Projekte bus vystoma technologija, kuri leis įgalinti nuotolinę (semi attended) operatoriaus darbo vietą. Tai toks sistemos valdymo būdas, kuris paremtas programinės įrangos ir ryšio technologija, kuri, esant ryšiui 5G tinkle, leistų operatoriui būti ant žemės ir dirbti, o ryšiui suprastėjus, mažintų duomenų srautą, arba perspėtų pilotą, kad šiuo metu jis dirba be operatoriaus pagalbos. PROBLEMOS IR PRIEŽASTYS: Įvairių infrastruktūrų ir visuomenės prižiūrimų plačios apimties įrenginių, kurie apžiūrimi iš oro. Įvairi visuomeninė infrastruktūra - drenažai, krantinės, upių vagos, keliai, geležinkeliai yra pastoviai apžiūrimi, ir tai imlus kaštams ir laikui procesas. Pastaruoju metu, vyraujant Industry 4.0 ir 5.0 tendencijoms, siekiama šiuos procesus skaitmenizuoti, kas neretai reiškia nuėjimą nuo ekspertinio įvertinimo, kuomet vienas ar keli ekspertai savo nuožiūra nurodo, kokia yra turto ar įrenginių būklė, prie duomenimis pagrįsto proceso - t.y. atliekamos apžiūros surenkant vizualinius, spektrinius ar lidar duomenis. Įvertinant tokių infrastruktūrų kiekius ir paplitimą, duomenų surinkimo kaštai yra ypač svarbūs. Ryški pastarųjų metų tendencija - vis daugiau stebėsenos darbų iš oro atliekami nebe sraigtasparniais ar dideliais orlaiviais, o mažais orlaiviais, dažnai priskiriamais ULO (Ultra Lengvųjų Orlaivių) kategorijai, kuriuose yra tik dvi sėdimos vietos. Taip yra daroma, siekiant sumažinti duomenų savikainą. Tokie maži lėktuvėliai patogūs dėl supaprastinto reguliavimo modifikacijoms (didesnius lėktuvus modifikuoti gali tik sertifikuotos organizacijos, mažųjų lėktuvų modifikacijos gali būti atliktos lengviau) ir dėl to jie gali būti greičiau modifikuojami. AISPECO gali savo sistemas pasiūlyti ir šių tipų orlaiviams, tačiau jų efektyvus naudojimas turi esminį technologinį ribotumą - sumontavus įrangą, nebelieka antros kėdės. Tai reiškia, kad pilotas turi vienu metu ir skristi, ir įjungti/operuoti įranga, o toks valdymas tinkamas tik patiems paprasčiausiems duomenų rinkimo projektams. Pažymėtina, kad tokios sistemos naudojimas turi ir kitus technologinius apribojimus: 1. Didelė klaidų kaina - pilotas nepamato duomenų rinkimo broko ir skrenda bloga trajektorija ilgą laiką (tokiu atveju duomenys negali būti panaudoti); 2. Pavojinga pilotui - jam skrendant reikia dalinti dėmesį tarp sistemos operavimo ir pilotavimo; 3. Sudėtingos parametrų modifikacijos nėra įmanomos - pilotas neturi kada sukalibruoti įrenginio, patikrinti, ar gerai veikia sinchronizacija tarp sensorių; Analogiška problema susijusi su didelių bepiločių orlaivių naudojimu. Nors mažiems dronams sprendimų pasiūla yra pakankamai didelė, tokie dronai nėra tinkami dideliems stebėsenos projektams ir negali būti realia alternatyva pilotuojamiems orlaiviams. Dideli dronai neturi didelės spartos ryšio tarp žemės ir drono, o tai apriboja įrenginių pateikiamos informacijos dažnį ir sudėtingumą. Projektas taip pat aktualizuoja problemas, išskirtas 2022-2030 metų Susisiekimo plėtros programoje: 1. Neišnaudojamas susisiekimo sistemos potencialas kurti didesnę sektoriaus vertę didinant susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir teikiant paslaugas (viena iš strategijoje išskirtų priežasčių: Inovatyvių ir skaitmenizuotų sprendimų trūkumas susisiekimo sektoriuje); 2. Lietuvoje trečdalis namų ūkių neturi galimybės jungtis prie didesnės kaip 100 Mbps spartos fiksuotojo plačiajuosčio interneto, o 5 G technologija paremtos paslaugos nėra teikiamos (viena iš strategijoje išskirtų priežasčių: Visuomenės priešiškumas naujoms radijo ryšio technologijoms (pvz. 5G)). SPRENDIMAS: Nuotolinė 5G ryšiu paremta technologija iš esmės spręstų vartotojų poreikius ir rinkoje esančias technologines spragas: Komerciniai ir technologiniai pranašumai, kurie išskiria naujai kuriamą gaminį iš rinkoje prieinamų alternatyvų. 1. Dabartinės sistemos veikia “attended” principu - t.y. sistemos darbui sutrikus prašomas patvirtinimas iš operatoriaus sistemos darbo aplinkoje (kompiuteryje kuris yra orlaivyje). Sistemos neturi semi-attended or non-attended paruošimo - jos nepritaikytos dirbti, kuomet operatorius nėra tame pačiame orlaivyje, todėl dauguma darbų su ULO atliekami „tikintis geriausio“ - sistema įjungiama ir paliekama dirbti. 2. Dabartinės sistemos neturi įrankių, kurie leistų sistemai dirbti nestabiliame tinkle. Sistemų komunikacijos protokolai dažnai yra pagrįsti gero ryšio turėjimu, todėl jam sutrikus ar nepraleidus visų paketų, sistemos gali nulūžti ar veikti neprognozuojamai. 3. Dabartinės sistemos yra sunkios, reikalauja kelių stacionarių kompiuterių įrengimo, jos negali būti įrengiamos ultra lengvuose lėktuvuose. Naudos vartotojams: ● Mažesni kaštai - galimybė naudoti ULO ar dronus daugiau aplikacijų nei naudojami šiandien, leis iki 40% sumažinti duomenų gavimo kaštus. Įmonės kurios jau turi tokius orlaivius galės juos naudoti didesniam kiekiui dabar atliekamų darbų, sumažins civilinių lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimą ir taip sumažins savo kaštus ir CO2 išmetimus (ULO naudoja 50% mažiau kuro). ● Mažiau klaidų - įmonės jau naudojančios ULO galės sėkmingai atlikti operatoriaus funkciją ant žemės, taip sumažinant piloto/sistemos sukeltų klaidų tikimybę ir pasekmes. ● Greitesnė informacija - naudojant 5G bus sumažintas tinklo vėlavimas (angl. latency) kas leis pilotui/operatoriui efektyviau bendrauti, nei tai buvo galima iki šiol. 5G persiunčiamas duomenų kiekis leis operatoriui sėkmingai dirbti “lyg būnant kabinoje” - matyti visus vaizdus ir informaciją patenkančią iš sensorių, kas pralenks dabar naudojamas technologijas. Projekto įgyvendinimo metu numatoma atlikti bandymus ir taikomuosius tyrimus, kurie sprendžia šiuo metu išskirtus mokslinius neapibrėžtumus: 1. 5G ryšio veikimo priklausomybė nuo aukščio - kokiame aukštyje kaip arti bokštų signalo kokybė pakankama, kad persiųstų pakankamai didelius duomenų srautus (mokslinių tyrimų veikla); 2. Kiek laiko modemas nesupranta, kad ryšio nebeturi, ir kaip skirtingi modemai tą įtakoja (eksperimentinės plėtros veikla). Bandymai yra pakartojami, atsako į šiuo metu neatsakytus klausimus ir sukuria naujas žinias. Numatomas kurti produktas yra unikalus globaliu lygiu – nėra įmonių ir sprendimų, kurie taikytų nutolusią darbo vietos technologiją su tokio lygio stebėsenos sistemomis, todėl projektas ir sukuriamas produktas laikytini MTEP veikla. Papildomai pažymėtina, kad atsižvelgiant į 2022-2030 metų Susisiekimo plėtros programoje nurodytas problemas, projektas sukurs prielaidas inovacijoms ir efektyvesniam ryšio sistemų išnaudojimui, gerins modernių ryšio technologijų, tokių kaip 5G įvaizdį.