Bepiločių orlaivių arba dronų platformos tapo esminiais įrankiais nuotoliniams stebėjimo duomenims rinkti miškininkystės, žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse, nes jos suteikia itin lanksčias, moduliarias ir ekonomiškas ore veikiančias sistemas, skirtas moksliniams tyrimams, studijoms ir inovacijoms. Kaip jutiklių nešėjos, šios platformos leidžia rinkti multispektrinius, hiperspektrinius, lazerinio skenavimo, termovizinius, RGB duomenis ir kt., todėl tyrėjai, studentai ir praktikai gali analizuoti miškų struktūrą, augalų būklę ir ekosistemų dinamiką sunkiai pasiekiamose teritorijose. Būdami pigūs, nesunkiai įsisavinami ir dėl galimybės lengvai integruoti įvairius jutiklius ar eksperimentinius prietaisus dronai ypač tinka kaip tyrimų bandymų platformos, kuriose kuriami nauji algoritmai, autonominio navigavimo sprendimai ir skaitmeninių aplinkų modeliavimo metodai. Todėl dronais grindžiamiems nuotolinių tyrimų sprendimams pastaruoju metu, ypač universitetuose ar kitose į mokslą orientuotuose struktūrose, skiriamas padidintas dėmesys. Studijų procese dronų platformos suteikia praktines galimybes mokytis geoinformacinių technologijų, duomenų apdorojimo ir aplinkos stebėsenos. Kadangi dronų technologijos yra iš prigimties dvejopo naudojimo – jos taikomos tiek civilinėje veikloje, pavyzdžiui, tvariam žemės ir miškų valdymui, tiek potencialiai gynyboje, tokiose srityse kaip žvalgyba, valstybės sienos apsauga ir pan. – jų naudojimas akademinėje ir inovacijų aplinkoje ypač aktualus, nors kartu reikalauja subtilumo teisiniuose bei etikos klausimuose. Nors viešoje erdvėje plačiai nušviečiama dronų reikšmė karyboje, technologinis progresas šiose technologijose pirmiausia susijęs su taikiais taikymais. Šiuo projektu būtų iš esmės išplečiamas VDU naudojamas bepiločių orlaivių laivynas, pritaikant naujai įsigyjamą techniką specializuotiems uždavinams spręsti. Jau keletą dešimtmečių VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai specializuojasi į nuotolinių tyrimų duomenų rinkimą naudojant ultralengvus orlaivius. Prieš 15 metų pradėtos kurti ir naudoti originalios dronų sistemos. Tačiau per pastarąji dešimtmetį dronų technologijos vystėsi tokia linkme, kad aukštos kokybės platformos įvairios paskirties jutikliams montuoti tapo universalios. Dronams tapus nesunkiai prieinamiems plačiajai visuomenei ir ženkliai atpigus, sparčiau pradėti vystyti įvairūs nuotolinių tyrimų jutikliai, išsiplėtė jų funkcinė įvairovė. Šiuo metu paprasčiausiems nuotolinių tyrimų duomenims rinkti iš principo tinka žemos kainos, paprastai buitiniam vartotojui skirtos sistemos. Tačiau lygiagrečiai vystėsi ir patys nuotolinių tyrimų jutikliai, kurie kainos požiūriu tapo prieinami taikomųjų sričių specialistams (t.y. ne tik nuotolinių tyrimų ekspertams). Tai lėmė ir mokslinių tyrimų, kuriuose vienaip ar kitaip naudojami dronuose įmontuotų jutiklių surinkti duomenys, populiarumo augimą. VDU dronus šiuo metu naudoja kaip multispektrinio aerofotografavimo ir lazerinio skenavimo jutiklių platformą. Moksline prasme ir taikymų potencialo prasme patrauklesni hyperspektrinio skenavimo jutikliai paprastai buvo montuojami pilotuojamuose orlaiviuose. Šį pasirinkimą lėmė ir santykinai didesnė jutiklių kaina, vykdomų mokslinių tyrimų specifika. Tačiau sparčiai tobulėlant dronų technologijai, gausėjant hiperspektrinio skenavimo jutiklių pasirinkimui bei mažėjant jų gabaritams, atsiranda galimybė hiperspektrinius jutiklius montuoti į dronus ir dalyvauti projektuose, kurie anksčiau buvo neprieinami tiek dėl technologijos ribotumo, tiek ir dėl kaštų. Projekto metu numatoma įsigyti dronų sistemą, kuri būtų naudojama specifiniams su hiperspektriniu skenavimu susijusioms duomenų rinkimo misijoms santykinai nedideliuose plotuose vykdyti. Šiuo metu VDU naudojami hiperspektriniai jutikliai yra įmontuoti pilotuojamame orlaivyje, kuris yra optimizuotas ir naudojamas įprastiniam aerofotografavimui ir lazeriniam skenavimui atlikti. Turimi bepiločiai orlaiviai taip pat yra maksimaliai apkrauti lazerinio skenavimo duomenims rinkti. Todėl projekto metu įsigyjamas dronas pirmiausia būtų skirtas naudoti su unikalia Lietuvoje Specim SWIR AFX17 ir Rikola VNIR hiperspektrinėmis kameromis. Ateityje drono sprendimas numatomas pritaikyti šiuo metu planuojamai unikaliai hiperspektrinio skenavimo 300-2500 nm spektro zonoje. Tam, kad pritaikyti droną hiperspektrinio skenavimo duomenims rinkti yra būtina padidinti jų keliamąją galią, sustiprinti eksploatacijos saugumą, pritaikyti giro-stabilizacinį įrenginį ir užtikrinti visų elektroninių sistemos komponentų suderinamumą. Todėl planuojamas įsigyti specifinių funkcinių charakteristikų bepilotis orlaivis, kurio naudojimas būtų suderintas su VDU turima hiperspektrinio skenavimo įranga. Įsigyjamas dronas taip pat turi tikti, po papildomų modifikacijų, mėginiams iš įvairių medžio lajos vietų rinkti (mėginiai numatomi naudoti objektų genetinių ir spektrinių savybių tyrimuose). Šis projektas yra siejamas su VDU rengta paraiška FORESEA – FOrest REsilience of SEAscapes in a global warming Future. Šio projekto metu VDU mokslininkams buvo numatytas vadovavimas darbo paketui, kuris turėjo sukurti patikimus, standartizuotus metodus ir įrankius, skirtus rinkti, saugoti ir analizuoti didžiulius duomenų, grindžiamų nuotoliniais tyrimais, vietovės matavimais, daiktų internete veikiančiais jutikliais, kiekius iš įvairių šaltinių, kad būtų galima vertinti, stebėti ir tvariai valdyti anglies ir biologine įvairove turtingas miško ekosistemas. Ypatingas dėmesys buvo planuojamas skirti hiperspektrinio skenavimo duomenims rinkti visoje Europoje, tame tarpe naudojant dronus. Tikimasi, kad įgyvendinant projektą įsigyta įranga ženkliai prisidės prie visapusiško VDU, o tuo pačiu ir Lietuvos mokslinio, technologinio ir inovacinio potencialo skatinimo, optimizuojant egzistuojančius pajėgumus, išplečiant jų funkcionalumą ir bendradarbiaujant su verslu bei atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio mokslininkais. Bus siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus žmogų supančios aplinkos stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės, valdymo sprendimus. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms bei aktyviai remia darnų vystymąsi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Palaiko lygias galimybes ir nediskriminavimą remiantis lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos, kt.) pagrindu. Informacija apie projekto veiklas, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą, bus prieinama viešai. Vykdant viešuosius pirkimus bus taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai remiantis inovatyvumo ir kūrybingumo principais. Projektas vykdomas užtikrinant paslaugų prieinamumą; inovatyvumą, atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.