Rokiškio miesto pagrindinėse gatvėse trūksta kokybiškos ir vientisos pėsčiųjų bei dviračių takų infrastruktūros. Esami takai yra fiziškai nusidėvėję, netolygiai išsidėstę ir nesujungti į vieningą tinklą. Respublikos g. atkarpoje nuo degalinės „Circle K“ iki Pramonės g. šaligatviai vietomis susiaurėję, o Pandėlio g. ruože nuo Laukupio g. iki Dariaus ir Girėno g. takas susidėvėjęs. Gyventojai, net trumpoms kelionėms, priversti naudotis automobiliais, o tai didina oro taršą, triukšmo lygį ir mažina eismo saugumą. Rokiškio miesto Respublikos ir Pandėlio gatvių atkarpose susiformavusios pėsčiųjų ir dviratininkų judumo problemos. Pagrindinė priežastis – netinkama ir neišvystyta infrastruktūra šioms eismo dalyvių grupėms. Šiuo metu minėtuose ruožuose nėra vientiso, saugaus pėsčiųjų ir dviračių tako: pėstieji priversti eiti važiuojamąja dalimi ar kelkraščiu, o dviratininkai – dalintis keliu su automobiliais. Tai lemia saugumo riziką (padidėja eismo įvykių tikimybė) ir nepatogumus, atgrasančius gyventojus rinktis darnų judumą. Minėtų problemų priežastis – istoriškai nepakankamas dėmesys bevariklio transporto (pėsčiųjų ir dviratininkų) poreikiams šiose gatvėse. Respublikos g. atkarpa iki šiol neturėjo tinkamo tako, Pandėlio g. takas buvo prastos būklės (fiziškai nusidėvėjęs). Rokiškio rajono savivaldybė 2025 m. pripažino būtinybę kapitališkai atnaujinti šiuos takus Rokiškio mieste: numatytas kapitalinis remontas 0,648 km Pandėlio g. pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpos ir 0,275 km tako Respublikos g. Tai rodo, kad esama infrastruktūra yra pasenusi, netolygi ir kelia susisiekimo spragas. Dėl takų tinklo fragmentiškumo susidaro „neužpildytos grandys“: gyventojai gali saugiai eiti ar minti dviratį tik iki tam tikro taško. Šis projektas tiesiogiai sprendžia nurodytas problemas šalindamas jų priežastį – įrengdamas ar atnaujindamas trūkstamus pėsčiųjų ir dviračių takus, kurie sujungs esamas atkarpas į vientisą tinklą. Sprendžiamos vietos problemos glaudžiai siejasi su nacionaliniu darnaus judumo iššūkiu. 2022–2030 m. Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 10-001-06-01-02 „Skatinti darnų judumą“ konstatuojama, kad transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje. Viena esminių šios problemos priežasčių – netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra (pėsčiųjų ir dviračių takų trūkumas ar fragmentiškumas). Tai reiškia, jog neužtikrinus patogių alternatyvų, gyventojai priversti naudotis taršiomis transporto priemonėmis. Įgyvendinamas Rokiškio pėsčiųjų ir dviračių takų projektas atliepia šią nacionaliniu mastu įvardytą problemą, nes gerina infrastruktūrą, kurios stoka yra minėtos taršos problemos priežastis. Taigi projektas mažina transporto taršą spręsdamas ją sukeliančią priežastį – užpildo spragas pėsčiųjų ir dviračių takuose ir skatina darnų, įvairiarūšį judumą. Ši iniciatyva prisideda prie Susisiekimo ministerijos 6.1 uždavinio („skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“) įgyvendinimo, nes tiesiogiai šalina identifikuotą kliūtį – nepakankamą infrastruktūrą. Projektas atitinka pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą“ tikslus: suteikus geresnes sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams, daugiau žmonių rinksis aplinkai palankias susisiekimo priemones, mažės išmetamųjų teršalų kiekis. Tokiu būdu vietos lygmeniu įgyvendinamos nacionalinės darnaus judumo programos nuostatos ir sprendžiamos joje nustatytos problemos. Projekto poreikis pagrįstas tiek esamos infrastruktūros būkle, tiek objektyviais duomenimis apie judumo spragas. Rokiškio rajono savivaldybės administracija parengė dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros vystymo projektą, pagal kurį Rokiškio mieste iki 2026 m. birželio mėn. numatyta atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takus būtent šiuose dviejuose ruožuose: Respublikos g. – 0,275 km (nuo degalinės „Circle K“ iki Pramonės g.) ir Pandėlio g. – 0,648 km (nuo Laukupio g. iki Dariaus ir Girėno g.). Šie skaičiai rodo, kad beveik kilometras infrastruktūros iki šiol neatitiko reikalavimų. Minėtų takų fizinė būklė – nepatenkinama: kaip nurodyta, planuojamas kapitalinis remontas, kas patvirtina jų fizinį nusidėvėjimą ir būtinybę atnaujinti. Pagal Lietuvos statistikos departamento 2024 m. duomenis Rokiškio mieste gyvena apie 11 300 gyventojų. Savivaldybės atliktos apklausos rodo, kad daugiau kaip 60 proc. jų kasdien įveikia atstumus iki 3 km, kurie galėtų būti patogiai pasiekiami pėsčiomis ar dviračiu, tačiau infrastruktūros trūkumas verčia naudoti automobilius. Respublikos ir Pandėlio gatvės yra vienos intensyviausių miesto arterijų – jungia pramoninę zoną, prekybos centrus ir gyvenamuosius rajonus, todėl jose nuolat vyksta dideli transporto srautai. Pėsčiųjų ir dviratininkų sauga šiuose ruožuose neužtikrinta – trūksta atskyrimų nuo važiuojamosios dalies, kelkraščiai nelygūs. Tai sukelia susisiekimo spragas, kurios trukdo gyventojams rinktis darnų judumą. Tokios susisiekimo spragos ne kartą identifikuotos savivaldybės planavimo dokumentuose ir gyventojų skunduose (dėl nepravažiuojamų šaligatvių, pavojingų perėjų ir pan.). Plėtros programų rodikliai liudija bendrą poreikį plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takus savivaldybėse. Pagal pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą“ stebėsenos rodiklius iki 2029 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione numatyta nutiesti ar atnaujinti beveik 100 km dviračiams skirtos infrastruktūros. Tai rodo, kad dabartinis takų tinklas yra nepakankamas – panašios situacijos būdingos daugeliui miestų, įskaitant Rokiškį. Konkretūs Rokiškio savivaldybės duomenys patvirtina atotrūkį: dviračių takų ilgis mieste iki šiol buvo skaičiuojamas vos keliais kilometrais. Todėl papildomi 0,923 km naujų ar atnaujintų takų sudarys reikšmingą prieaugį. Fizinis nusidėvėjimas taip pat grindžiamas statistiškai – infrastruktūros amžius ir defektų skaičius (duobėti šaligatviai, susidėvėjusios dangos) buvo fiksuoti savivaldybės inžinerinėse apžiūrose. Dėl to projektas įtrauktas į 2025–2027 m. prioritetinį tvarkytinų objektų sąrašą. Projektas atitinka Rokiškio rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2030 m. priemonę Nr. 4.1.3.1 „Dviračių, pėsčiųjų ir kito bevariklio transporto takų, kelių ir susijusios infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“. Šis tikslas numato užtikrinti patogų, saugų ir aplinkai draugišką susisiekimą miesto viduje, mažinant automobilių srautą ir skatinant žalią mobilumą. Projektas konkrečiai įgyvendina šią nuostatą, nes sujungia esamus fragmentuotus tinklus ir užpildo susisiekimo spragas. Nesprendžiant minėtų infrastruktūros problemų, lauktų neigiamos pasekmės aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Visų pirma, oro tarša didėtų: toliau neturint patogios alternatyvos automobiliui, gyventojai rinktųsi važiuoti automobiliu net trumpais atstumais, o tai didintų išmetamų teršalų koncentraciją. Jau dabar transporto sektorius yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis – be pokyčių ši dalis nemažėtų. Antra, pablogėtų mobilumas ir eismo sauga miesto viduje. Pėstieji būtų priversti ir toliau žengti kelkraščiu ar važiuojamąja dalimi, keldami riziką sau ir trikdydami transporto srautus. Dviratininkai neturėtų dedikuotų takų, tad mažiau patyrę žmonės apskritai vengs važiuoti dviračiu. Tai reiškia prastą susisiekimą net vietos lygmeniu: pavyzdžiui, dalis miesto gyventojų gali būti „atkirsti“ nuo miesto centro ar darbo vietų, jei neturi automobilio ir negali saugiai nueiti ar nuvažiuoti dviračiu. Tęsiantis dabartinei padėčiai, ilgainiui mažėtų gyventojų fizinis aktyvumas. Jau dabar visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad per mažas fizinis aktyvumas yra reikšminga sveikatos problema – jis prisideda prie 8,5 % visų 15–75 m. amžiaus gyventojų mirčių Lietuvoje. Jei nėra patogios infrastruktūros vaikščiojimui ar važiavimui dviračiu, kasdienė mankšta integruota į keliones neįvyksta. Tai ilgu laikotarpiu gali lemti didesnį sergamumą lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, diabetu, nutukimu), didesnes sveikatos apsaugos išlaidas. Socialiniu požiūriu, problemos nesprendimas reikštų tolimesnę nelygybę: judumo galimybės liktų ribotos neįgaliesiems, senjorams, vaikams. Žmonės, neturintys automobilio, jaustųsi nesaugūs eidami prastu šaligatviu ar jo visai neturėdami, todėl galimai izoliuotųsi arba būtų priklausomi nuo kitų pagalbos, mažėtų jų savarankiškumas. Galiausiai, ekonominės pasekmės pasireikštų sumažėjusiu miesto patrauklumu investicijoms ir turizmui – šiuolaikiniai miestai vertinami ir pagal darnaus judumo infrastruktūrą. Jei Rokiškis neinvestuos į pėsčiųjų ir dviračių takus, jis atsiliks nuo kitų miestų, praras galimybę pritraukti jaunų šeimų ar verslų, kuriems rūpi gyvenimo kokybė ir tvari aplinka.