Regionas | Apskritis | Savivaldybė |
---|---|---|
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas | Telšių apskritis | Plungės r. sav. |
Plungės miesto vietos plėtros strategijos rengimas Įgyvendinama
Kvietimo numeris
11-001-T
Projekto numeris
11-001-T-0040
Sutarties įsigaliojimo data
2023-07-07 00:00
Projekto vykdytojas
Asociacija Plungės miesto vietos veiklos grupė
Vykdytojo kodas
304082567
Veiklų vykdymo pabaigos data
2023-12-07 00:00
Administruojanti institucija
Centrinė projektų valdymo agentūra
Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma
9 773,45 €
Projektu sprendžiamos problemos
Asociacija Plungės miesto vietos veiklos grupė (toliau – Plungės miesto VVG) teikia paraišką projektui „Plungės miesto vietos plėtros strategijos rengimas“. 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Plungės mieste gyveno 17543 gyventojų. Nuo 2001 m. gyventojų skaičius sumažėjo 25 proc. 45 proc. gyventojų sudaro vyrai ir 55 proc. moterys. Vyrų mažėja sparčiau nei moterų - per dvidešimtmetį jų skaičius sumažėjo 27 proc. 98 proc. gyventojų sudaro lietuviai.
Gyventojų skaičius Plungės mieste
Metai Iš viso Vyrai Moterys
2001 23436 10905 12531
2011 20041 9066 10975
2021 17543 7959 9584
Gyventojai pagal amžiaus grupes Plungės mieste 2021 m.
0-9 metų 10-19 metų 20-29 metų 30-39 metų 40-49 metų 50-59 metų 60-69 metų 70 metų ir vyresni
1622 1765 2117 2105 2156 2789 2422 2567
9,2 proc. 10,1 proc. 12,1 proc. 12,0 proc. 12,3 proc. 15,9 proc. 13,8 proc. 14,6 proc.
Plungės mieste pažeidžiamų žmonių grupių, patiriančių socialinę atskirtį, formavimąsi iš esmės lemia mažesnės nei vidutiniškai Lietuvoje ir Telšių regione užimtumo galimybės ir jų sąlygojamas nedarbas.
Įtakos minėtų grupių formavimuisi turi ir didelis atotrūkis tarp turtingųjų bei skurstančiųjų, dažnai žmonės nebesutinka dirbti už minimalią algą.
Socialiai pažeidžiamų grupių atsiradimą įtakos turi ir socialinė šalies bei regionų politika. Kita vertus, socialinių grupių atsiradimą lemia ir asmeninis žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimas bei motyvacijos dirbti stoka.
Plungės mieste labiausiai socialiai pažeidžiamos grupės yra mažas pajamas gaunantys (skurstantys) Plungės miesto gyventojai, socialinės rizikos šeimos, daugiavaikės šeimos, kurios balansuoja ties skurdo riba. Labiausiai socialiai pažeidžiami yra ir vyresnio amžiaus vieniši asmenys, bedarbiai ir mamos, vienos auginančios vaikus.
Tam, kad pagerėtų ekonominė situacija, sumažėtų nedarbas, atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų, kad sumažėtų jaunų neaktyvių žmonių bei keistųsi jų gyvenimo būdas, sumažėtų žmonių, gaunančių mažas pajamas, reikia teikti verslo pradžios pagalbą verslą pradedantiems asmenims, t. y. konsultacijas, mokymus, taikyti finansines priemones, tarpininkavimo paslaugas. Taip pat svarbus socialinių paslaugų namuose teikimas (slauga, vaistų suleidimas, aprūpinimas būtiniausiais pirkiniais ir pan.), poilsio, laisvalaikio užimtumo bei kitos atokvėpio paslaugos socialiai pažeidžiamoms grupėms, nes, esant nedarbui, gaunant mažas pajamas, nėra sudaromos galimybės šioms paslaugoms įsigyti. Reikalingas socialinę atskirtį patiriančių gyventojų savipagalbos įgūdžių, socialinio bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas, teikiant psichosocialines ir sociokultūrines paslaugas ir neformaliojo profesinio ugdymo ir integravimo į darbo rinką paslaugų teikimas neaktyviems darbo rinkoje asmenims, siekiant parengti paklausių profesijų specialistų ir sukurti jiems darbo vietų. Trūksta ir informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo bei atstovavimo paslaugų plėtojimo socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, nes ne visi žino, kokios paslaugas jie gali gauti ir kur dėl to reikėtų kreiptis. Savanorių įgūdžių ugdymas teikti bendrąsias, specialiąsias socialines ir kitas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams taip pat reikalingas, nes apmokytas savanoris paslaugas tikėtina teiks kokybiškiau. Plungės mieste taip pat reikalingas savipagalbos grupių, psichosocialinių, sociokultūrinių bei krizių įveikimo paslaugų teikimas, nes dalis Plungės miesto gyventojų turi įvairių psichologinių sutrikimų.
Plungės miesto VVG pagal savo veiklos kompetenciją ir galimybes siekia skatinti Plungės miesto plėtrą, aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant miesto plėtros planus bei programas Plungės miesto teritorijoje. Rengiant Plungės miesto vietos plėtros strategiją, bus siekiama prisidėti prie Plungės rajono savivaldybės 2021-2030 m. strateginio plėtros plano tikslų įgyvendinimo: I prioriteto 1.1 ,,Stiprinti gyventojų sveikatą, užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą bei kokybę“, 1.2 tikslo ,,Diegti inovacijas švietimo įstaigose, atliepiant ateities ekonomikos poreikius, gerinti švietimo paslaugų kokybę ir užtikrinti prieinamumą“, 1.3 tikslo ,,Skatinti jaunimo politikos įgyvendinimą“, 1.5 tikslo ,,Kurti saugesnę socialinę aplinką, mažinant socialinę atskirtį“; II prioriteto 2.1 tikslo ,,Skatinti gyventojų verslumą ir užimtumą bei sudaryti verslui ir pramonei palankias sąlygas Plungės r. savivaldybėje“ ir 2.2 tikslo ,,Užtikrinti rinkos poreikius atitinkančią darbuotojų pasiūlą“ įgyvendinimo.
Įgyvendinamo projekto įtakos ir atitikties horizontaliems principams aprašymas pateikiamas paraiškos 3.8 punkte.
Asociacija Plungės miesto vietos veiklos grupė (toliau – Plungės miesto VVG) teikia paraišką projektui „Plungės miesto vietos plėtros strategijos rengimas“. 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Plungės mieste gyveno 17543 gyventojų. Nuo 2001 m. gyventojų skaičius sumažėjo 25 proc. 45 proc. gyventojų sudaro vyrai ir 55 proc. moterys. Vyrų mažėja sparčiau nei moterų - per dvidešimtmetį jų skaičius sumažėjo 27 proc. 98 proc. gyventojų sudaro lietuviai.
Gyventojų skaičius Plungės mieste
Metai Iš viso Vyrai Moterys
2001 23436 10905 12531
2011 20041 9066 10975
2021 17543 7959 9584
Gyventojai pagal amžiaus grupes Plungės mieste 2021 m.
0-9 metų 10-19 metų 20-29 metų 30-39 metų 40-49 metų 50-59 metų 60-69 metų 70 metų ir vyresni
1622 1765 2117 2105 2156 2789 2422 2567
9,2 proc. 10,1 proc. 12,1 proc. 12,0 proc. 12,3 proc. 15,9 proc. 13,8 proc. 14,6 proc.
Plungės mieste pažeidžiamų žmonių grupių, patiriančių socialinę atskirtį, formavimąsi iš esmės lemia mažesnės nei vidutiniškai Lietuvoje ir Telšių regione užimtumo galimybės ir jų sąlygojamas nedarbas.
Įtakos minėtų grupių formavimuisi turi ir didelis atotrūkis tarp turtingųjų bei skurstančiųjų, dažnai žmonės nebesutinka dirbti už minimalią algą.
Socialiai pažeidžiamų grupių atsiradimą įtakos turi ir socialinė šalies bei regionų politika. Kita vertus, socialinių grupių atsiradimą lemia ir asmeninis žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimas bei motyvacijos dirbti stoka.
Plungės mieste labiausiai socialiai pažeidžiamos grupės yra mažas pajamas gaunantys (skurstantys) Plungės miesto gyventojai, socialinės rizikos šeimos, daugiavaikės šeimos, kurios balansuoja ties skurdo riba. Labiausiai socialiai pažeidžiami yra ir vyresnio amžiaus vieniši asmenys, bedarbiai ir mamos, vienos auginančios vaikus.
Tam, kad pagerėtų ekonominė situacija, sumažėtų nedarbas, atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų, kad sumažėtų jaunų neaktyvių žmonių bei keistųsi jų gyvenimo būdas, sumažėtų žmonių, gaunančių mažas pajamas, reikia teikti verslo pradžios pagalbą verslą pradedantiems asmenims, t. y. konsultacijas, mokymus, taikyti finansines priemones, tarpininkavimo paslaugas. Taip pat svarbus socialinių paslaugų namuose teikimas (slauga, vaistų suleidimas, aprūpinimas būtiniausiais pirkiniais ir pan.), poilsio, laisvalaikio užimtumo bei kitos atokvėpio paslaugos socialiai pažeidžiamoms grupėms, nes, esant nedarbui, gaunant mažas pajamas, nėra sudaromos galimybės šioms paslaugoms įsigyti. Reikalingas socialinę atskirtį patiriančių gyventojų savipagalbos įgūdžių, socialinio bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžių ugdymas, teikiant psichosocialines ir sociokultūrines paslaugas ir neformaliojo profesinio ugdymo ir integravimo į darbo rinką paslaugų teikimas neaktyviems darbo rinkoje asmenims, siekiant parengti paklausių profesijų specialistų ir sukurti jiems darbo vietų. Trūksta ir informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo bei atstovavimo paslaugų plėtojimo socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, nes ne visi žino, kokios paslaugas jie gali gauti ir kur dėl to reikėtų kreiptis. Savanorių įgūdžių ugdymas teikti bendrąsias, specialiąsias socialines ir kitas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams taip pat reikalingas, nes apmokytas savanoris paslaugas tikėtina teiks kokybiškiau. Plungės mieste taip pat reikalingas savipagalbos grupių, psichosocialinių, sociokultūrinių bei krizių įveikimo paslaugų teikimas, nes dalis Plungės miesto gyventojų turi įvairių psichologinių sutrikimų.
Plungės miesto VVG pagal savo veiklos kompetenciją ir galimybes siekia skatinti Plungės miesto plėtrą, aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant miesto plėtros planus bei programas Plungės miesto teritorijoje. Rengiant Plungės miesto vietos plėtros strategiją, bus siekiama prisidėti prie Plungės rajono savivaldybės 2021-2030 m. strateginio plėtros plano tikslų įgyvendinimo: I prioriteto 1.1 ,,Stiprinti gyventojų sveikatą, užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą bei kokybę“, 1.2 tikslo ,,Diegti inovacijas švietimo įstaigose, atliepiant ateities ekonomikos poreikius, gerinti švietimo paslaugų kokybę ir užtikrinti prieinamumą“, 1.3 tikslo ,,Skatinti jaunimo politikos įgyvendinimą“, 1.5 tikslo ,,Kurti saugesnę socialinę aplinką, mažinant socialinę atskirtį“; II prioriteto 2.1 tikslo ,,Skatinti gyventojų verslumą ir užimtumą bei sudaryti verslui ir pramonei palankias sąlygas Plungės r. savivaldybėje“ ir 2.2 tikslo ,,Užtikrinti rinkos poreikius atitinkančią darbuotojų pasiūlą“ įgyvendinimo.
Įgyvendinamo projekto įtakos ir atitikties horizontaliems principams aprašymas pateikiamas paraiškos 3.8 punkte.
Plungės miesto vietos plėtros strategija bus parengta vadovaujantis PFSA nuostatomis, prisidedant prie 2021–2027 metų investicijų programos 4 prioriteto „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ 4.7 uždavinio „Skatinti aktyvią įtrauktį, siekiant propaguoti lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą ir gerinti įsidarbinamumą“ ir 4.9 konkretaus uždavinio „Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas“, veiklos 4.9.5 „Užtikrinti bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) metodo taikymą“. (toliau žr. rinkmenose)
Daugiau
Mažiau
Projekto tikslas
Įtraukiant vietos bendruomenę parengti Plungės miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategiją
Programos tipas
Investicijų programa
Prioritetas
Socialiai atsakingesnė LietuvaTeritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
Regionų lėšos
Regionas | Regionui skirta lėšų suma |
---|---|
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas | 9773,45 |
ES fondas
Veiklos pavadinimas | Fondas |
---|---|
Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui | Europos regioninės plėtros fondas |
Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui | Europos socialinis fondas + |
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltinio kodas | Finansavimo šaltinio forma | Finansavimo šaltinio suma |
---|---|---|
1. | Projektams skiriamos finansavimo lėšos | 9 773,45 € |
1.1. | ES fondų lėšos | 8 307,43 € |
1.4. | Bendrojo finansavimo lėšos | 1 466,02 € |
2. | Nuosavas įnašas | 0,00 € |
Stebėsenos rodikliai
Pavadinimas | Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė | Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė |
---|---|---|
Pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus subjektai, dalyvavę rengiant ir (ar) įgyvendinant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijas | 11,00 | 11,00 |
Projekto veiklos
Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas | Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas |
---|---|
01-004-08-04-01-01 Veikla „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų rengimui“ | 01-004-08-04-01-01-02 „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų rengimui“ Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione |
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
- 152 - Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje