| Regionas | Apskritis | Savivaldybė |
|---|---|---|
| Netaikoma | Vilniaus apskritis | Vilniaus m. sav. |
Pėsčiųjų - dviračių tilto per Neries upę nuo A. Goštauto g. iki Upės g. įrengimas (Alberto tiltas) Įgyvendinama
Kvietimo numeris
20-108-P
Projekto numeris
20-108-P-0001
Sutarties įsigaliojimo data
2026-11-19
Projekto vykdytojas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vykdytojo kodas
188710061
Veiklų vykdymo pabaigos data
2027-11-30
Administruojanti institucija
Centrinė projektų valdymo agentūra
Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma
11 629 993,57 €
Projektu sprendžiamos problemos
Darni susisiekimo sistema suprantama kaip efektyvi socialinių, kultūrinių, ekonominių ir ekologinių aspektų sąveika, kuri užtikrina glaudžius kultūrinius ir socialinius saitus, didina gyventojų judumą, gerina verslo sąlygas ir skatina jo plėtrą, nekenkdama aplinkai ir žmogui. Europos Komisijos 2021 m. „Tvaraus ir išmanaus judumo strategijoje“ numatyta, kad iki 2030 m. visos Europos miestų teritorijos turi užtikrinti sąlygas nulinių emisijų transportui ir aktyvaus judumo formų – vaikščiojimo bei važiavimo dviračiu – plėtrai. Strategijoje pabrėžiama saugios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros plėtros svarba, siekiant mažinti spūstis, oro taršą ir skatinti sveiką gyvenseną. Šie tikslai atitinka Vilniaus miesto siekį stiprinti darnaus judumo sistemą, didinant pėsčiųjų ir dviračių takų junglumą bei patrauklumą.
Iki 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybėje, kol nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto darnaus judumo planas, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra vyko nenuosekliai – trūko ilgalaikio veiksmų plano, koordinacijos tarp institucijų ir nustatytų prioritetų. Parengus darnaus judumo planą ir įvairias rekomendacijas, jų įgyvendinimas išliko fragmentiškas: takai dažnai nesudarė vientiso tinklo, trūko jungčių tarp gyvenamųjų rajonų, darbo vietų ir paslaugų centrų. Dalis takų baigdavosi staiga arba buvo nesaugūs dėl netinkamo pločio, dangos ir atskyrimo nuo eismo, o atskiros miesto teritorijos neturėjo patogios infrastruktūros. Projektai dažnai nebuvo derinami su kitais gatvių ir viešųjų erdvių pertvarkymo darbais, stigo finansavimo ir administracinio nuoseklumo, todėl plėtra vyko lėtai ir netolygiai.
Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi patvirtintu darnaus judumo planu (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859), aktyviai plėtojo ir vystė dviračių takus. Vienas iš tikslų – paskatinti žmones rinktis dviračius kaip aplinkai draugišką ir sveiką transporto priemonę. Taip siekiama kurti draugiškesnę aplinkai transporto sistemą ir skatinti tvarų miesto vystymą. Daug dėmesio skirta naujų dviračių takų tiesimui ir dviračių takų modernizacijai, siekiant pagerinti jų kokybę, saugumą ir prieinamumą.
2021–2025 m. Vilniuje kasmet buvo tiesiami nauji dviračių takai, tačiau darbų apimtys svyravo. Daugiausia takų nutiesta 2022 m. – 14 km, vėliau kasmet nutiestų takų ilgis sudarė 10,2–11,6 km. Dviračių takų tinklas plėtėsi nuosekliai, tačiau metinės darbų apimtys neaugo vienoda kryptimi. 2025 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje dviračių takų ilgis sudarė 230,1 km, arba 34,25 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje. Vilniaus apskrityje dviračių takų ilgis išaugo 40,48 proc., o visoje šalyje – iki 2 056,3 km, arba 33,24 proc. Prognozuojama, kad dviračių srautai Vilniuje ir toliau augs, o iki 2030 m. pagal Vilniaus miesto darnaus judumo planą kelionės dviračiu turėtų sudaryti 7,5 proc. visų kelionių mieste.
Šiame kontekste ypač išryškėja centrinės Vilniaus miesto dalies ir su ja besiribojančių Žvėryno bei Saltoniškių teritorijų vaidmuo formuojant vientisą ir funkciškai veikiančią dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Abiejuose Neries krantuose sutelkta daug darbo vietų, gyvenamųjų pastatų, paslaugų, viešųjų erdvių ir rekreacinių funkcijų, todėl tarp šių teritorijų vyksta intensyvūs kasdieniai judumo srautai. A. Goštauto ir Upės gatvėmis bei Neries krantinėmis driekiasi svarbios pėsčiųjų ir dviračių trasos, tačiau tiesioginė jų jungtis nagrinėjamoje vietoje nėra suformuota. Abiejuose krantuose esantys takai veikia kaip atskiros infrastruktūros sistemos, kurių tarpusavio ryšį riboja Neries upė.
Taigi, bendros tendencijos ypač ryškios nagrinėjamoje Neries upės atkarpoje tarp A. Goštauto ir Upės gatvių, kur esama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra neužtikrina tiesioginio susisiekimo tarp abiejų krantų. Judėjimui tarp A. Goštauto gatvės, Lukiškių ir Naujamiesčio teritorijų viename krante bei Upės gatvės, Žvėryno ir Saltoniškių kitame krante šiuo metu naudojamos gretimos Neries kirtimo vietos. Motorinio transporto tiltai turi pėstiesiems ir dviratininkams naudojamus šaligatvius, tačiau jų erdviniai sprendiniai pirmiausia pritaikyti automobilių eismui, o pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo zonos yra siauresnės ir ne visur atskirtos. Artimiausia specializuota pėsčiųjų ir dviračių Neries kirtimo vieta yra Baltasis tiltas. Papildomus judėjimo apribojimus sudaro skirtingi Neries krantinių aukščiai ir nepakankamai susietos viršutinėse bei apatinėse terasose esančios trasos. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje vietoje išlieka pėsčiųjų ir dviračių tinklo trūkis, mažinantis maršrutų pasirinkimą ir ribojantis abiejuose krantuose įrengtos infrastruktūros panaudojimą.
Projekto problema – mažas gyventojų judumas pėsčiomis ir dviračiais Vilniaus mieste. Problemos sprendimo būdas – įrengti pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Nerį nuo A. Goštauto g. iki Upės g. ir sujungti abiejuose upės krantuose esančią infrastruktūrą į vientisą, saugų ir patrauklų susisiekimo tinklą. Sprendžiant nurodytas problemas, numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių tiltą bei tiesiogiai jo funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą. Ant tilto bus suformuotos atskiros pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo zonos, dviračių judėjimui numatant 5,0 m pločio dviejų eismo juostų zoną, įrengtos tilto atramos, perdanga, turėklai, apšvietimas, paviršinio vandens surinkimo sistema, laiptai, rampų atraminės sienos, prieigų dangos ir su tiltu jungiamos dviračių infrastruktūros atkarpos. Projekto įgyvendinimo metu bus sukurta 0,43 km dviračiams skirtos infrastruktūros, integruotos į Vilniaus miesto pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą.
Įgyvendinus projektą, pėsčiųjų ir dviračių tiltas taps integralia Vilniaus miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalimi, užtikrinančia vientisą, saugų ir patogų susisiekimą tarp abiejų Neries krantų. Projekto sprendiniai sujungs A. Goštauto ir Upės gatvių pusėse esančius takus, abiejų krantų viršutines ir apatines terasas, pagerins Lukiškių, Naujamiesčio, Žvėryno ir Saltoniškių teritorijų tarpusavio pasiekiamumą. Sukurta infrastruktūra sudarys prielaidas didesniam dviračių naudojimui kasdienėms kelionėms, prisidės prie darnaus judumo tikslų įgyvendinimo ir pagerins bendrą susisiekimo paslaugos kokybę mieste.
Neįgyvendinus projekto, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros būklės palaikymas būtų vykdomas tik esamų finansinių galimybių ribose, tačiau nauja Neries upės kirtimo jungtis nebūtų suformuota. Pėsčiųjų ir dviratininkų kelionės tarp A. Goštauto ir Upės gatvių toliau vyktų per esamas upės kirtimo vietas, išliktų pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo tinklo trūkis ir ribotos galimybės tiesiogiai sujungti abiejuose Neries krantuose esančius takus. Esama padėtis ir toliau ribotų pėsčiųjų bei dviračių susisiekimo patrauklumą, maršrutų pasirinkimą ir aplinkai palankių kelionių plėtrą.
Projektas atitinka Vilniaus miesto darnaus judumo plano (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 1-1859) bevariklio transporto strateginį uždavinį „iki 2030 metų nutiesti (rekonstruoti) apie 320 km tarprajoninių dviračių trasų, kurios kartu su magistralinėmis trasomis sudarytų rišlų apie 390 km. ilgio pagrindinių dviračių trasų tinklą kasdieniam susisiekimui dviračiais visoje miesto teritorijoje“ (809-810 p.).
Projektas prisideda prie 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano (patvirtinto Vilniaus regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. TS-9 „Dėl 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano patvirtinimo“ (Vilniaus regiono plėtros tarybos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. TS-98 redakcija)) 4 tikslo „Švelninti neigiamą poveikį aplinkai“ ir 4.3. uždavinio „Sudaryti palankias sąlygas darniam judumui“. Pasiekus tikslą bei uždavinius, bus nutiesta daugiau dviračių takų, padidės dviračių naudotojų skaičius. Taip pat projektas atitinka 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano 2 veiklos „Darnaus judumo infrastruktūros plėtra“ 2.7. poveiklę „Pėsčiųjų–dviračių tilto per Neries upę nuo A. Goštauto g. iki Upės g. įrengimas (Alberto tiltas)“.
Projektas taip pat prisideda ir prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių įgyvendinimo. Siekiama, jog transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų, būtų tolygiau išdėstyta bevariklio transporto infrastruktūra. Projekto veiklos atitinka Gairių 3. finansuojamą veiklą „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose“, nes projekto metu bus įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių tiltas bei su juo jungiama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra.
Projektas prisidės prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo.
Projekte nenumatyta veiksmų, galinčių turėti neigiamą poveikį darnaus vystymosi, lygių galimybių ir nediskriminavimo horizontaliesiems principams. Įgyvendinant projektą bus laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852, universalaus dizaino ir prieinamumo visiems reikalavimų, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Techniniame projekte numatyti saugaus ir prieinamo judėjimo sprendiniai, įskaitant žmonėms su negalia pritaikytas prieigas ir rampas, reikalavimus atitinkančius išilginius ir skersinius nuolydžius, taktilinius vedamuosius ir įspėjamuosius paviršius, apšvietimą bei atskiras pėsčiųjų ir dviračių judėjimo zonas.
Daugiau
Mažiau
Projekto tikslas
Sudaryti palankesnes ir saugesnes sąlygas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui per Neries upę, skatinant gyventojų kasdienį mobilumą ir aplinkai palankių susisiekimo būdų pasirinkimą.
Programos tipas
Investicijų programa
Prioritetas
Tvarus judumas miestuoseTeritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
ES fondas
| Veiklos pavadinimas | Fondas |
|---|---|
| Darnaus judumo infrastruktūros plėtra | Sanglaudos fondas |
Finansavimo šaltiniai
| Finansavimo šaltinio kodas | Finansavimo šaltinio forma | Finansavimo šaltinio suma |
|---|---|---|
| 1. | Projektams skiriamos finansavimo lėšos | 9 885 494,53 € |
| 1.1. | ES fondų lėšos | 9 885 494,53 € |
| 2. | Nuosavas įnašas | 1 744 499,04 € |
| 2.1. | Nacionalinės viešosios lėšos | 1 744 499,04 € |
| 2.1.2. | Savivaldybės biudžeto lėšos | 1 744 499,04 € |
Stebėsenos rodikliai
| Pavadinimas | Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė | Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė |
|---|---|---|
| Dviračiams skirtos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus | 0.00 | 48000.00 |
Projekto veiklos
| Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas | Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas |
|---|---|
| 10-001-06-01-03-(RE)-20-(LT011-04-03-01) -02 Darnaus judumo infrastruktūros plėtra | 10-001-06-01-03-(RE)-20-(LT011-04-03-01) -02-07 Pėsčiųjų - dviračių tilto per Neries upę nuo A. Goštauto g. iki Upės g. įrengimas (Alberto tiltas) |
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
- 083 - Dviračių infrastruktūra