Anykščių rajono socialinė situacija rodo aiškų poreikį ilgalaikėms, įtraukioms ir bendruomenę telkiančioms veikloms, skirtoms socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. 2025 m. pradžioje Anykščių rajono savivaldybėje gyveno 23 400 gyventojų, iš jų 12 015 moterų, o 65 metų ir vyresni gyventojai sudarė net 6 230 asmenų arba apie 26,6 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, kad daugiau nei kas ketvirtas gyventojas yra senjoras. Toks demografinis pokytis didina vienišumo, socialinės izoliacijos, mažėjančio aktyvumo ir priklausomybės nuo socialinių paslaugų riziką. Anykščių rajono savivaldybės 2024 m. socialinių paslaugų plane pažymima, kad gyventojams senstant ir ilgą laiką išliekant darbingo amžiaus gyventojų emigracijai, nuosekliai didėja socialinių paslaugų poreikis tiek senyvo amžiaus žmonėms, tiek socialiai pažeidžiamiems gyventojams. 2023 m. Anykščiuose registruoti 1 428 bedarbiai, sudarę 10,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų, kai šalies vidurkis siekė 8,6 proc. Didesnis nedarbo lygis didina socialinės atskirties, ekonominio nesaugumo ir pasitraukimo iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo riziką. Ypač jautri yra senjorų situacija. 2023 m. pagalbos į namus paslaugos buvo teiktos 252 senyvo amžiaus gyventojams, dienos socialinė globa namuose – 63 senjorams su negalia, o globos įstaigose gyveno 85 Anykščių rajono senjorai. Šie skaičiai rodo didėjantį pagalbos poreikį, tačiau kartu atskleidžia kitą problemą – didžioji dalis teikiamų paslaugų orientuota į žmogaus kasdienio funkcionavimo užtikrinimą, o ne į jo aktyvų dalyvavimą bendruomenėje. Panaši situacija matoma ir dirbant su asmenimis su negalia. 2023 m. techninės pagalbos priemonėmis aprūpinti 243 asmenys, transporto paslaugomis pasinaudojo 62 gyventojai, socialines paslaugas namuose gavo 337 asmenys. Tai būtinos paslaugos, tačiau jos neišsprendžia vienišumo, socialinio uždarumo, bendravimo stokos ar pasitikėjimo savimi problemų. Ne mažiau aktuali ir socialinę riziką patiriančių moterų situacija. 2023 m. Anykščių rajone buvo 189 socialinę riziką patiriančios šeimos, kuriose augo 339 vaikai, o Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras per metus suteikė pagalbą 265 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Nacionaliniai duomenys taip pat rodo, kad vieno suaugusiojo su vaikais namų ūkiuose skurdo rizika išlieka viena didžiausių Lietuvoje. Tokiose situacijose moterys dažnai praranda socialinius ryšius, pasitikėjimą savimi ir motyvaciją aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Analizuojant savivaldybėje teikiamas paslaugas matyti, kad Anykščiuose veikia stiprus socialinių paslaugų tinklas – pagalbą teikia Anykščių rajono socialinių paslaugų centras, Anykščių rajono neįgaliųjų draugija, bendrija „Anykščių viltis“, VšĮ LASS Šiaurės rytų centras, Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras bei kitos organizacijos. Tačiau pačiame Socialinių paslaugų plane pažymima, kad vis dar trūksta aktyvesnio nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo dirbant su senjorais, o bendruomeninių veiklų pasiūla nėra pakankama ilgalaikiam socialiniam aktyvinimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad savivaldybėje trūksta ne pavienių renginių, o nuoseklių, reguliarių ir tarpusavyje susietų veiklų, kurios padėtų socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms kurti ilgalaikius socialinius ryšius ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Būtent šiai problemai spręsti parengtas projektas. Jo pagrindas – ne pavienės kūrybinės dirbtuvės, bet ilgalaikis socialinės integracijos modelis, kuriame kūrybinės veiklos tampa priemone žmonėms bendrauti, bendradarbiauti ir kurti tarpusavio pasitikėjimą. Pagrindinė projekto inovacija yra socialinės įtraukties mentoriaus modelis. Du socialinės įtraukties mentoriai viso projekto metu nuosekliai dirbs su kiekvienu dalyviu: padės pasiekti tikslines grupes, motyvuos įsitraukti, palaikys nuolatinį ryšį, padės įveikti socialinius ir emocinius barjerus, vykdys refleksijas, skatins bendravimą tarp grupės narių ir padės dalyviams išlikti aktyviais bendruomenės nariais. Tokia nuolatinė mentorystė užtikrins, kad projekto veiklos netaptų vienkartiniu užimtumu, o virstų ilgalaikiu socialinės integracijos procesu. Kūrybiniai keramikos, tekstilės ir dailės užsiėmimai, bendruomeniniai renginiai, edukacinės išvykos ir baigiamasis darbų pristatymas organizuojami kaip socialinių ryšių stiprinimo priemonės. Mažose grupėse dalyviai mokysis bendradarbiauti, dalintis patirtimi, spręsti bendras užduotis, ugdys pasitikėjimą savimi ir priklausymo bendruomenei jausmą. Reguliarios refleksijos padės įsisąmoninti asmeninę pažangą, stiprins emocinį atsparumą ir skatins tęsti aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Projektas tiesiogiai prisideda prie Anykščių miesto vietos plėtros strategijos 1.2 uždavinio „Remti naujų socialinių idėjų vystymą, novatoriškų metodų ir praktikų įgyvendinimą, siekiant patenkinti socialinius ir ekonominius Anykščių miesto gyventojų poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą“, nes siūlo naują socialinės įtraukties modelį, pagrįstą ilgalaike mentoryste, kūrybine praktika ir nuosekliu bendruomenės telkimu. Projektas taip pat visiškai atitinka VPS 1.2.1 veiksmą „Plėtoti ir vystyti edukacines, lavinamąsias ir (arba) socialinius arba verslumo įgūdžius formuojančias veiklas Anykščių miesto gyventojams“, nes integruotai įgyvendina edukacines, lavinamąsias ir socialinius įgūdžius stiprinančias veiklas, orientuotas į senjorus, asmenis su negalia ir socialinę riziką patiriančias moteris. Projektas taip pat tiesiogiai atitinka remiamą veiklą – 2.1.1.3. socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimas (renginių, užsiėmimų organizavimas, vykdymas ir (ar) kita), nes pagrindinis jo rezultatas yra ne kūrybinių gebėjimų ugdymas, o ilgalaikių socialinių ryšių kūrimas, aktyvesnis dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir socialinės atskirties mažinimas. Pagrindinis šio pokyčio užtikrinimo mechanizmas – nuoseklus socialinės įtraukties mentorių darbas su dalyviais viso projekto metu, užtikrinantis, kad kiekvienas dalyvis būtų ne tik įtrauktas į veiklas, bet ir lydimas individualiame socialinės integracijos procese. KODĖL PASIRINKTAS KŪRYBINE VEIKLA GRĮSTAS MODELIS Projektui pasirinktas kūrybine praktika grįstas socialinės integracijos modelis nėra atsitiktinis. Praktika rodo, kad socialinę atskirtį patiriantiems asmenims dažnai sudėtinga įsitraukti į tradicinius mokymus ar paskaitas, kuriuose vyrauja teorinis informacijos perteikimas. Tuo tarpu bendras kūrybinis procesas sudaro natūralias sąlygas bendrauti, bendradarbiauti ir užmegzti tarpusavio ryšius be papildomo spaudimo. Keramikos, tekstilės ir dailės veiklose bendravimas vyksta spontaniškai – dalyviai dalijasi patirtimi, padeda vieni kitiems, kartu sprendžia kūrybines užduotis ir palaipsniui kuria pasitikėjimu grįstus santykius. Tokiu būdu ugdomi ne tik praktiniai gebėjimai, bet ir socialiniai įgūdžiai, didėja pasitikėjimas savimi bei motyvacija aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. KODĖL PROJEKTE NUMATYTAS SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES MENTORIUS Svarbiausia projekto inovacija – socialinės įtraukties mentoriaus modelis. Analizuojant tikslinių grupių poreikius matyti, kad vien pasiūlyti dalyvauti veiklose nepakanka. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys dažnai susiduria su emociniais, socialiniais ar praktiniais barjerais, dėl kurių vengia naujų veiklų, stokoja pasitikėjimo savimi arba nutraukia dalyvavimą dar nepasiekę apčiuopiamo rezultato. Todėl projekte numatyti socialinės įtraukties mentoriai atliks ne administracinę, o tiesioginę darbo su žmonėmis funkciją – individualiai palaikys ryšį su dalyviais, padės jiems įsitraukti į veiklas, motyvuos tęsti dalyvavimą, vykdys refleksijas, padės spręsti iškylančius sunkumus ir skatins tarpusavio bendravimą. Tokiu būdu kiekvienas dalyvis viso projekto metu bus nuosekliai lydimas socialinės integracijos procese. KODĖL VEIKLOS VYKDOMOS NUOSEKLIAI VISUS METUS Projektas grindžiamas ilgalaikio dalyvavimo principu. Atsitiktiniai renginiai ar trumpalaikiai mokymai paprastai nesukuria ilgalaikių pokyčių, nes socialiniai ryšiai formuojasi palaipsniui. Todėl projekto veiklos organizuojamos reguliariai visus dvylika mėnesių – mažose grupėse, nuolat susitinkant tiems patiems dalyviams. Toks modelis leidžia palaipsniui stiprinti pasitikėjimą, formuoti bendravimo įgūdžius, ugdyti priklausymo grupei jausmą ir skatinti aktyvų dalyvavimą bendruomenėje. Reguliarūs susitikimai kartu su socialinės įtraukties mentorių darbu sudaro sąlygas dalyviams ne tik įgyti naujų patirčių, bet ir išlaikyti motyvaciją viso projekto metu. SIEKIAMAS ILGALAIKIS POKYTIS Projektu siekiama ne vien organizuoti kūrybines veiklas ar suteikti prasmingo užimtumo galimybes. Pagrindinis projekto rezultatas – didesnė socialinė įtrauktis ir stipresni bendruomeniniai ryšiai. Tikimasi, kad projekto dalyviai taps aktyvesni vietos bendruomenės nariai, dažniau įsitrauks į bendruomenines iniciatyvas, palaikys tarpusavio ryšius ir pasibaigus projektui. Prie šio tęstinumo prisidės ir projekto vykdytojas – VšĮ Anykščių menų inkubatorius–menų studija, kuris sudarys galimybes dalyviams ir toliau naudotis kūrybinėmis erdvėmis, dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei bendruomeninėse iniciatyvose. Tokiu būdu projektas kurs ilgalaikį poveikį ne tik atskiriems dalyviams, bet ir visai Anykščių miesto bendruomenei. Projekto veiklų įgyvendinimui papildomai bus pasitelktas 1 savanoris – įstaigos darbuotojas ar bendruomenės narys, kuris savo veiklą vykdys neatlygintinai. Savanoris prisidės prie dalyvių pasitikimo, informavimo, registracijos, dalyvių sąrašų pildymo, patalpų paruošimo ir sutvarkymo prieš bei po veiklų, priemonių parengimo edukacijoms, pagalbos organizuojant išvykas, dalyvių palydėjimo, bendruomeninių renginių organizavimo bei kitos organizacinės pagalbos.