Viena iš pagrindinių problemų, kurią norima spręsti šiuo projektu – gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie įgyvendinant 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše suplanuotų veiksmų. Šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo bei prie XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų plano iniciatyvų (priemonių), veiksmo: 1.5.3. „Parengti ir įgyvendinti Lietuvos dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ akceleravimo veiksmų planą“. Projekto vykdymo metu būtų pakeltos kompetencijos ir tinkamai pasirengta paraiškos rengimui. Šiam tikslui pasiekti pirmiausia planuojama atlikti įvairius biokuro pelenų tyrimus (chemines analizes) su ICP-MS ir gauti duomenis, kuriuos būtų galima pristatyti ir palyginti bendradarbiaujant su kitomis užsienio institucijomis, kurios vykdo tyrimus su šia atlieka, bei kurios būtų potencialios priimančios institucijos podoktorantūros stažuotei. Projekto metu taip pat numatoma vykti į partnerių paieškos renginius (kongresus) ir tematines konferencijas. Tuo siekiama užmegzti kontaktus su kitais mokslininkais. Gautos žinios bei užmegzti nauji ryšiai padėtų parenti paraišką ir gauti paraiškos parengimui būtinas žinias pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą Marie Skłodowska-Curie veiklos (MSCA) podoktorantūros stažuotė HORIZON-MSCA-2024-PF-01-01 arba analogišką tos pačios programos sekantį kvietimą, vykdant tarpdisciplininį projektą. Pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą planuojama teikti paraišką, kuri atliepia žaliąjį kursą bei žiedinės ekonomikos principus. Ši paraišką bus susijusi su biokuro pelenais bei jų platesniu panaudojimu dirvožemio gerinimui. Siekiama tokio tipo atliekas paversti žaliavomis, kurios sugrįžtų į ciklą ir būtų panaudotos antrą kartą. Biokuro pelenai yra praturtinti maisto medžiagomis (K, P, Ca, Mg), todėl juos pilnai galima naudoti dirvožemio tręšimui tiesiogiai arba išgaunant mikroelementus iš jų ir laistant augalus skysta terpe, taip mažinant mineralinių trąšų naudojimą. Tačiau dažniausiai pelenai yra saugomi sąvartynuose. Apskaičiuota, kad dabartinis metinis biomasės pelenų kiekis pasaulyje yra >480 Mt. Toks biomasės pelenų kiekis gali sukelti ekologines problemas dėl netvaraus tvarkymo, todėl būtinas atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas. Dėl šios priežasties, pastaraisiais metais dauguma skirtingų šalių mokslininkų vis labiau dirba biokuro pelenų panaudojimo klausimas. Ieškoma alternatyvų, kaip juos panaudoti ne tik tiesiogiai, bet perdirbant. Todėl šio projekto metu bus ieškoma ilgalaikių partnerių, kurie dirba su šia atlieka ir turi sukaupę platų duomenų ir eksperimentų spektrą. MSCA stažuotės metu planuojama gilintis į pelenų perdirbimą, gaminant aplinkai saugius produktus, kuriuos būtų galima naudoti dirvožemio gerinimui. Kadangi pelenų cheminė sudėtis dažniausiai yra skirtinga ir ji priklauso nuo deginamų žaliavų būtina sukaupti bazę duomenų: analizuojant pačius pelenus, pagamintus tręšiamuosius produktus iš pelenų bei tiriant pelenų ir produktų įtaką dirvožemiui ir augalams ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.