją, kuris vykdytų krovinių vežimo netaršiu transportu veiklą; padidinti pervežtų komercinių krovinių vidaus vandens keliais kiekį ne mažiau kaip 200 tūkst. t. Projekto rezultatai tiesiogiai siejasi su sprendžiama problema ir padeda pašalinti problemos atsiradimo priežastis. Projektu prisidedama prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo. Jame, be kitų tikslų, yra numatyta „sparčiau keisti transporto sudėtį, renkantis daugiau netaršių transporto priemonių“, kad AEI dalis transporto sektoriuje padidėtų iki 15 proc. Horizontaliųjų principų (HP) įgyvendinimas. Projekto įgyvendinimo metu bus nepažeidžiami HP principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitų aspektų (Aprašo 8.1. p.). Laikantis darnaus vystymosi HP, įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nedarys reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo) (Aprašo 8.2 p.). Planuojama įgyvendinti projekto veikla ir jos rezultatas – netaršių vidaus vandenų transporto priemonių įsigijimas ir naudojimas, neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Investicijos veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes bus laikomasi žiedinės ekonomikos principo tiek naudojimo etape (techninė priežiūra), tiek ir pasibaigus jų eksploatavimo laikui, įskaitant pakartotinį baterijų ir elektronikos (jose esančių svarbių žaliavų) perdirbimą. Veikla užtikrins efektyvų atliekų surinkimą ir tai, kad atskiros dalys būtų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos laikantis atliekų tvarkymo plano. Tvarkant atliekas bus vadovaujamasi Europos Sąjungos geriausiais prieinamais gamybos būdais, taikomais atliekų apdorojimui.