Pakruojo r. savivaldybė yra viena šiauriausių savivaldybių šalyje. Pakruojo r. užima 1 316 kv. m teritorija, šiaurinėje dalyje ribojasi su Latvijos siena, šiaurės vakaruose su Joniškio r., vakaruose – su Šiaulių r., pietuose – su Radviliškio r., o pietryčiuose ir pietuose – su Panevėžio bei Pasvalio r. Rajone yra 2 miestai – Pakruojis ir Linkuva bei 5 miesteliai ir 374 kaimai. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija – Pakruojo miestas. Pakruojo miestas kartu yra Pakruojo r. savivaldybės ir seniūnijos centras. Pakruojo miesto seniūnijoje yra sudarytos seniūnaitijos: Centro seniūnaitija, Naujamiesčio seniūnaitija, Senamiesčio seniūnaitija, Taikos seniūnaitija. Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, Pakruojo mieste 2023 m. gyveno 4 490 nuolatiniai gyventojai. Gyventojų skaičiaus kitimo duomenų pastebima nežymi Pakruojo miesto gyventojų skaičiaus augimo tendencija 2022 m. duomenis lyginant su baziniais 2018 m. gyventojų skaičius mieste padidėjo 1,98 proc. arba 87 gyventojais. Gyventojų skaičiaus kitimas Šiaulių savivaldybių miestuose (rajonų centruose), didžiausias augimas fiksuotas Naujojoje Akmenėje - 2,36 proc. Šiauliuose gyventojų skaičius analizuojamu laikotarpiu augo 4,16 proc., Pakruojyje 1,98 proc., Joniškyje 1,35 proc. Tuo tarpu Kelmėje ir Radviliškyje fiksuotas gyventojų skaičiaus mažėjimas, atitinkamai 1,83 proc. ir 0,36 proc. Pakruojo r. socialinių paslaugų įstaigų statistiniai rodikliai byloja, kad socialinių paslaugų vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms poreikis yra pats didžiausias. Senatvė, negalia, sveikatos sutrikimai, susiję su daugeliu pokyčių žmogaus gyvenime, todėl vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms būtina ilgalaikė įvairaus pobūdžio socialinė pagalba ir priemonės. Pakruojo mieste veikia vaikų dienos centrai, neįgaliųjų dienos centrai, kitos socialinės įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia socialines paslaugas gyventojams: Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras ir jo padaliniai (Laikino gyvenimo namai, Pagalba į namus tarnyba, Bendruomeninių paslaugų tarnyba, Globos centras, Integralios pagalbos tarnyba), Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centras, Pakruojo samariečių bendrijos Pakruojo skyrius, tačiau nėra senelių globos namų, kurių poreikis yra labai didelis. Jose teikiamos šios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, dalinis transporto organizavimas, sociokultūrinės, asmens higienos paslaugos, tačiau analizuojant teikiamas socialines paslaugas, matome, kad tenkinamas ne visų asmenų (šeimų) poreikis, kuriems toks yra nustatytas ir trūkumas labdaros valgyklos, asmeninės higienos, senatvės pensininkų nemokamas pavežėjimas, vienišų mamų su mažais vaikais ir neįgaliųjų integravimas į bendruomenę veiklų. Socialinę riziką patiriančiose šeimose vyrauja tokios problemos, kaip piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikis nedarbas, finansiniai nepritekliai, nestabilūs santykiai šeimose, naudojama fizinė ir psichologinė prievarta tarp partnerių ir prieš vaikus. Vaikai, netekę tėvų globos, auga pas globėjus, budinčius globotojus ar šeimynose, sudėtingiausiais atvejais tokie vaikai auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Vaikų gerovės klausimas išlieka labai aktualus, tad siekiama, kad vaikai augtų saugioje, darnioje, jų poreikius atitinkančioje, šeimai artimoje aplinkoje. Pastebėtina, jog per pastaruosius kelerius metus šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius santykis augo, kartu mažindamas institucinės globos nustatymo atvejus. Socialinės integracijos poreikis Pakruojo mieste yra didelis, todėl būtina vykdyti veiklas, kurios skatintų miesto gyventojų įtrauktį į bendruomeninį gyvenimą. Vis dar nedidelį gyventojų skaičiaus Pakruojo mieste didėjimą, didžiausią mirusiųjų skaičiaus augimą ir sparčiausiai mažėjantį gimstamumą Šiaulių apskrityje bei gyventojų senėjimo per demografinės senatvės koeficientą, šių rodiklių reikšmės viršija tiek Lietuvos, tiek Šiaulių apskrities reikšmes, lemia nepakankama darbo pasiūla, mažas smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, nepakankamai išvystytos paslaugos, smulkusis verslas. Verslumo lygis Pakruojo r. atsilieka nuo šalies, apskrities rodiklio ir yra vienas mažiausių Šiaulių regione. 2022 m. pradžioje Pakruojo r. sav. 1000-iui gyventojų atiteko 14,6 mažų ir vidutinių įmonių. Pakruojo r. vyrauja labai smulkios įmonės, dominuojančios verslo šakos: didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė, transportas ir saugojimas, kita aptarnavimo veikla. Kuriant naujas darbo vietas ir siekiant gerinti įsidarbinimo galimybes Pakruojo mieste galima orientuotis į smulkaus ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą, siekiant išnaudoti esamą smulkaus ir vidutinio verslo potencialą bei siekiant didinti smulkių ir vidutinių įmonių skaičių. Didžioji dalis Pakruojo r. sav. veikiančių ūkio subjektų yra labai mažos įmonės. Vyksta įmonių centralizacija, diegiamos naujos technologijos, todėl per pastaruosius 5 metus iš Pakruojo miesto daugiausia į apskrities centrą buvo iškelti arba panaikinti įmonių klientų aptarnavimo skyriai (nėra veikiančio banko padalinio, išskyrus Lietuvos ūkininkų kredito unijos skyrių, mažėja Notarų skaičius, mobilaus ryšio tiekėjai Tele 2, Bitė) ir valstybinėse įmonėse bei įstaigose (Pakruojo apylinkės prokuratūra, SODRA, VMI padaliniai neatlieka visų funkcijų). Dėl šios priežasties nuolat mažėja darbo vietų skaičius, mažėja darbingo amžiaus žmonių, mažėja gyventojų perkamoji galia, kuri turi labai didelės įtakos vietiniam smulkiajam verslui ir jo plėtrai. To pasėkoje mažėja vaikų skaičius mokyklose, dėl užimtumo stokos jauni žmonės baigę studijas nenoriai grįžta į gimtąjį kraštą. Pakruojo mieste nepakankamas sveikatinimo ir fizinio aktyvumo kokybiškos paslaugos prieinamumas, emocinės būklės gerinimo ir stiprinimo paslaugų trūkumas, neteikiamos gyventojų poreikius atitinkančios paslaugos. Kai kurios paslaugos teikiamos neefektyviai ir per didelėmis kainomis, kadangi nėra vietoje konkurencijos pvz. laidojimo namai yra nepatrauklūs, sveikatinimo ir fizinio aktyvumo paslaugos neatitinka gyventojų lūkesčių. Pakruojo r. ir miestas nėra kol kas konkurencingas, todėl būtina investuoti į naujų darbo vietų kūrimą, taikyti naujus vadybos modulius, diegti modernesnes technologijas, teikti atitinkančias Pakruojo miesto gyventojų lūkesčius bei patrauklias turistams ir svečiams paslaugas. Analizuojant bedarbių skaičiaus pokyčius matyti problema Pakruojo mieste yra jaunimo nedarbas. Vidutinis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius analizuojamu 2018-2022 m. Šiaulių apskrities mastu sumažėjo 2.01 proc., Pakruojo r. mažėjimas buvo didesnis 8,25 proc., tačiau registruoto jaunimo (16-29 m.) Pakruojo r. sav. jaunuolių skaičius padidėjo 4,48 proc. Siekiant kovoti su gyventojų, ypatingai jaunimo nedarbu bei integruoti juos į darbo rinką, reikia vykdyti aktyvias darbo rėmimo ir integravimo į darbo rinką priemones, kurios galėtų padėti lengviau įsidarbinti ar išsilaikyti darbo rinkoje. Jaunimas emigruoja studijuoti ar įgyti profesiją į didmiesčius ar kitas šalis, įgiję išsilavinimą ar darbo patirtį, nelinkę realizuoti gimtajame mieste. Todėl reikia didinti vietines įsidarbinimo galimybes miesto gyventojams, kurios gali paskatinti jaunimą, įgijusį profesiją bei išsilavinimą didžiuosiuose miestuose, grįžti į miestą su naujomis idėjomis ir perspektyvomis. Tokiu būdu būtų sprendžiamos ne tik ekonominės problemos, tačiau ir demografinės, kadangi Pakruojo miestas yra ženkliai senėjanti visuomenė. Taip pat siekiant didesnio neįgaliųjų užimtumo, būtina plėsti paslaugas neįgaliesiems, orientuoti juos į darbo rinką, didinti profesinės reabilitacijos paslaugas gavusių asmenų skaičių bei įgyvendinti kitas priemones neįgaliųjų integracijai. Sprendžiant darbo vietų trūkumo problemą, būtina aktyviau skatinti verslų steigimą ir plėtrą, taip pat ugdyti vietos gyventojų verslumo lygį. Inicijuojamas projektas Pakruojo miesto vietos plėtros strategijai 2023-2029 m. parengti, kurioje būtų išsamiai išanalizuota demografinė, socialinė, ekonominė situacijos, atkreipiamas dėmesys į vietos gyventojų poreikius, siekiant spręsti nedarbo problemas, žemą verslininkų verslumo lygį bei pažeidžiamų grupių didesnę įtrauktį į bendruomenės veiklas. Projektu siekiama parengti dokumentą, kuriuo vadovaujantis, būtų galima prisidėti prie socialinio, užimtumo ir verslo plėtros Pakruojo mieste bei sudaryti sąlygas tarpusavyje veikti vietos valdžios, verslo ir nevyriausybiniams sektoriams, taip didinant Pakruojo miesto konkurencingumą, miesto gyventojų socialinę įtrauktį, gerinant vietinių įsidarbinimo galimybes bei skatinant socialinio verslo kūrimą ir plėtrą. ES struktūrinių fondų parama suteiktų galimybę kokybiškai parengti Pakruojo miesto vietos plėtros strategiją 2023-2029 m., atsižvelgiant į miesto stipriąsias ir silpnąsias puses bei esančius gyventojų poreikius. Parengta strategija prisidėtų prie nedarbo mažinimo, neįgaliųjų, ilgalaikių bedarbių ir asmenų, iškritusių iš darbo rinkos, (re)integracijos į darbo rinką ir visuomenę, verslumo skatinimo, verslo pradžios ir plėtros rėmimo, socialinio verslo iniciavimo ir kūrimo, bendruomenių socialinės integracijos galimybių didinimo ir bendruomenių, verslo ir vietinės valdžios bendradarbiavimo vystymo ir stiprinimo. Pakruojo miesto vietos plėtros strategija 2023-2029 m. tikslai atitiks 2021–2027 metų investicijų programos 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.7 konkretų uždavinį „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą“ ir 4.9 konkretų uždavinį „Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą“ ir bus finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, Valstybė