Projektu siekiama prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) aukšto tarptautinio lygio rezultatų gerinimo bei dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialo didinimo. Tai daroma, įgyvendinant dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ apraše (toliau – PP) suplanuotų veiksmų. PP ir šiuo projektu planuojama prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) įgyvendinimo. Projektu prisidedama prie šių LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintoje 2021–2030 m. mokslo plėtros programoje iškeltų problemų sprendimo: nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas; stinga aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų; aukšto tarptautinio lygio tyrėjų trūkumas Lietuvos mokslo sistemoje; neišplėtoti MSI „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai; žemas verslo sektoriaus MTEP ir absorbcinis MTEP potencialas; neišnaudojamas Lietuvos mokslo potencialas sprendžiant valstybei bei visuomenei kylančius iššūkius. Projekte planuojama įgyvendinti vieną veiklą: ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ,,Europos horizontas“ (toliau - EH) nacionalinių kontaktinių asmenų (toliau – NCP) tinklo veiklos vystymas. MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nepakankamas, netvarus ir nepastovus. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos MTEP, sudaro 0,32 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), kai Europos sąjungos (toliau – ES) vidurkis daugiau nei dvigubai didesnis – 0,63 %, tad mokslo ir inovacinis Lietuvos pajėgumas iš esmės yra nedidelis. Tuo tarpu, strateginiuose dokumentuose užsibrėžta, kad 2030 m. MTEP išlaidos, palyginti su BVP, sieks 2,2 proc. Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti, dėl to neišnaudojamas visas mokslininkų potencialas bei prarandama galimybė didinti Lietuvos mokslininkų gebėjimus. Tai puikiai atspindi Lietuvos mokslininkų dalyvavimo ES programose rodikliai. Pagrindinis ES mokslo politikos įgyvendinimo instrumentas yra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. 2014 – 2020 metų laikotarpiu buvo vykdyta programa „Horizontas 2020“, nuo 2021 metų ją pakeitė naujo laikotarpio programa „Europos horizontas“. Vertinant Lietuvos mokslininkų dalyvavimą programoje „Horizontas 2020“ akivaizdu, kad mūsų šalies rezultatai yra kuklūs. Programos „Horizontas 2020“ projektuose, Lietuvos subjektams Europos Komisijos (toliau – EK) skirtos lėšos buvo 45,6 % didesnės, nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas, Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur). Kaip pavyzdį galima būtų pateikti tai, kad Lietuvos investuotas euras į programą ,,Horizontas 2020“ grįžta tik 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Šie skaičiai rodo Lietuvos tyrėjų tarptautinio bendradarbiavimo stoką (daugumoje kvietimų paraišką reikia rengti su užsienio partneriais). Taigi, esant tokiai situacijai, nenuostabu, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatais Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio. Naujojo laikotarpio EH programos tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderystę pasaulyje. Įvertinus programos „Horizontas 2020“ patirtį, būtina imtis priemonių, kad Lietuvos mokslininkai aktyviau dalyvautų EH programoje. Projekte planuojama išlaikyti 11 jau sukurtų NCP darbo vietų ir tęsti jų vykdomas veiklas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu planuojama tęsti anksčiau vykdytas ar šiuo metu vykdomas veiklas: Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) įgyvendino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektą Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-04-0001, kuriame viena iš veiklų buvo ,,Lietuvos nacionalinių kontaktinių asmenų (NCP) tinklo Europos bendrųjų mokslinių tyrimų programose plėtojimas“. Šioje veikloje sukurti 7 NCP etatai, kurie vėliau buvo integruoti į kitą projektą Nr. 10-037-P-0001 („ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo plėtra ir veiklų stiprinimas, mokslo ir inovacijų patarėjų tinklo Vyriausybės institucijose sukūrimas ir įveiklinimas“). Pastarajame projekte buvo sukurta 15 NCP etatų, jų veiklas projekte Nr. 10-037-P-0001 numatoma tęsti iki 2026 m. gegužės 30 d. Kiekvienas iš įdarbintų NCP yra atsakingas už tam tikrą EH programos sritį. NCP pozicijų reikalavimai yra numatyti EK dokumente dėl „Minimalių standartų ir pagrindinių nacionalinių kontaktinių asmenų veikimo sistemos principų“ ir privalomi kiekvienai dalyvaujančioje programoje šaliai – narei, o NCP struktūros modelio pasirinkimas ir jos funkcijų įgyvendinimas yra patikėtas spręsti nacionaliniu lygmeniu. Nuosekliai mokslo ir verslo dalyvavimo Europos ir tarptautinėse MTEPI programose skatinimo sistemai užtikrinti LMT yra sutelktas visas EH programos nacionalinių kontaktinių asmenų tinklas. Kadangi Lietuvos tyrėjai vis dar stokoja tarptautinių projektų, orientuotų į globalių iššūkių sprendimą, patirties, žinių apie reikalavimus jiems ir jų taisykles, ankstesnių projektų metu buvo sukurta visu etatu dirbančių NCP darbuotojų komanda, kurios pagrindinė veikla – informuoti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus apie EH programos kvietimus, padėti potencialiems pareiškėjams rengiant paraiškas, susirasti projektų tarptautinius partnerius ir pan. Nacionalinis Lietuvos įsitraukimas į mokslinius tyrimus, padedančius Europos ir globalių problemų sprendimui, reikalauja nuolatinių strateginio planavimo, konsultavimo, informavimo bei tyrėjų bendruomenės integravimo į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Būtinas nuolatinis ir artimas kontaktas su potencialiais pareiškėjais, jų informavimas ir skatinimas. Tai yra neįmanoma be glaudžių ryšių su Europos Komisija bei dalinimusi gerąja praktika su kitų šalių NCP. NCP tinklo funkcionavimas – tai viena iš priemonių, skatinančių Lietuvos mokslininkų sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse MTEPI finansuojančiose programose šalia kitų tikslinių priemonių, kaip nacionalinės mokslo vadybos stiprinimas ir papildomos paramos priemonės mokslininkams, struktūriniai pokyčiai institucijose ir nacionalinės mokslo finansavimo priemonės. Pagal LMT surinktą statistiką (remiantis EH programos duomenų bazės „e-CORDA“ duomenimis), lyginant 2023 m. gruodžio mėnesio bei 2025 m. gruodžio mėnesio duomenis, pateiktų paraiškų EH programai, kuriuose dalyvavo Lietuvos atstovai, skaičius išaugo nuo 1267 iki 2462 (94,32% padidėjimas), o jose dalyvavusių pareiškėjų iš Lietuvos skaičius išaugo nuo 1675 iki 3443 (105,55% padidėjimas). Analizuojant šiuos duomenis matyti, kad, siekiant spręsti įvardintas problemas, NCP tinklo veikimas yra svarbi ir būtina priemonė, padedanti skatinti Lietuvos tyrėjų įsitraukimą į tarptautinius tinklus bei skatinanti jų potencialo augimą. Atsižvelgiant į tai, būtina tęsti NCP tinklo veiklas ir po 2026 m. gegužės 30 d. (projekto Nr. 10-037-P-0001 pabaigos). Todėl nuo 2026 m. birželio 1 d. rengiamame projekte numatoma išlaikyti 11 jau sukurtų NCP darbo vietų. Darbuotojai bus atrenkami konkurso būdu. Įdarbinti asmenys tęs anksčiau NCP tinklo vykdytas veiklas – potencialių EH programos pareiškėjų konsultavimą, renginių ir pristatymų organizavimą, pagalbą susirandant tarptautinius partnerius, informavimą apie EH programos kvietimus ir kt. Projektas neturės neigiamos įtakos lygių galimybių ir nediskriminavimo principui, kadangi sukuriant darbo vietas bus vykdomas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys. Kandidatai bus atrenkami atsižvelgiant į turimas kompetencijas ir kitus atrankos kriterijus. Darbuotojai bus įdarbinami neišskiriant jų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų. LMT įdarbinti asmenys vykdys informacijos sklaidą ir konsultuos Lietuvos pareiškėjus, teikiančius EH programos paraiškas dėl lyčių lygybės aspektų integravimo į jų rengiamus projektus. Projektas taip pat neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principui, kadangi suplanuotos veiklos apima tik darbuotojų įdarbinimą, o šių darbuotojų atliekamos funkcijos – konsultavimą ir patariamąsias veiklas. Ūkinės veiklos vykdymas nenumatytas.