Lietuvoje pastatai suvartoja apie 40 proc. pirminės energijos ir yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą ir aplinkos taršos šaltinių. Didžioji dalis (63 proc.) šios energijos suvartojama gyvenamosios paskirties (34 proc. – individualūs gyvenamieji namai, 29 proc. – daugiabučiai) pastatuose. 75 proc. pastatų pastatyta iki 1992 m., kuomet pastatams nebuvo keliami energinio naudingumo reikalavimai, šie pastatai neatitinka šiuolaikinių standartų ir reikalavimų, jie priskiriami žemesnei nei C energinio naudingumo klasei. Neefektyviai naudojami energetiniai resursai lemia didelę priklausomybę nuo energijos išteklių importo ir importuojamų energijos išteklių kainų šuolių. Laikotarpyje iki 2030 m., kurį apima pažangos priemonė “Skatinti pastatų renovaciją”, numatyta siekti, kad būtų renovuota daugiau nei 9000 daugiabučių pastatų. Šiuo metu daugiabučių renovacijos procesas vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Iš viso nuo 2005 m. iki 2022 m. balandžio mėn. įgyvendinta 3.854 daugiabučių namų renovacijos projektų, kas sudaro tik apie 10 procentų nuo bendro renovuotinų namų skaičiaus. Tarp vienų iš įvardytų spręstinų problemų priežasčių, kurios lemia nepakankamą pastatų renovacijos spartą ir apimtis, nurodytas nepakankamai optimizuotas pastatų energinio efektyvumo didinimo planavimo ir įgyvendinimo procesas, įvardinant, kad nėra informatyvių, patogių ir sąveikių skaitmenizuotų pastatų renovacijos administravimo instrumentų, kurie leistų paspartinti ir pagerinti planavimą bei administravimą, didinti investicijų panaudojimo efektyvumą, užtikrinti patikimą stebėseną. Aukščiau įvardytai problemai spręsti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės “Naujos kartos Lietuva” plane numatyta reforma „Spartesnė pastatų renovacija ir tvari urbanistinė aplinka“, apimanti šias investicines veiklas – suskurti skaitmenines priemones, viena iš kurių skirtą investiciniams projektams, tipinėms techninėms projektavimo ir rangos darbų pirkimo specifikacijoms rengti, žalioms ir inovatyvioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms renovuojamuose pastatuose planuoti bei antrą priemonę - pastatų renovacijos projektų administravimo informacinę sistemą. Sukūrus skaitmeninimo priemones bus pasiektos šios naudos – investicijų planų (toliau – IP) rengimo procesų supaprastinimas, paslaugų naudotojo (būstų renovacijos projektų administratoriai, investicijų planų rengėjai) vienai operacijai atlikti vidutiniškai sugaištamo laiko sutrumpinimas, padidėjęs duomenų vientisumas, padidėjęs duomenų privatumas, reiškiantis IS pajėgumą neleisti prie duomenų prieiti teisės jais disponuoti neturintiems asmenims. Viso skaitmenizavimo priemonių kūrimo etapu ir po jo, bus užtikrintas nuolatinis sistemų naudotojų (išorinių ir vidinių ) konsultavimas. Pastatų renovacijos planavimo ir renovacijos projektų administravimo informacinės sistemos bus realizuotos kaip 2 moduliai, LR aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) valdomoje Aplinkos projektų valdymo informacine sistemoje (toliau – APVIS), kuri yra įteisinta, funkcionuojanti. Planavimo priemonių modulis yra betarpiškai susijęs su projektų administravimu, tad turi būti realizuotas vienoje informacinėje sistemoje. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurtas projektų planavimui skirtas skaitmeninis įrankis, kuriuo naudojantis bus patogu konkrečiam renovuojamam daugiabučiui parinkti priimtiniausias ekologiškas ir inovatyviausias energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios toliau bus naudojamos rengiant Investicijų planus, surinkta informacija naudojama techninių specifikacijų projektavimui ir darbų pirkimams rengimui, kiekių žiniaraščių, reikalingų pirkimų dokumentams, sudarymui. Daugiabučių renovacijos projektų administravimui reikalingas modernizavimo įrankis (APVIS modulis) bus skirtas projektų paraiškų teikimui, sutarčių parengimui, mokėjimo prašymų teikimui, pirkimų tikrinimui, ataskaitų apie patikros vietoje rezultatus formavimui. Sistemoje sukaupti renovacijos proceso stebėsenai ir planavimui reikalingi duomenys bus pateikiami išorės organizacijoms bei institucijoms. Kuriami skaitmenizuoti įrankiai turės automatines sąsajas su reikalingomis išorės informacinėmis sistemomis, tokiomis kaip VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrai, Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registras (Kotis) ir kt. Detalus integracijos poreikis bus išsiaiškintas ir realizuotas sistemos modelių projektavimo etape. Sukurtas skaitmenizuotas įrankis turės galimybę automatiškai pateikti sistemoje kaupiamus duomenis kuriamai Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinei sistemai (INVESTIS), bei renovacijos skatinimui Agentūros naudojamam Lietuvos renovacijos žemėlapiui (https://renomap.apva.lt). Projekto įgyvendinimo metu atsiradus naujų poreikių pateikti informaciją kitoms išorinėms sistemoms, jie bus realizuoti projekto apimtyje. Projektas atitiks jam keliamus reikalavimus: • vadovaujantis valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimais APVIS sistema yra įsteigta, turi valstybės informacinės sistemos nuostatus ir valstybės informacinės sistemos saugos nuostatus. Diegiant naujus APVIS funkcionalumus bus koreguojami nuostatai ir saugos nuostatai, kurie bus suderinami ir tvirtinami nustatyta tvarka. Taip pat bus atnaujinama techninė specifikacija; • vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, Agentūra APVIS technologinio pažeidžiamumo testavimą atlieka kasmet. Įdiegus APVIS sistemos naujus funkcionalumus bus atlikti atsparumo įsilaužimui testai, kaip nurodyta Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje; • APVIS sukūrus naujus modulius, bus pasirašomas priėmimo – perdavimo, kaip nustatyta Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje; • nuo 2021 m. pabaigos Agentūros valdoma APVIS sistema yra perkelta į konsoliduota (valstybinį) Duomenų centrą. Konsoliduotame Duomenų centre kaip virtualizacijos platforma naudojama VMware. Resursai (vCPU, vRAM ir disko vieta) ir tarnybinių stočių operacinės sistemos versijos suteikiami atliekant atskirą užsakymą ir yra finansuojami iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Įgyvendinamas projektas atitiks horizontaliesiems principams ir laikysis Chartijos nuostatų: • Prisidės prie darnaus vystymosi rodiklio „1.2. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“ reikšmių pasiekimo – projekto apimtyje vykdomi programavimo darbų pirkimai bus vykdomi kaip „žalieji“ pirkimai; • Projektas suteiks lygias galimybes visiems - neturės neigiamo poveikio šiam principui (visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, bus užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti veiklų įgyvendinime); • Prisidės prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalaus principo įgyvendinimo - Projekto įgyvendinimo metu skaitmeninių sprendimų diegimas bus grįstas automatinių algoritmų, kurie automatizuoja duomenų apdorojimą, patikrinimą, analizę (dirbtinis intelektas) įdiegimu bei kibernetiniu saugumu. APVIS, kuriame ir kuriami skaitmenizavimo moduliai, jau yra valstybiniame duomenų centre, kuris atitinka Tier III reikalavimus (turi Elektra I kategorijos (4 įvadai iš 3 nepriklausomų šaltinių), autonominius elektros generavimo šaltinius, dubliuota nepertraukiamo maitinimo sistema UPS, dubliuota šaldymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema), turi visą parengtą dokumentaciją, vadovaujantis kibernetinio saugumo įstatymu ir kitais reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal gautus iš kitų sistemų ir registrų duomenis APVIS sistema automatiškai patikrins ar rengiami investicijų planai bei teikiamos paraiškos atitinka tam tikrus reikalavimus ir kriterijus, bei leis/arba neleis tęsti pildymo proceso.