Paliatyviosios pagalbos dienos centro įrengimas Klaipėdos universiteto ligoninėje Įgyvendinama

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, stebimas spartus visuomenės senėjimas bei lėtinių, onkologinių ir nepagydomų ligų dažnėjimas. Tai lemia nuolat augantį ilgalaikės priežiūros ir paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikį. Klaipėdos regione per pastaruosius 10 metų (2013–2023 m.) didėjo 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis nuo 17,5 % iki 19,5 %, o 15–64 metų asmenų grupė mažėjo. Demografinės senatvės koeficientas Klaipėdos regione 2023 m. siekė 121 asmenį, ir nors jis yra žemesnis už šalies vidurkį (134), regione stebima šio rodiklio didėjimo tendencija. Šis koeficientas ženkliai viršijo vidurkį Skuodo (201), Palangos (185) ir Neringos (186) savivaldybėse. Nurodyta reikšmė taip pat viršijo šalies vidurkį Šilutės (140), Kretingos (130) rajonų ir Klaipėdos miesto (124) savivaldybėse. Vidutinė sveiko žmogaus gyvenimo trukmė 2018 m. vyrų atveju tebuvo 56, moterų – 59 metai, o tai rodo galimą ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio didėjimą. 2023 metais Klaipėdos regione daugiau kaip 11 tūkst. asmenų buvo nustatyti slaugos ir priežiūros poreikiai, iš kurių apie 65 proc. (7 836 asmenys) yra pensinio amžiaus. Europos Komisijos ilgalaikės priežiūros ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje išteklių ilgalaikei priežiūrai poreikis ateityje augs dėl visuomenės senėjimo ir sveiko gyvenimo trukmės mažėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022–2030 m. plėtros programa, viena iš prioritetinių krypčių yra išvengiamo mirtingumo mažinimas, dėmesį skiriant sveikatos priežiūros stiprinimo veikloms. 2023 m. sujungus VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninę, įkurta VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė – didžiausia daugiaprofilinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga Vakarų Lietuvoje. Kaip tretinio lygio gydymo įstaiga, ligoninė turi bendrąją infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, tačiau patalpos ir įranga, nėra pritaikytos paliatyviosios pagalbos dienos centro veiklai ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas patalpų paprastasis remontas ir įsigyjama paslaugų teikimui reikalinga įranga, baldai bei elektrinis mikroautobusas, siekiant sukurti modernų, veiksmingą dienos centrą. Pagrindinės sprendžiamos problemos Klaipėdos regione yra: 1. nepakankamas ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumas Klaipėdos mieste. Pacientai dažnai siunčiami į stacionarą, nors jų būklė leistų paslaugas teikti dienos centre ar namuose. Tai didina stacionaro apkrovą, sąnaudas ir blogina pacientų gyvenimo kokybę. Esama situacija Klaipėdos mieste rodo, kad dauguma įstaigų nesiūlo paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro ar dienos centro paslaugų; 2. paslaugų fragmentacija ir neatitikimas Klaipėdos regiono pacientų bei artimųjų poreikių. Trūksta integruotų paslaugų, apimančių medicininę, psichologinę, socialinę pagalbą vienoje vietoje. Dėl to pacientai dažnai susiduria su nesuderintomis, prastai koordinuotomis paslaugomis. Nors kai kurios įstaigos teikia asmens sveikatos priežiūros namuose paslaugas, visumoje trūksta kompleksinių sprendimų; 3. socialinė atskirtis ir regioniniai netolygumai Klaipėdos regione. Dėl transporto, informacijos trūkumo ar nepakankamai pritaikytos infrastruktūros paliatyviosios pagalbos paslaugos tampa neprieinamos daugeliui pacientų, ypač gyvenantiems atokiau; 4. nepakankama infrastruktūra ir komandinio darbo trūkumas Klaipėdos mieste. Dabartinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos dažnai neturi tinkamų patalpų ar įrangos, o specialistų komandos nėra pakankamai koordinuotos, kad veiktų pagal dienos centro modelį. Jei šios problemos nebus sprendžiamos, blogės pacientų gyvenimo kokybė, didės hospitalizacijų skaičius, didės finansinė našta sveikatos sistemai, o mirtingumo ir psichosocialinio atsparumo rodikliai – prastės. Įrengus 12 vietų paliatyviosios pagalbos dienos centrą VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninėje, bus užtikrintos kokybiškos, kompleksinės (medicininės, psichologinės, socialinės) paslaugos. Tai padės mažinti hospitalizacijos poreikį, mažinti paslaugų fragmentaciją ir socialinę atskirtį, užtikrinti didesnį pacientų ir jų artimųjų psichologinį saugumą, pagerinti gyvenimo kokybę bei pasirinkimo galimybes tarp paslaugų formų. Projektas bus įgyvendinamas laikantis horizontaliosios politikos principų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos. Visos numatomos veiklos bus vykdomos užtikrinant teigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkos apsaugai, lygiateisiškumui ir įtraukties principams.