Pagrindinės projektu sprendžiamos problemos: (1) bendra duomenų atvėrimo ir tvarkymo problematika piliečių mokslo kontekste (piliečių mokslas yra atvirojo mokslo tikslas ir priemonė), (2) piliečių gausesnio įtraukimo į Vytauto Didžiojo universiteto vykdomus mokslinius tyrimus problematika, susijusi su duomenų rinkimu, tvarkymu bei jų atvėrimu. Bendra duomenų atvėrimo ir tvarkymo svarba piliečių įtraukimui į mokslą problematika. Piliečių mokslas yra svarbi priemonė demokratizuoti mokslą ir skatinti siekti visuotinės bei vienodos prieigos prie mokslinių duomenų ir informacijos. Piliečių mokslo grupių sukurti duomenys tampa vis svarbesniu šaltiniu mokslininkams. Europos piliečių mokslo asociacijos paskelbtas vienas iš dešimties piliečių mokslo principų teigia, kad „Piliečių mokslo projektų duomenys ir meta-duomenys pateikiami visuomenei prieinama forma, o rezultatai, kai tai yra įmanoma, publikuojami atviros prieigos formatu.“ (https://www.pilieciumokslas.lt/pilieciu-mokslas). Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkės 14 punkte teigiama, kad „Nauji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sprendimai turi būti kuriami ir įgyvendinami kartu su piliečiais, siekiant užtikrinti, kad šie nauji sprendimai ir metodai būtų įsisavinami visuomenėje.“ (https://research-and-innovation.ec.europa.eu/system/files/2021-11/ec_rtd_era-policy-agenda-2021.pdf) Atkreiptinas dėmesys ir į Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkės 1 ir 2 prioritetus, t.y. duomenų atvėrimo klausimą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. Įtraukiant piliečius į mokslinius tyrimus šie klausimai įgauna specifinį atspalvį, nes subjektai renkantys, formuojantys duomenis jau yra ne mokslininkai - dažniausiai iš viešųjų lėšų gaunantys atlygį už vykdomus mokslinius tyrimus - o piliečiai. Todėl piliečių įtraukimo į mokslą atveju šių klausimų reguliavimas įgauna specifinį pobūdį. Taip pat dar prisideda ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32016R0679) numatyti asmens duomenų apsaugos klausimai. Tiek piliečių mokslo idėja, tiek mokslinių tyrimų duomenų atvėrimo principai yra sąlyginai naujos koncepcijos mokslinių tyrimų erdvėje. Literatūroje galima rasti daug informacijos apie piliečių renkamus ir formuojamus duomenis ir jų panaudojamą versle ar viešajame sektoriuje, tačiau apie mokslinių tyrimų duomenų kokybės kontrolę, atvėrimą ir tvarkymą piliečių moksle yra mažai rašoma, nors duomenys yra piliečių mokslo pagrindas, nuo kurio priklauso projektų sėkmė. Neįtvirtinus piliečių mokslo projektuose kokybės kontrolės ir valdysenos standartų, galimybės yra ribotos generuoti žinias atliekant pirminius tyrimus ir pakartotinai naudojant duomenis bei priimti įrodymais pagrįstus sprendimų. Viena iš pagrindinių kliūčių mokslui naudoti piliečių surinktus ir suformuotus duomenis yra akademinėje bendruomenėje vyraujantis nepasitikėjimas piliečių sukurtais duomenimis, taip pat nuoseklios geriausios duomenų valdysenos praktikos nebuvimas. Nors piliečių mokslas tapo perspektyvia priemone rinkti duomenis didžiuliu mastu, mūsų universitete nėra nustatytų duomenų tvarkymo ir valdymo standartų, taikomų per visą duomenų gyvavimo ciklą. Piliečių gausesnio įtraukimo į Vytauto Didžiojo universiteto vykdomus mokslinius tyrimus problematika, susijusi su duomenų rinkimu, tvarkymu bei jų atvėrimu. Vytauto Didžiojo universiteto 2021-2027m. strateginiame veiklos plane yra akcentuojama Universiteto partnerystė su visuomene ir įtvirtintas tikslas “Plėtoti atvirą ir daugialypį bendradarbiavimą su visuomene”, atsiveriant “visuomenei įvairiomis bendravimo formomis, tampant atpažinta virtualia ir fizine diskusijų idėjų svarstymo erdve, atiduodant duoklę senai invisible college tradicijai”. Universiteto misijoje yra nurodomas siekis “Būti bendruomeniška mokslo, menų ir studijų institucija, tęsti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją, sudaryti žmogui liberalias ugdymosi sąlygas, plėtoti partnerystę, aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kurti jos ateitį ir prisidėti prie pasaulio kultūros ir mokslo raidos”. VDU, siekdamas maksimalios integracijos į Europos mokslinių tyrimų erdvę ir atitikti pažangias europines atvirojo mokslo tendencijas (piliečių mokslas yra atvirojo mokslo tikslas ir priemonė), 2022 m. pirmasis Lietuvoje tapo EOSC asociacijos narys-stebėtojas. Taip pat Vytauto Didžiojo universitetas siekdamas mokslinių tyrimų kokybinio šuolio, įgyvendino institucinę reformą - įsteigė penkis mokslinių tyrimų institutus. Šių institutų mokslininkai vykdys mokslinius tyrimus, kuriuose piliečių dalyvavimas turėtų didelę naudą ir pridėtinę vertę. Šiuo metu kiekvienas mokslininkas, vykdydamas ir organizuodamas mokslinius tyrimus, susiduria su duomenų atvėrimo, intelektinės nuosavybės bei asmens duomenų apsaugos problematika. Aiškių gairių dėl piliečių surinktų duomenų moksliniuose tyrimuose atvėrimo, tvarkymo ir saugojimo sąlygų nebuvimas yra viena iš priežasčių kodėl mokslininkai nenori įtraukti piliečių į vykdomus mokslinius tyrimus. VDU turi dvi mokslinių tyrimų duomenų atviros prieigos saugyklas: Clarin-LT ir CRIS. Clarin-LT įjungta į europinę MTI Clarin ERIC. VDU jau sukaupęs mokslininkų tyrimų duomenų tvarkymo ir atvėrimo nemažą patirtį, kai mokslinių tyrimų duomenis formuoja vien mokslininkai. Bet piliečių surinktų duomenų moksliniuose tyrimuose atvėrimo, tvarkymo ir saugojimo sąlygas yra naujas iššūkis. Jis lemia, kad ant mokslininkų pečių krinta papildoma atsakomybė dėl kylančių neaiškumų kaip tinkamai valdyti duomenis. Klausimai į kuriuos tenka atsakyti mokslininkams yra (1) kaip užtikrinti piliečių surinktų duomenų kokybę, (2) ar naudoti jau egzistuojančią infrastruktūrą duomenų saugojimui ar kurti naują, (3) kaip užtikrinti ilgalaikį duomenų išsaugojimą ir archyvavimą, (4) kaip atveriant duomenis nepažeisti asmenų privatumo ir etikos taisyklių, (5) kaip tinkamai motyvuoti piliečius, siekiant jų įsitraukimo į tyrimus ir duomenų formavimą; (6) kokio tipo licencijas taikyti duomenų atvėrimui. Projekto metu vykdomos veiklos padės išspręsti problemas, susijusias su kuo platesniu piliečių įtraukimu į Vytauto Didžiojo universiteto mokslo kampanijas. Planuojamame Galimybių žemėlapyje dėl piliečių renkamų ir formuojamų duomenų panaudojimo Vytauto Didžiojo universiteto vykdomuose moksliniuose tyrimuose, dėl jų atvėrimo ir tvarkymo ir Gairėse bus pateikiami įvairūs galimi sprendimai duomenų atvėrimo ir tvarkymo klausimais. Įvairių alternatyvų ir galimybių analizė yra būtina, nes nėra vieno geriausio būdo duomenų kaupimui, atvėrimui ir tvarkymui. Kiekvienu atveju pasirinkimas yra individualus priklausomai nuo duomenų tipo ir vykdomo tyrimo specifikos (visi penki naujieji institutai atstovauja skirtingas mokslines sritis, dažnai vykdo tarpdiscipilininius tyrimus). Todėl toks Galimybių žemėlapis yra labai svarbus formuojant VDU mokslininkų, su moksliniai tyrimais susijusių neakademinių padalinių darbuotojų bei visų lygių vadovų lankstų, bet teisiškai pagrįstą požiūrį į duomenų atvėrimo ir tvarkymo klausimus. Organizuojamos apklausos ir diskusijos bei seminarai su VDU bendruomene ir socialiniais partneriais leis net tik supažindinti renginių dalyvius su parengtu Galimybių žemėlapiu, bet taip pat atskleisti opiausias problemas ir rasti galimus jų sprendimus, išgirsti visų pusių nuomonę ir poreikius, tokiu būdu siekiant suformuoti optimalias, visoms tyrimų sritims tinkamas rekomendacijas. Parengtose Gairėse bus aptarti šie aspektai: (1) duomenų kokybės užtikrinimas; (2) infrastruktūra duomenų saugojimui, (3) duomenų ilgalaikis saugojimas ir archyvavimas, (4) asmenų privatumo ir etikos taisyklių, (5) duomenų aprašymas, katalogavimas, meta duomenys (6) prieiga prie duomenų ir licencijų taikymas. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.