Pagrindinė Projektu siekiama spręsti problema – nėra efektyvaus, centralizuoto ir skaitmenizuoto ankstyvosios diagnostikos ir patikros dėl krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, storosios žarnos vėžio, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programų (toliau - ADP programų) koordinavimo ir stebėsenos proceso: nėra su ADP programomis susijusių tyrimų duomenų rinkinio ir technologinių priemonių nomenklatūrų ir klasifikatorių valdymo; rankinis potencialių ADP programų dalyvių sąrašų sudarymas, tikslinimas, atrinkimas; nėra kontrolės, ar pasiekė ADP programos dalyvį kvietimas; ADP programų nepakankamas dalyvių skaičius, nepatogi registracijos sistema tyrimams; negarantuotas tolimesnio ištyrimo užtikrinimas, jeigu tyrimo metu rasta pakitimų. Pacientai patys kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau – ASPĮ), kartais atlieka tyrimus privačiose įstaigose, nėra ligos atsekamumo algoritmo; nesukurta ADP programų vieninga duomenų bazė, dėl to neužtikrinamas visų reikalingų duomenų kaupimas bei kokybiška analizė, nėra galimybės pilnavertiškai įvertinti ADP programos eigą bei identifikuoti problemas; nėra galimybės pacientams ESPBI IS pacientų portale matyti jam priklausančių ADP programų; neefektyviai vykdoma ADP programų kokybės kontrolė; sudėtinga užtikrinti savalaikį ir kokybišką informacijos teikimą tarptautinėms organizacijoms, valstybės institucijoms, o tai įtakoja nesavalaikius sprendimus vykdant vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją ir valdymą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis. Įgyvendindamos lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos strategijas, įvardytas Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos institucijų politinių dokumentų nuostatose, šalys siekia suvaldyti šias ligas, taikyti įrodymais pagrįstas intervencijas. Lietuvos gyventojų mirtingumo priežasčių struktūra nekinta jau daug metų. Pagrindinės mirčių priežastys yra lėtinės neinfekcinės kraujotakos sistemos bei onkologinės ligos. Higienos instituto duomenys rodo, kad 2022 m. nuo krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir priešinės liaukos piktybinių navikų mirė - 1772 Lietuvos gyventojai, o 2022 m. nuo hipertenzinės ir išėminės širdies ligų mirė - 23 tūkst. asmenų. 2020 m. vėžys diagnozuotas 2,7 mln. Europos Sąjungos gyventojų, dar 1,3 mln. žmonių nuo šios ligos mirė. 2020-12-23 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas sprendime dėl veiksmų ir priemonių išaugusio mirtingumo mažinimui konstatavo : • vadovaujantis Higienos instituto pateiktais duomenimis, lyginant 2020 kovo-rugsėjo mėn. su 2017-2019 m. vidurkiu, mirčių skaičius Lietuvoje padidėjo 1 438 atvejais ir pasiekė 23 086 atvejus. Nagrinėjant mirčių skaičių pokyčius pagal mirties priežastį, labiausiai išaugo mirtingumas nuo kraujotakos sistemų ligų (+402 atv., piktybinių navikų (+114 atv.) ir kitų priežasčių (+421 atv.); • vadovaujantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis: stebimas naujai nustatytų visų onkologinių ligų poslinkis į vėlyvąsias stadijas tiek vyrų, tiek moterų tarpe, vyrų tarpe labiausiai išreikštas poslinkis sergant storosios žarnos vėžiu, o moterų tarpe – sergant krūties ir gimdos kaklelio vėžiu (nagrinėjant naujai nustatytus atvejus); 2020 m. lyginant su 2019 m. duomenimis, mažėja paslaugų teikiamų pagal prevencijos programas (apie 11 500 paslaugų) skaičiai; dėl vėluojančios diagnozės papildomos mirtys per paskutinius 5 metus sudarė virš 3 000 atv., komplikacijos ir papildomos mirtys 4 – lokalizacijose (krūties, storosios žarnos, plaučių ir stemplės vėžiai) sudarė 4 000 atv., o dėl gydymo algoritmų pokyčių, atidėtų operacijų – arti 5000 atvejų. 2014 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategiją, kuria siekiama sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų lemiamą sergamumą ir mirtingumą bei sumažinti piktybinių navikų lemiamą sergamumą ir mirtingumą. 2014 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras patvirtino Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą , kurios svarbiausias tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. sumažėtų Lietuvos gyventojų mirštamumas nuo onkologinių ligų. Vieno iš iškeltų Vėžio kontrolės 2014–2025 metų programos tikslams įgyvendinti uždavinių - gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų organizavimą ir įgyvendinimą – sėkmingo įvykdymo užtikrinimas, turės ženklią įtaką Vėžio kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo laukiamiems teigiamiems rezultatams. Šioje programoje, kurios įgyvendinimo planas peržiūrimas kiekvienais metais, nustatyta, kad kiekvienais metais dalyvaujančių vėžio atrankinės patikros programose asmenų skaičius turi būti 5 proc. didesnis, nei praėjusiais metais. Ankstyvoji ligų profilaktika yra susijusi su ligos rizikos veiksnių valdymu. Europos šalių patirtis rodo, jog atrankinės patikros programų vykdymo intensyvumas (dažnumas bei apimtis) tiesiogiai susijęs su mirtingumo nuo ligų mažėjimu, todėl sėkmingas atrankinės patikros programų vykdymo koordinavimas ir stebėsena yra būtina sąlyga, siekiant sumažinti mirtingumo rodiklius. Pagal Europos mokslininkų parengtus mokslo įrodymais pagrįstus krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, storosios ir priešinės liaukos žarnos vėžio patikros programų kokybiško vykdymo reikalavimus (European guidelines for quality assurance in colorectal cancer screening and diagnosis; European Guidelines for Quality Assurance in Cervical Cancer Screening; European Guidelines for Quality Assurance in Breast Cancer Screening and Diagnosis), efektyvios yra tik organizuotos patikros programos. Organizuota patikros programa turi administracinę struktūrą (koordinavimo centrą), atsakingą už patikros įgyvendinimą, visų duomenų registravimą ir programos įgyvendinimo stebėseną, efektyvumo vertinimą. Informacinių technologijų panaudojimo rekomendacijos vykdant atrankinės patikros programas yra įvardintos ir ES Tarybos 2003 m. gruodžio 2 d. rekomendacijoje 2003/878/EC „Dėl vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimo“. Rekomenduojama, kad sisteminiam vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimui būtų naudojamas automatizuotas pacientų kvietimo dalyvauti atrankinės patikros programose sprendimas, panaudojant informacines technologijas, kurių pagalba būtų organizuojamas programų dalyvių kvietimas, registravimas, registravimo atšaukimas, kt. ir užtikrinama paslaugos kokybė visuose paslaugos teikimo lygmenyse bei efektyvi, tinkama diagnostikos, gydymo ir tolimesnės priežiūros, įrodymais pagrįsta paslauga. Sėkmingam ankstyvos diagnostikos ir patikros programų koordinavimui ir stebėsenai užtikrinti Lietuvoje būtina skaitmenizuoti ir automatizuoti programų įgyvendinimo veiklos procesus informacinių technologijų pagalba - integruojant atskirus paciento sveikatos duomenis, susiejant juos su duomenimis apie paciento sveikatos pokyčius, automatizuotai valdant atrinktų pacientų kvietimo procesą, stebint pacientų srautų pokyčius, centralizuotai surenkant informaciją iš sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų ir laboratorijų, analizuojant bei vertinant paslaugų (tyrimų) rezultatus ir stebint tolesnių pacientui reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą, tokiu būdu sudarant prielaidas sėkmingam atrankinės patikros programų vykdymui, užtikrinant kokybės kontrolę, bei esant reikalui, greitai reaguoti, organizuojant intervencines priemones. Planuojami Projekto pokyčio rezultatai: • bus sukurti su ADP susijusių tyrimų duomenų modeliai, ADP tyrimų ir susijusių su ADP programomis nomenklatūrų ir klasifikatorių valdymo Medicinos nomenklatūrų ir klasifikatorių valdymo informacinės sistemos (toliau - MNKV IS) ir sąsajų pakeitimai. Remiantis tarptautinėmis nomenklatūromis ir klasifikatoriais, bus sukurti ADP tyrimų ir kiti ADP reikalingi klasifikatoriai ir/ar jų rinkiniai. Bus sukurti ADP tyrimų FHIR modeliai (Sveikatos priežiūros srities interoperabilumo standartas (angl. Fast Healthcare Interoperability Resources)), nustatyti reikalingų kodų sistemų ir reikšmių rinkiniai, sukurtas įgyvendinimo vadovas (IG), pasirinktos klinikinės dokumentacijos (apskaitos formų) struktūrizavimo ir duomenų modeliavimas, atliktas semantinis suderinamumas; • bus sukurta ADPP IS, atitinkanti šiuolaikinius ADPP IS naudotojų poreikius ir Paslaugos teikimo procesus. ADPP IS sudarytų registracijos ir informavimo, programų stebėsenos, integracijų, administravimo, informacijos saugos ir ataskaitų moduliai, būtų sukurtos ADPP IS integracinės sąsajos su kitomis IS. ADP organizavimo veiklos modelis bus parengtas panaudojant gimdos kaklelio vėžio patikros programos (toliau – GKV PP) piloto patirtį; • atnaujintas ir išplėstas ESPBI IS funkcionalumas, sudarant galimybę ADPP IS per integracinę sąsają gauti visą reikiamą informaciją apie ADP programose dalyvaujančių pacientų tyrimų bei konsultacijų rezultatus ir vykdyti jų stebėseną. ESPBI IS bus modernizuotos pasirinktų ADP tyrimų ir kitos formos, susijusios su projekto veiklomis. Bus sukurti ir įdiegti ADP programų koordinavimui nauji struktūrizuoti ADP tyrimų užsakymų ir atsakymų komponentai. Bus galimybė unikaliais kodais struktūrizuoti ADP tyrimų duomenis, kurie įgalins pacientų valdymo procesą ir išsamią analitiką. Bus galimybė pacientui savo paskyroje matyti, kokiose programose jis yra kviečiamas dalyvauti/dalyvauja; • Įdiegtos pacientų informavimo apie ADP priemonės.