Skip to main content
BDAR

Slapukų naudojimas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau, patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

 

Kvietimo numeris

11-227-K

Projekto numeris

11-227-K-0003

Sutarties įsigaliojimo data

2026-11-16

Projekto vykdytojas

VšĮ "Gameris"

Vykdytojo kodas

305769938

Veiklų vykdymo pabaigos data

2027-11-30

Administruojanti institucija

Centrinė projektų valdymo agentūra

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma

80 974,74 €

Projektu sprendžiamos problemos

Projektu kuriamas ir plėtojamas socialinis verslas sprendžia Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 m. vietos plėtros strategijoje aiškiai įvardytas problemas, kurios tiesiogiai susijusios su planuojama „Pramogų lofto“ veikla: saviraiškos galimybių ir užimtumo veiklų trūkumą (SI-1), saviraiškos galimybių ir užimtumo veiklų trūkumą asmenims su negalia (SI-4), vasaros stovyklų vaikams trūkumą (SI-11), užimtumo veiklų ir saugaus laisvalaikio praleidimo formų trūkumą (SI-12), paslaugų teikimo raidos sutrikimus turintiems vaikams trūkumą, kurį įvardijo 55 proc. respondentų (SI-21), ir sociokultūrinių paslaugų – kūrybinių dirbtuvių, laisvalaikio organizavimo, grupinio darbo užsiėmimų, stovyklų ir panašių veiklų – trūkumą, kurį įvardijo 45,7 proc. respondentų (SI-25). Strategijos SSGG dalyje šios problemos apibendrintai įvardijamos kaip sociokultūrinių ir užimtumo paslaugų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims bei socialinių paslaugų trūkumas ir nepilnai patenkinamas poreikis. Problemos aktualumą pagrindžia ir bendra Marijampolės miesto socialinė situacija. Strategijoje nurodyta, kad 2022 m. pradžioje Marijampolės mieste gyveno 36,2 tūkst. gyventojų, o miesto gyventojų skaičius 2018–2022 m. net padidėjo 1,57 proc.; kartu su gyventojų skaičiumi auga ir socialinių paslaugų poreikis, daugiau nepasiturinčių gyventojų, daugiau skurde gyvenančių vaikų ir šeimų, didėja socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Strategijoje aiškiai įvardyta, kad bendruomenės nariai kaip vienas didžiausių socialinės atskirties grupių mato skurdą patiriančias šeimas, neįgaliuosius ir jų šeimų narius, o pagrindinėmis problemomis laiko būtent ribotas integracijos galimybes ir platesnio užimtumo veiklų pasirinkimo stoką. Šis projektas pirmiausia orientuotas į socialinę atskirtį patiriančius vaikus ir jaunimą, įskaitant vaikus iš socialinės rizikos šeimų, vaikus su negalia ir vaikus, turinčius raidos ar specialiųjų ugdymosi poreikių. Strategijoje nurodyta, kad socialinės rizikos šeimų skaičius Marijampolės mieste 2018–2022 m. padidėjo 21,47 proc., o socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius – 8,14 proc.; be to, 2022 m. mieste buvo 198 socialinės rizikos šeimos ir 332 jose augantys vaikai. Tame pačiame dokumente nurodyta, kad socialinės atskirties situacijoje esančios šeimos dažniausiai susiduria su socialinių įgūdžių ugdymo paslaugų trūkumu, psichologinės pagalbos trūkumu, vasaros stovyklų vaikams trūkumu ir užimtumo bei saugaus laisvalaikio formų trūkumu, o būtent šias spragas projektas tiesiogiai užpildo planuodamas edukacines kūrybines stovyklas, užsiėmimus, bendruomenines šventes ir grupines veiklas. Labai svarbi ir vaikų bei jaunimo su negalia situacija. Strategijoje nurodyta, kad vaikų su negalia skaičius Marijampolės savivaldybėje 2018–2022 m. padidėjo 12,5 proc., o 2022 m. asmenys su negalia sudarė 9,13 proc. visų miesto gyventojų. Gyventojų poreikių tyrime neįgalieji buvo išskirti kaip viena didžiausią socialinę atskirtį patiriančių grupių, o 17,8 proc. respondentų kaip esminę problemą įvardijo būtent saviraiškos galimybių ir užimtumo veiklų trūkumą (SI-4). Be to, 44,7 proc. apklaustųjų nurodė neįgalių asmenų dienos užimtumo centrų trūkumą (SI-6), o tai rodo ne pavienį, bet sisteminį įtraukiančių veiklų ir paslaugų deficitą. Projektas į tai reaguoja kurdamas erdvę, kurioje veiklos būtų prieinamos, patrauklios, orientuotos ne tik į užimtumą, bet ir į socialinių ryšių kūrimą, saviraišką, komandinius gebėjimus ir bendruomeninę integraciją. Dar stipresnį poreikį pagrindžia strategijoje pateikti duomenys apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. 2022 m. savivaldybės ugdymo įstaigose buvo 1 222 SUP ugdytiniai, o 87,2 proc. visų savivaldybėje esančių vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais ugdėsi būtent Marijampolės miesto VVG teritorijoje veikiančiose įstaigose. Strategijoje taip pat nurodyta, kad 2019–2022 m. miesto bendrojo ugdymo įstaigose besimokančių vaikų su specialiais poreikiais skaičius padidėjo net 45,32 proc., o ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo ugdytinių su specialiais poreikiais, turinčių negalią, skaičius mieste padidėjo 16,15 proc. Šie duomenys tiesiogiai pagrindžia problemos SI-21 aktualumą: paslaugų teikimo raidos sutrikimus turintiems vaikams trūkumą. Kai tikslinės grupės dydis sparčiai auga, o bendruomenėje ir strategijos apklausoje įvardijamas paslaugų trūkumas, investicija į specialiai pritaikytas edukacines, kūrybines ir saugaus laisvalaikio veiklas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Projektas taip pat atliepia strategijoje įvardytą sociokultūrinių paslaugų deficitą. SI-25 problema apibrėžiama kaip sociokultūrinių paslaugų – kūrybinių dirbtuvių, laisvalaikio organizavimo, grupinio darbo užsiėmimų, stovyklų ir panašių veiklų – trūkumas, kurį nurodė 45,7 proc. respondentų. Tai ypač svarbu, nes projektas nėra tik „pramogų vieta“ – jo logika paremta sociokultūrinių, edukacinių ir bendruomeninių veiklų sinteze. Kūrybinės dirbtuvės, edukacinės stovyklos, teminiai užsiėmimai, sensorinės ir technologinės veiklos, bendruomeninės šventės bei grupinio darbo formos yra tiesioginis atsakas į strategijoje įvardytą trūkumą. Kitaip tariant, projekto veiklos ne abstrakčiai „prisidės“, o praktiškai sutaps su tomis paslaugų rūšimis, kurių trūkumas jau užfiksuotas pačioje strategijoje. Problemos aktualumą dar labiau sustiprina socialinės rizikos ir skurdo duomenys. Strategijoje nurodyta, kad 2022 m. skurdo rizikos lygis Marijampolės savivaldybėje siekė 24,9 proc. ir buvo didesnis už šalies vidurkį, o socialinės pašalpos gavėjų skaičius Marijampolės mieste 2018–2022 m. padidėjo 19,46 proc.; 2022 m. socialinės pašalpos gavėjai sudarė 2,33 proc. visų miesto gyventojų. Tai reiškia, kad dalis vaikų ir jaunimo gyvena aplinkoje, kurioje šeimos finansiniai ir socialiniai resursai yra riboti, todėl mokamos ar komerciškai orientuotos kokybiškos laisvalaikio veiklos jiems dažnai lieka neprieinamos. Tokiomis sąlygomis socialinį verslą kurianti erdvė, kuri gali teikti patrauklias paslaugas, bet kartu išlaikyti socialinę misiją ir užtikrinti prieinamumą mažiau galimybių turintiems vaikams, yra ypač aktuali ir pagrįsta. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad būtent tokio pobūdžio veiklos yra reikšmingos socialinės atskirties prevencijai. OECD nurodo, kad dalyvavimas popamokinėse ir papildomose veiklose yra teigiamai susijęs su socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymu, didina savivertę, kūrybiškumą ir motyvaciją, o socialiai pažeidžiami vaikai tokiose veiklose dalyvauja rečiau. UNICEF pabrėžia, kad vaikų, ypač turinčių negalią, įtrauktis į bendruomenines veiklas yra esminė jų socialinės integracijos sąlyga, o tokio dalyvavimo trūkumas didina socialinės izoliacijos ir atskirties riziką. Tyrimai taip pat rodo, kad struktūruotas, pozityvus užimtumas mažina nusikalstamumo, priklausomybių ir psichologinių problemų riziką. Kokybiško, vaikų ir jaunimo poreikius atitinkančio užimtumo trūkumas didina ir kitas socialines rizikas. Neturėdami galimybių po pamokų ir atostogų metu dalyvauti saugiose, struktūruotose, patraukliose veiklose, vaikai ir jaunuoliai dažniau lieka pasyviame laisvalaikyje, turi mažiau bendravimo ir bendradarbiavimo patirčių, silpniau ugdo komandinio darbo, lyderystės, problemų sprendimo ir saviraiškos gebėjimus. Dėl to didėja socialinės izoliacijos, emocinių sunkumų, neigiamų bendraamžių įtakų, elgesio problemų ir priklausomybės nuo pasyvių skaitmeninių pramogų rizika. Mažiau galimybių turintiems vaikams ši rizika dar didesnė, nes jų šeimų socialiniai ir finansiniai ištekliai dažnai neleidžia kompensuoti kokybiško užimtumo stygiaus per privačias veiklas ar būrelius. Vaikams ir jaunimui su negalia ar raidos sutrikimais kokybiškų, pritaikytų veiklų trūkumas taip pat reiškia mažesnes socializacijos, savarankiškumo ir įtraukties galimybes, o ilgainiui – dar didesnę atskirtį nuo bendraamžių ir bendruomenės gyvenimo. Svarbu ir tai, kad kokybiško užimtumo trūkumas nėra neutrali problema. Strategijoje nurodyta, kad gyventojai, patiriantys socialinę atskirtį, dažnai priklauso ne vienai rizikos grupei, o jų gyvenimuose dažnai figūruoja priklausomybių, psichikos sveikatos ar socialinių ryšių sutrikimų problemos. Dokumente pateikta, kad 2022 m. mirtingumo dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, rodiklis savivaldybėje siekė 27,5 ir viršijo šalies rodiklį, o nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, rodiklis 2022 m. buvo dvigubai didesnis nei šalies vidurkis. Nors projektas nėra tiesioginė priklausomybių prevencijos priemonė, jis kuria saugaus, struktūruoto, prasmingo laisvalaikio alternatyvas, kurios ypač svarbios vaikams ir jaunimui iš socialinės rizikos aplinkų. Atsižvelgiant į visa tai, projekto tikslinės grupės poreikis yra aiškus ir daugiasluoksnis. Socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunimui reikia ne tik „užimti laiką“, bet turėti saugią, motyvuojančią, prieinamą ir jų amžiui patrauklią erdvę, kurioje jie galėtų stiprinti bendravimo, bendradarbiavimo, saviraiškos, kūrybiškumo ir skaitmeninius gebėjimus. Vaikams iš socialinės rizikos šeimų tokios veiklos padeda kompensuoti ribotas galimybes šeimoje, mažina socialinę izoliaciją ir suteikia pozityvios kasdienės patirties. Vaikams su negalia ir raidos sutrikimais tokia erdvė ypač svarbi todėl, kad ji sudaro sąlygas ne tik gauti jiems reikalingas veiklas, bet ir dalyvauti bendrose veiklose kartu su kitais vaikais, taip stiprinant realią, o ne deklaratyvią įtrauktį. Projektas šias problemas spręs kompleksiškai: edukacinės kūrybinės stovyklos didins vasaros užimtumo prieinamumą (SI-11), reguliarūs edukaciniai, kūrybiniai ir technologiniai užsiėmimai bei bendruomeninės veiklos kurs saugaus laisvalaikio formas ir plės sociokultūrinių paslaugų pasiūlą (SI-12, SI-25). Pritaikytos veiklos vaikams su negalia ir raidos sutrikimais užtikrins jų įtrauktį ir saviraiškos galimybes (SI-21, SI-4), o visa projekto erdvė didins saviraiškos ir užimtumo prieinamumą socialinę atskirtį patiriančioms grupėms (SI-1).
Daugiau Mažiau

Projekto tikslas

Projekto tikslas – sukurti ir plėtoti „Pramogų lofto“ socialinio verslo erdvę Marijampolės mieste, didinant socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunimo, įskaitant vaikus su negalia ir socialinės rizikos šeimų vaikus, prasmingo užimtumo, saviraiškos ir sociokultūrinių paslaugų prieinamumą bei stiprinant jų socialinius, kūrybinius ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Programos tipas

Investicijų programa

Prioritetas

Socialiai atsakingesnė Lietuva
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
Regionas Apskritis Savivaldybė
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas Marijampolės apskritis Marijampolės sav.
Regionų lėšos
Regionas Regionui skirta lėšų suma
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas 80 974,74 €
ES fondas
Veiklos pavadinimas Fondas
Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui Europos regioninės plėtros fondas
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltinio kodas Finansavimo šaltinio forma Finansavimo šaltinio suma
1. Projektams skiriamos finansavimo lėšos 74 531,14 €
1.1. ES fondų lėšos 63 351,46 €
1.4. Bendrojo finansavimo lėšos 11 179,68 €
2. Nuosavas įnašas 6 443,60 €
2.1. Nacionalinės viešosios lėšos 6 043,07 €
2.1.2. Savivaldybės biudžeto lėšos 6 043,07 €
2.2. Privačios lėšos 400,53 €
2.2.1. Projekto vykdytojo, partnerio (-ių) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojo lėšos 400,53 €
Stebėsenos rodikliai
Pavadinimas Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė
Paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos 0.00 1.00
Projekto veiklos
Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas
01-004-08-04-01-02 Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui 01-004-08-04-01-02-04 Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (ERPF)
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
  • 152 - Priemonės, kuriomis skatinamos lygios galimybės ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje
Mums svarbi Jūsų patirtis naudojantis virtualiu asistentu – palikite atsiliepimą, tai užtruks vos minutę.
Ar radote informaciją, kurios ieškojote?
1 žvaigždutė „Ne, neradau“
5 žvaigždutės „Taip, radau viską“
Virtualus asistentas aktualių kvietimų paieškai