Viešojo valdymo agentūra (toliau – VVA) susiduria su problemomis, kurios bus išspręstos įgyvendinus projektą „Pažangios viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (toliau – Projektas). Toliau įvardintos pagrindinės problemos ir jų priežastys: 1. Žmogiškųjų išteklių administravimo procesų neefektyvumas, neuniversalūs ir į dokumentų tvarkymą orientuoti procesai, trūksta automatizavimo sprendimų, kurie apimtų procesus nuo jų inicijavimo iki rezultato, egzistuoja integracijų stoka ir neišvystytas skaitmeninimo lygis viešojo sektoriaus mastu. Šiuo metu egzistuojančios informacinės sistemos (toliau – IS) neatliepia pažangaus ir skaitmenizuoto viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių (toliau – ŽI) valdymo poreikio. 2. Darbo užmokesčio apskaitos procesų neefektyvumas tarp institucijų naudojami skirtingi, senos kartos darbo užmokesčio apskaitos sprendimai, egzistuoja integracijų su valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis stoka, neuniversalūs procesai, trūksta automatizavimo sprendimų, kurie apimtų procesus nuo jų inicijavimo iki rezultato, tarp viešojo sektoriaus subjektų vyrauja keletas skirtingų darbo užmokesčio (DU) valdymo sistemų. 3. Nekaupiami su ŽI valdymu susiję bei faktiniai darbo užmokesčio duomenys nacionaliniu mastu, dėl to neužtikrinamas operatyvus duomenų pateikimas bei kokybė (pilnumas). Vertinant veiklą reglamentuojančius teisės aktus, šiuo metu visame viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų priėmimas, jų veiklos vertinimas, ugdymas, skatinimas, motyvavimas, socialinės garantijos ir atleidimas yra reglamentuoti skirtingai. Skirtingas teisinis reguliavimas lemia didelę dirbančiųjų viešajame sektoriuje fragmentaciją ir informacijos apie ŽI stoką. Šiuo metu dirbančių valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį asmenų duomenys yra centralizuotai kaupiami Valstybės tarnautojų registre (toliau – VATARAS) , o Vidaus reikalų sistemos pareigūnų asmens duomenys kaupiami vidaus reikalų pareigūnų registre (toliau – VRPR). VATARAS technologijų bei duomenų bazių pagrindu yra sukurta Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema (toliau – VATIS). VATIS skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir finansinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir (ar) administravimo sprendimams priimti, kitoms Valstybės tarnybos įstatyme (VTĮ) ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti. Šiuo Projektu yra siekiama spręsti identifikuotas problemas bei atliepti minėtus poreikius iš esmės apjungiant bei modernizuojant VATARAS ir VRPR registrus sukūriant viešojo sektoriaus darbuotojų registrą (toliau – VSDR) bei esamų sistemų pagrindu sukurti ir įdiegti Viešojo sektoriaus darbuotojų valdymo informacinės sistemos (ŽIVIS) su integruotu DU komponentu, tokiu būdu sumažinant esamų sistemų skaičių, sutvarkant duomenų saugojimą bei atitinkamai supaprastinant ir adaptuojant esamus žmogiškųjų išteklių valdymo procesus. Šiuo metu, bent 237-ios institucijos, esančios nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (NBFC) priežiūroje, naudoja bent keletą skirtingų žmogiškųjų išteklių administravimo sistemų, įskaitant DU apskaičiavimą ir apdorojimą, o per mažiau nei 2 metus į NBFC priežiūrą turės būti įtrauktos dar bent 68 viešojo sektoriaus įstaigos, kurioms bus teikiamos žmogiškųjų išteklių valdymo paslaugos. Vieningos sistemos nebuvimas didina administracinę naštą viešajame sektoriuje, mažina administravimo efektyvumą bei didina žmogiškųjų išteklių NBFC poreikį centralizuotoms žmogiškųjų išteklių valdymo funkcijoms užtikrinti. Svarbu paminėti, jog pilotinis įgyvendintos ŽIVIS inicijavimas yra numatomas su ribotu skaičiumi viešojo sektoriaus subjektų, bent 5-iais, sumoje turinčiais nemažiau ne 500 sistemoje administruojamų darbuotojų. Įgyvendinus projektą, vėlesniuose etapuose, būtų įtraukiami kiti viešojo sektoriaus subjektai, turintys specializuotus ŽI ir DU valdymo procesus. DU apdorojimo, apskaitos ir išmokėjimo IT komponento įgyvendinimas bei integravimas į ŽIVIS yra būtinas norint centralizuoti, automatizuoti ir optimizuoti viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių DU administravimą, standartizuoti ir transformuoti esamus DU apskaitos procesus į išmanius skaitmeninius sprendimus elektroninėje erdvėje bei atitinkamai užtikrinti DU duomenų vientisumą, suteikiant galimybę vienoje vietoje kaupti ir analizuoti su DU susijusius duomenis. Žemiau yra pateikiami veiklos procesai, kuriuos turėtų palaikyti diegiama ŽIVIS: Dirbančiųjų įdarbinimo / atleidimo procesai Darbo laiko apskaitos procesai Darbo užmokesčio apskaičiavimo procesai Kiti personalo administravimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo procesai Kiti nepaminėti, bet aktualūs Projekto tikslinėms grupėms ir žmogiškųjų išteklių valdymui procesai Talentų identifikavimo ir vertinimo procesai Įgyvendinus projektą tikimasi pasiekti šiuos naudos rodiklius: 1. Skaitmenizuotų žmogiškųjų išteklių valdymo procesų dalis (85% iki 2030 m., 65% iki 2025 m. I ketv., esama situacija – 10% (2020 m. duomenimis)) 2. Pradėjusi veikti pažangioji žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje sistema (ŽIVIS) (iki 2026 m. II ketv.) 3. Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai (60000 iki 2026 m. IV ketv.) Šie rodikliai atliepia Naujos kartos Lietuva plano „Veiksmingas viešasis sektorius“ reformoje aprašytus su ŽI ir jų kompetencijų valdymu susijusios poreikius: reikalinga nuosekli valstybės politika, kaip pritraukti, atsirinkti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti žmogiškuosius išteklius viešajame sektoriuje, taip pat supaprastinti tarnybinių santykių reguliavimą. Europos Komisija 2019 m. pažymėjo, kad darbo sąlygos Lietuvos viešajame sektoriuje nėra patrauklios, todėl neužtikrinamas nuolatinis tarnybos atsinaujinimas, ją paliekant pensinio amžiaus žmonėms. Įvertinus projekto apimtį ir planuojamas įgyvendinti veiklas, galima teigti, kad projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP) (t.y. nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP): darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo) ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). Projektu prisidedama prie 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano 8 strateginio tikslo – didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą bei 8.3 uždavinio „Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose“, 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-002-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“ ir Ekonomikos gaivinimo ir ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) plano „Naujos kartos Lietuva“ 6-ojo komponento „Viešojo valdymo transformacija“ reformos „Veiksmingas viešasis sektorius“ įgyvendinimo.