Projekto apimtyje nagrinėjama problema – nepakankamas skaitmenizuotų sprendimų panaudojimas viešųjų paslaugų teikime, darantis įtaką žemam gyventojų pasitenkinimui savivaldybės teikiamomis paslaugomis. Išanalizavus numatomų pagerinti paslaugų paklausą, vandens tiekimo paslauga išliks paklausi, tačiau privaloma ją gerinti, siekiant gerėjančios demografinės situacijos Molėtų mieste bei rajone. Dabar teikiamos nagrinėjamos paslaugos tik dalinai atitinka vartotojų poreikius, yra teikiamos neefektyviai, todėl būtina gerinti šių paslaugų teikimo kokybę. Šiuo metu kiekvieno mėnesio pabaigoje centrinio geriamo ir/ar šildomo vandens tiekimo arba paslauga besinaudojantis gyventojas turi ranka fiksuoti suvartotą vandens kiekį bei jį pateikti per savitarną. Atsakingas darbuotojas supildo visus duomenis bei siunčia duomenis į apskaitos skyrių, kurie išrašo sąskaitą už sunaudotą vandenį. Gavęs sąskaitą, gyventojas arba juridinis asmuo apmoką ją pavedimu arba terminale, arba atvykdamas į klientų aptarnavimo skyrių. Akivaizdu, jog procesas yra ilgas ir varginantis, visiškai netenkinantis tikslinių grupių poreikių, taip pat paslaugų teikimo grandinėje įtraukiantis daug asmenų. Sukūrus skaitmeninį sprendimą (vandens tiekimo apskaitos nuotolinio nuskaitymo sistema) bus keliamas viešosios elektroninės paslaugos brandos lygis. Viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tiek vartotojai, tiek paslaugos tiekėjai – vandens nuostolis arba namų ūkių „užpylimas“. Namų ūkių užpylimas neįvyksta momentaliai, o prasideda nuo mažo vamzdžio įtrūkimo. Turint galimybę realiu laiku matyti kiekvieno objekto vandens suvartojimą, galima būtų vertinti, kurie objektai suvartoja daugiau vandens nei vidutiniškai, o pastebėjus tokius objektus, juose galima būtų atlikti iš ankstines peržiūras, siekiant, jog vamzdžiai pilnai neįtrūktų, tokiu būdu išsprendžiant problemą prieš jai išplintant. UAB „Molėtų vanduo“ pateikiamose ataskaitose nurodoma, jog vandens nuostoliai sudaro 22 proc., kuomet vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 10 proc. Taip yra todėl, jog UAB „Molėtų vanduo“ eksploatuojami vandens tiekimo tinklai yra pasenę, o renovuoti visus tinklus reiktų skirti dideles investicijas. Naudojant centrinio apskaitymo sistemą, būtų galima identifikuoti problemines tinklų vietas, kuriose prarandamas vanduo (kuriamas nuostolis), todėl galima būtų investicijas skirti tikslingai tik į tas vietas, kurios sudaro didžiausius nuostolius. Įgyvendinant šį projektą bus atsižvelgta į atitiktis horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) (toliau – HP). Rengiant IP nustatyta, jog Investicijų projektu bus prisidedama prie šių visų horizontaliųjų principų. Nustatyta, jog pagrindinės problemos atsiradimo priežastys: Pasenę paslaugos teikimo metodai bei ilgas paslaugų teikimo laikas dėl papildomų procedūrų. Investuojant į atitinkamą įrangą bus atnaujinami paslaugų teikimo metodai, pasėkoje ko trumpės paslaugos teikimo terminas. Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą.“, nes po Projekto įgyvendinimo viena iš teikiamų paslaugų bus skaitmenizuota. Įgyvendinus Projektą bus pasiektos šios pagrindinės naudos, kurios buvo identifikuotos teikiant paraišką Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: • Išaugs paslaugos ir (ar) jai suteikti reikalingų veiklos procesų atsparumas kibernetinėms grėsmėms - duomenys bus perduodami ir saugomi dviejuose nesusijusiuose serveriuose, nereiks duomenų ar ataskaitų siųsti elektroniniu paštu ar popieriniu variantu, o tai sustiprins saugumą. • Sumažės klaidų teikiant paslaugą tikimybė - gyventojams nereiks duomenų nurašyti, o darbuotojams – suvesti rankiniu būdu – jie bus perduodami nuotoliniu būdu GSM ryšio priemonėmis. Tokiu būdu eliminuojama žmogiškosios klaidos padarymo tikimybė. Taip pat, duomenys bus gaunami realiu laiku, ataskaitas sistema generuos automatiškai, todėl sumažės klaidų tikimybė teikiant ataskaitas. • Paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikės mažiau žmonių – po Projekto įgyvendinimo nebereikės kontrolieriaus etato, Vieningo klientų aptarnavimo centro, geriamojo vandens tiekimo bei šilumos tiekimo įmonių darbuotojams nereikės rankiniu būdu suvedinėti duomenų – sumažės darbo valandų, reikalingų užduoties atlikimui, kiekis. • Paspartės paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai - duomenys apmokėjimui už per mėnesį suvartotą vandens kiekį bus gaunami iš visų abonentų ir vartotojų tuo pačiu metu paskutinę mėnesio dieną ir iš karto bus suformuojamas mokėjimo dokumentas, pasėkoje ko nebereiks laukti, kol asmuo deklaruos suvartojimą. • Padidės paslaugos teikimo veiklos procesų skaidrumas - kadangi duomenys bus gaunami GSM ryšio pagalba ir viešai prieinami, kiek tai leidžia Duomenų apsaugos įstatymas, veikla taps skaidresnė. • Bus taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas – po Projekto įgyvendinimo nereiks ranka įvesti duomenų, perduoti jų į Vieningą klientų aptarnavimo centrą ir apskaitos darbuotojai mokėjimo dokumentų formavimui, nereiks siųsti prašomų duomenų kitoms įstaigoms ir organizacijoms. • Mažės paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo - darbuotojas visiškai nebeįtakos duomenų suvedimo ir perdavimo – tai bus atliekama IT priemonėmis pagal nustatytus algoritmus. • Paslaugos gavėjui mažės poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugą - abonentai ir vartotojai realiu laiku matys tiek suvartojimus, tiek ir galės peržiūrėti ataskaitas apie ilgalaikį suvartojimą, jiems nebereikės kreiptis į institucijas, norint sužinoti vandens suvartojimo istorinius duomenis. • Paslauga taps lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams - paslaugų vartotojams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar regos, nebereiks nurašyti apskaitos prietaiso rodmenų. Taip pat, Projektas atitinka skaitmeninių sprendimų privalomus kriterijus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos III skyriuje. Šie privalomi kriterijai bus realizuoti Projekto įgyvendinimo metu. Kiekvienas iš taikomų kriterijų pateikiamas žemiau: 1.1. Sprendimas turės įtakos RPP rodikliams „Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis pagal veiklos vykdymo vietą (nefinansų įmonių), tenkanti vienam dirbančiajam per metus“ ir „Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais“. Projektas prisidės prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos 6.7 uždavinio „Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą“ problemų sprendimo: „4.1.2. Trūksta patikimos informacijos (stebėsenos, studijų ir kt.) situacijai įvertinti ir įrodymais grįstiems sprendimams priimti“ – stebėsenai bus gaunami patikimi duomenys realiu laiku „4.1.3. Ribotos galimybės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vandenų srityje“ – su aplinkos apsauga susijusios institucijos, analizuodamos gautus duomenis, matys realiu laiku padidėjusius geriamojo vandens kiekius konkrečiame tinkle ir koks vandens kiekis suvartotas fizinių ar juridinių asmenų, o koks pateko į aplinką dėl avarijos tinkle; „4.1.4. Trūksta visuomenės sąmoningumo vandenų valdymo srityje“ – fiziniai ir juridiniai asmenys, analizuodami geriamojo vandens suvartojimo duomenis bei matydami juos grafiškai, galės formuoti naujus įpročius, skatinančius taupų vandens vartojimą. 3.2. Įrengiant nuotolinius duomenų nuskaitymo apskaitos prietaisus, iki šiol esanti duomenų bazė bus perkelta į virtualų serverį su kiekvieno abonento ir vartotojo suvartotų vandens kiekių istorija, perkelta savivaldybės ir įmonių turima informacija apie vandentiekio ir nuotekų tinklus su koordinatėmis. Iš kitos pusės, įrengus šiuos apskaitos prietaisus, duomenys apie vandentiekio ir nuotekų tinklų koordinates virtualiame serveryje bus pasiekiami ir savivaldybės darbuotojams, projektuotojams ar projektų vystytojams, šilumos tiekimo įmonei. Bus sąsaja su SKADA, savivaldybės duomenų baze, į kurią bus galima eksportuoti duomenis, o iš savivaldybės duomenų bazių bus naudojamasi duomenimis apie tinklus- iš TIS imami tinklų duomenys ir koordinatės, o iš vandenviečių – duomenys apie patiekiamą į tinklus vandenį. 4.1. Šio sprendimo prieinamumas bus užtikrintas visoms be išimties socialiai pažeidžiamoms grupėms – neįgaliesiems, tautinėms mažumoms, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, esamiems ir buvusiems vaikų globos auklėtiniams, nes geriamasis vanduo tiekiamas ir apskaitos prietaisai įrengiami butuose ar individualiuose namuose. Asmenų, priklausomų nuo psichotropinių medžiagų, grupei bus pasiekiama ne tik kaip gyventojams, bet ir besigydantiems nuo šių priklausomybių, nes geriamojo vandens tiekimo paslauga teikiama ir priklausomybės ligų reabilitacijos centrui „Nugalėtojų akademija“. (tęsinys žr. rinkmenose)