Plėtoti žaliąją infrastruktūrą Zarasų miesto urbanizuotoje aplinkoje Įgyvendinama

Nepakankama žaliųjų erdvių ir infrastruktūros plėtra urbanizuotoje aplinkoje sukelia įvairias problemas, kurios daro įtaką tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimo kokybei. Keletas iš pagrindinių problemų: 1. Prasta oro kokybė: miestuose, kur trūksta žaliųjų erdvių, užterštumas (ypač smogas ir kitos teršalų dalelės) dažnai būna aukštas. Medžiai ir augmenija padeda filtruoti orą, mažina anglies dioksido kiekį ir skatina deguonies gamybą. Be šių funkcijų, užterštas oras gali sukelti kvėpavimo takų ligas ir kitas sveikatos problemas. 2. Karščio salų efektas: miestai su maža žaliąja infrastruktūra dažnai patiria karščio salų efektą, kai asfaltas, betoninės dangos ir kitos sintetinių medžiagų dangos sugeria ir kaupiasi šilumą. Tai gali sukelti didelį temperatūrų kilimą miestuose, ypač vasarą, ir neigiamai paveikti gyventojų sveikatą, ypač pagyvenusių žmonių (kurie Zarasuose sudaro labai didelę gyventojų dalį) ir vaikų. 3. Biodiversiteto praradimas: žalieji plotai miestuose dažnai yra svarbūs daugybei gyvūnų ir augalų rūšių. Nepakankamas žaliųjų erdvių skaičius ir kokybė gali sumažinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir padidinti ekosistemų pažeidžiamumą. 4. Vandens valdymo problemos: žalieji plotai padeda sugerti lietaus vandenį ir mažina užtvindymų riziką. Miestų teritorijos, kur trūksta žaliųjų erdvių, yra linkusios į lietaus vandens nuotekų perpildymą, kas gali sukelti užtvindymą, dirvožemio eroziją ir vandens kokybės problemas. 5. Psichologinės ir fizinės sveikatos problemos: žaliųjų erdvių trūkumas gali turėti neigiamą poveikį gyventojų psichologinei ir fizinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad gamta turi teigiamą poveikį streso mažinimui, gerina nuotaiką, skatina fizinį aktyvumą ir bendruomeniškumą. Miestuose, kuriuose trūksta žalių erdvių, gali padidėti streso, depresijos ir nerimo atvejų. 6. Socialinė atskirtis: žaliųjų erdvių trūkumas gali padidinti socialinę atskirtį, nes tam tikros gyventojų grupės gali turėti ribotą prieigą prie parkų ir poilsio zonų. Tai gali pabloginti gyvenimo kokybę ir sumažinti socialinį bendravimą bei aktyvumą. 7. Sumažėjęs nekilnojamojo turto vertės augimas: rajonai su mažai žalių erdvių gali prarasti patrauklumą gyventojams ir investuotojams. Tuo tarpu rajonai su daug žaliųjų erdvių, tokių kaip parkai ir sodai, paprastai turi didesnį nekilnojamojo turto vertės augimą ir geresnį gyvenimo kokybės rodiklį. 8. Energijos suvartojimo padidėjimas: žalieji plotai padeda reguliuoti temperatūrą, mažindami oro kondicionavimo ir šildymo poreikį. Trūkstant žaliųjų erdvių, gali padidėti energijos suvartojimas ir, atitinkamai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Norint spręsti šias problemas, Zarasų miestas sieks plėtoti žaliąsias infrastruktūras. Žaliosios infrastruktūros projektas bus įgyvendinamas Zarasų miesto centrinėje dalyje, teritorija apima 3,03 ha su pastatais. Nors teritorijos neužstatytoje dalyje neženkliu skirtumu vyrauja žalieji plotai - 55%, tačiau jų kokybė ir būklė yra tik patenkinama arba prasta. Daugiausiai yra nuolat pjaunamos ar ištryptos vejos plotai, nėra daugiamečių žolinių augalų įvairovės. Esamų sumedėjusių želdinių kokybė vidutinė - dauguma krūmų auga gyvatvorių grupėse, stipriai genimi, formuotomis lajomis. Kvartalo infrastruktūroje yra kietos, nelaidžios vandeniui dangos - 45% (asfaltas, betono plytelės ar trinkelės). Laidžių ir aiškią funkciją atliekančių dangų nėra, apart išvažinėtų vejų, suplukto grunto, kur yra periodiškai statomi gyventojų automobiliai. Šiuo metu nėra išspręstas gyvenamojo kvartalo susisiekimo funkcionalumas ir dangų funkciniai plotai – pėsčiųjų takai vietomis yra praminti, kertasi su važiuojamąja dalimi, didelis automobilių stovėjimo vietų poreikis užima žaliuosius plotus. Teritorijoje trūksta rekreacinės infrastruktūros, esamų šaligatvių, laiptų kokybė tik patenkinama arba prasta. Laiptai vedantys į K. Būgos gatvę link Zarasaičio ežero prastos kokybės ir remontuotini. Vytauto gatve važiuojantis tranzitinis sunkusis transportas kelia taršos bei triukšmo lygį šiaurinei teritorijos daliai. Gyvenamajame kvartale nėra išspręstas lietaus vandens tvarkymo klausimas, ypač šlaite esančioje teritorijos dalyje, kur stiprių liūčių metu yra ardomas šlaitas, ar nuvedamas į kietąsias dangas. Teritorijoje trūksta ekologiniu požiūriu vertingų želdinių - krūmų, bei daugiamečių žolinių augalų. Ekstremaliai įkaitusių technogeninių dangų paviršių gausių plotų nėra, tačiau pietinėje teritorijos dalyje vyraujančios kietosios dangos ir dideli pastatų fasadų plotai potencialiai didina vietos mikroklimato temperatūrą. Nagrinėjama teritorija yra labai palankioje lokacijoje ir turi potencialo sukurti geresnes jungtis kvartalo bei viso miesto gyventojams su esamais atskiraisiais želdynais (Vytauto g., Bažnyčios g., Vytauto g. ir gamtinio karkaso plotu prie Zarasaičio ežero, pažintiniu taku palei Laukesos upelį). Įgyvendinant regioninę pažangos priemonę „Žaliosios infrastruktūros plėtra urbanizuotoje aplinkoje“ bus siekiama spręsti 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plano 4 problemos „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ 4.3. giluminę priežastį „Nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji ir gyvenamoji infrastruktūra; 1500 gyv./km2 ir didesnio tankumo teritorijoje esantys nepakankami žaliųjų zonų ar jungčių plotai; žaliųjų zonų ir jų jungčių trūkumas urbanizuotose teritorijose“. Taip pat prisideda prie Zarasų rajono savivaldybės 2022–2030 metų strateginio plėtros plano, patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. T-112 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės 2022–2030 metų strateginio plėtros plano patvirtinimo“, 3.3.2.5 priemone „Tvarkyti ir (arba) kurti parkus, aikštes, žaliąsias apsaugines zonas, želdynus, plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ Įgyvendinamam projektui poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) atlikti nereikia, kadangi įgyvendinamo projekto metu gauti rezultatai nebus įtrauktį į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1-ame ir 2-ame prieduose pateiktus sąrašus. Taip pat teritorija, kurioje bus įgyvendinamas projektas nėra susijusi su ,,Natura 2000“ teritorija. Žalinimo Projektas turės tik teigiamą poveikį aplinkai. Projekto metu darbai bus vykdomi šiuose žemės sklypuose: unikalus Nr. 4400-6066-3436 (sklypo plotas 23192 kv. m); 4400-5522-8045 (sklypo plotas 0,4295 ha); 4400-5522-7180 (sklypo plotas 0,3013 ha). Teritorijos pasirinktos pagal Vidaus reikalų ministerijos skelbiamus interaktyvaus žemėlapio duomenis, analizuojama teritorija patenka į gardelę (kodas ‎64571), kurios gyventojų skaičius (2021 metų duomenimis) yra 1944, o nepralaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis atitinka 1:1. Numatomas dangų pokytis (iš nelaidžių į laidžias) 12189,3 kv.m teritorijoje, iš jų: asfaltas pakeistas į laidesnes dangas pėstiesiems ir mašinų transportui – 6940,9 kv.m; asfaltas pakeistas į minkštąsias dangas (veja, gėlynai ir kt.) – 1024,6 kv.m; trinkelės pakeistos į laidesnės dangas pėstiesiems ir transportui – 1220,8 kv.m; trinkelės pakeistos į minkštąsias dangas (veja, gėlynai) -491 kv.m; pakeistos dangos į laidesnes kietąsias (trinkelės, plytelės) dangas – 2512 kv.m. Projektu bus siekiama esamas dangas pakeisti pralaidesnėmis pasiekiant pralaidumo koeficiantus: 1.Esama važiuojamos dalies asfalto danga - teorinis vandens pralaidumo koeficientas - 1×10^−9 m/s. 1.1 Projektuojama važiuojamos dalies betono trinkelių danga su laidžiu siūlių užpildu – numatomas projektinis vandens pralaidumo koeficientas - ne mažiau – 1,0×10^−4 m/s; 1.2 Projektuojama stovėjimo aikštelių betono trinkelių koriu danga su laidžiu siūlių užpildu – numatomas projektinis vandens pralaidumo koeficientas - ne mažiau – 1,0×10^−2 m/s. 2. Esamų pėsčiųjų takų su betono plytelėmis danga - teorinis vandens pralaidumo koeficientas - 1×10^−6 m/s. 2.1 Projektuojama pėsčiųjų takų betono trinkelių danga su laidžiu siūlių užpildu - numatomas projektinis vandens pralaidumo koeficientas - ne mažiau – 1,5×10^−4 m/s.