Žemės ir miškų ūkio, užstatymo plėtra, nesubalansuotas gyvosios gamtos išteklių naudojimas, neišvengiamai mažina laukinės gamtos plotą, iššaukia gamtinio kraštovaizdžio pavertimą kultūriniu, jo fragmentaciją, biologinės įvairovės mažėjimą, prastą natūralių buveinių būklę, sutrikdo jų funkcijas, gyvūnų migracijos kelius ir veisimosi vietas bei kt. Mažėjant laukinės gamtos plotui šalyje, prastėja ekosistemų būklė, jų teikiamų paslaugų skaičius ir kokybė. Dar daugiau, mažėjant laukinės gamtos plotui, prastėjant jos būklei, prastėja žmonių sveikata, gebėjimas efektyviai dirbti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, nes pats žmogus, jo kūnas yra gamta. Nežiūrint to, kad plačiai kalbama apie darnaus vystymosi principo taikymą, visgi vienai pagrindinių jo dedamųjų (gamtai) Lietuvoje vis dar per mažai skiriama dėmesio, ribojimai, reikalavimai vienai ar kitai veiklai traktuojami, kaip trukdis ekonomikos plėtrai. O be gamtos žmogus neturi galimybės išlikti Žemėje. Šios globalios problemos priežastys – nežinojimas, nesuvokimas, t.y. žemas visuomenės sąmoningumo lygis, egoistinis požiūris į gamtą, savanaudiškas interesas, tinkamo dėmesio ir finansavimo neskyrimas. ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030m. pabrėžiama, kad siekiant išsaugoti žmogaus gyvenimo kokybę ir tęstinumą Žemėje, būtina išsaugoti biologinę įvairovę. Strategijoje išskiriami penki pagrindiniai veiksniai, iššaukiantys biologinės įvairovės mažėjimą: 1 sausumos ir jūrų naudojimo pokyčiai, 2 išteklių pereikvojimas, 3 klimato kaita, 4 tarša ir 5 invazinės rūšys. Gresia spartesnis ir didesnio rūšių skaičiaus išnykimas labiau nei bet kada žmonijos istorijoje. Per pastaruosius 40m. dėl žmogaus veiklos laukinės gyvūnijos populiacijos pasaulyje sumažėjo 60%. Pakito beveik 3/4 Žemės paviršiaus. 2013-2018m. laikotarpio duomenimis (2019m. Lietuvos ataskaita), Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklė buvo įvertinta taip: palankios būklės – 22%, nepakankamos – 39%, blogos – 39 %. 2013-2018 m. laikotarpio duomenimis Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklė buvo įvertinta taip: palankios – 35%, nepakankamos – 31%, blogos – 13%, nežinoma – 21%. Paukščių stebėjimo duomenys rodė, kad tik 19% Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijos didėja, 44% rūšių populiacijos išlieka stabilios, 32% rūšių populiacijos mažėja, 5% rūšių populiacijos tendencijos svyruoja. Tad ne šiaip sau ES priėmė direktyvas skirtas rūšių ir buveinių išsaugojimui. Daliai „Natura 2000“ teritorijų per Buveinių direktyvoje nurodytą 6m. laikotarpį vis dar nėra nustatytos būtinosios apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. Dėl šios priežasties Europos Komisija prieš Lietuvą yra pradėjusi ES teisės pažeidimo procedūrą Nr. INFR (2020)2371. Pagal Jungtinių tautų biologinės įvairovės konvencijos Kunmingo-Monrealio Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkę iki 2030 m. turime efektyviai saugoti 30% viso sausumos ir jūrų ploto. ES biologinės įvairovės išsaugojimo strategija iki 2030m. ir ES reglamento dėl Gamtos atkūrimo projekte keliami papildomi reikalavimai pagerinti ne tik esamų buveinių būklę, bet ir atkurti šias buveines naujuose plotuose, numatyti priemones, skirtas prisidėti prie klimato kaitos valdymo, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Turime laikytis Europos Bendrijos ir JT įsipareigojimų, nes delsimas tik blogintų buveinių, rūšių ir kraštovaizdžio būklę, sukeltų ekologinę, ekonominę ir socialinę krizę. Visų problemų išspręsti vienu projektu neįmanoma, tačiau galima pasiekti proveržį taikant kompleksines priemones, gerinant natūralias buveines, kuriant ilgalaikes sąlygas ir didinant visuomenės sąmoningumą. PAGRINDINĖS PROBLEMŲ PRIEŽASTYS-1 Visuomenės sąmoningumo trūkumas: žemas aplinkosauginis išprusimas, ribotas suvokimas apie ekologinių problemų mastą. 2 Savanaudiškas požiūris: ekonominės naudos siekis be ilgalaikės ekologinės perspektyvos. 3 Nepakankamas finansavimas ir politinis dėmesys biologinės įvairovės apsaugai. 4 ES strategijoje iki 2030m. išskirti veiksniai: sausumos ir jūrų naudojimo pokyčiai, išteklių pereikvojimas, klimato kaita, tarša, invazinių rūšių plitimas. SPRENDIMO BŪDAI-Norint užtikrinti ilgalaikę gamtos apsaugą ir ekosistemų stabilumą, būtina imtis tvarių sprendimų. Šis projektas siekia ne tik išplėsti saugomas teritorijas, bet ir atkurti pažeistas ekosistemas, kontroliuoti invazinių rūšių plitimą bei stiprinti visuomenės ekologinį sąmoningumą. Kryptingai įgyvendinamos priemonės padės išsaugoti biologinę įvairovę ir skatins atsakingą požiūrį į gamtos išteklius. Projektu siekiama-1 Saugomų teritorijų plėtros – suplanuojant ir įsteigiant naujas saugomas teritorijas („Natura 2000“ tinklo plėtra). 2 Ekosistemų atkūrimo – natūralių buveinių ir rūšių būklės gerinimas, hidrologinio režimo atkūrimas, vertingų sklypų išpirkimas. 3 Invazinių rūšių kontrolės – grėsmių valdymas, naujų kovos su invazinėmis rūšimis metodų taikymas. 4 Visuomenės sąmoningumo didinimo – ekologinis švietimas, ūkininkų bei bendruomenių įtraukimas, gerųjų praktikų pristatymas. Lietuvos ST ir „Natura 2000” teritorijos šiuo metu yra nepakankamos. Lietuvos ST plotas 2024m. sausio 1d. buvo 18,4% (1201398,67ha) nuo viso Lietuvos Respublikos teritorijos ploto. „Natura 2000” teritorijos sudarė 14,1% (170516,7ha). Jūrinės ST sudarė 118364ha. Projektu siekiama užpildyti šią spragą, suplanuojant ir/ar įsteigiant ST. Tuo pačiu projektas prisidės ir prie griežtai saugomų teritorijų (taip kaip apibrėžta ES biologinės įvairovės išsaugojimo strategijoje iki 2030m.) ploto padidinimo, siekiant turėti 10% griežtai saugomų teritorijų nuo Lietuvos ST ploto. Svarbu ne tik įsteigti ST, paskelbti „Natura 2000“ teritorijas, bet ir užtikrinti gerą jose saugomų vertybių būklę. Tai galima pasiekti įgyvendinant būtinas apsaugos priemones, numatytas atitinkamuose gamtotvarkos planuose, vidinės miškotvarkos projektuose, kituose dokumentuose (esant poreikiui juos parengti), atkurti hidrologinį režimą arba išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus sklypus. Numatomas kiekybinis tikslas – priemonės įgyvendinamos ne mažiau kaip 296ha teritorijose. Pavyzdžiui, norint pašalinti priežastis, lemiančias prastą retų rūšių būklę, reikia įgyvendinti apsaugos priemones ne mažiau kaip 30% teritorijų, kuriose rūšių apsaugos būklė yra nepalanki, įgyvendinti apsaugos priemones 8 saugomoms rūšims 239-iose teritorijose. Papildomas įgyvendintų priemonių rezultatas – parodyti būdai kaip tvarkyti, naudoti teritorijas, kuriose yra gamtos vertybių. Jais galėtų pasinaudoti nevyriausybinės organizacijos, ūkininkai, žemės savininkai tvarkydami jiems priklausančius žemės sklypus. Lietuvoje jau turime pažeistų ekosistemų, gamtinių teritorijų, kurias būtina atkurti. Tai galima padaryti turint profesionalų planą, pasiteisinusią patirtį, tinkamai parinkus teritorijas. Gamtos atkūrimo priemonės reikalingos sausumos, pakrančių, gėlo vandens ir jūrų buveinėms, svarbioms Buveinių direktyvos II, IV ir V prieduose ir Paukščių direktyvos prieduose nurodytoms rūšims, taip pat jūrų buveinėms, svarbioms rūšims, nurodytoms ES Reglamente dėl Gamtos atkūrimo projekto III priede. Projektu siekiama prisidėti suvaldyti invazinių rūšių, kurios kelia grėsmę į Raudonąją knygą įrašytoms rūšims, taip pat EB svarbos rūšims ir buveinėms, valdyti šių rūšių populiacijas, mažinti jų daromą žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmonių sveikatai, pirmenybę teikiant aukštesnio prioriteto teritorijoms, atrasti, taikyti naujus kovos su invazinėmis rūšimis metodus, stiprinti specialistų gebėjimus ir kompetencijas, padidinti visuomenės sąmoningumą apie invazinių rūšių keliamas grėsmes, siekiant vietos bendruomenes ir suinteresuotus sektorius paskatinti prisidėti prie invazinių rūšių plitimą mažinančių priemonių įgyvendinimo. Projektu prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo įgyvendinimo. Viena iš visų įvardytų problemų priežasčių – žemas visuomenės sąmoningumas. Apklausų duomenimis tik 28% gyventojų prisideda prie aplinkos saugojimo, o tik pusė 50% jaučiasi gerai informuoti apie aplinką. Žemą aplinkosauginį sąmoningumą rodo ir didelis pažeidimų skaičius gamtos apsaugos srityje. Vienas problemos sprendimo būdų – visuomenės sąmoningumo didinimas, ieškant efektyvių, inovatyvių priemonių. Projektu siekiama ugdyti visuomenės suvokimą ir specialistų kompetencijas: suteikti visuomenei daugiau žinių apie ST, „Natura 2000“ teritorijas, patraukliai paaiškinti ekosistemų veikimo principus, gamtos vertybių išsaugojimo svarbą, mažinant socialinę įtampą bei konfliktines situacijas; paskatinti visuomenę labiau įsitraukti į biologinės įvairovės apsaugą, savo veikla nepakenkti gamtos vertybėms, ugdyti atsakomybę už vertybių išsaugojimą; ugdyti gebėjimus priimti atsakingus sprendimus, siejant juos su būtinybe išsaugoti gamtos vertybes; sumažinti klaidų riziką atliekant poveikio rūšims ir natūralioms buveinėms vertinimą ir priimant sprendimus poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo srityse; sustiprinti bendradarbiavimą tarp visuomenės ir atsakingų institucijų. Projektu prisidedama prie Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinių („Formuoti sąmoningą visuomenės požiūrį į kraštovaizdį – žmogaus gyvenamąją aplinką“) įgyvendinimo. Investicija į projekto įgyvendinimą – investicija į mūsų visų ateitį ir į planetos gerovę. Projektas prisideda prie ryškios spragos užpildymo, t. y. prie vieno iš sudėtinių darnaus vystymosi principų dėmenų – gamtos (aplinkos) išsaugojimo – sustiprinimo, skiriant ženklią finansinę paramą, išvengiant žalos gamtos vertybėms arba ją likviduojant, taikant sprendimus, orientuotus į darnaus vystymosi principo taikymą. Taip nors iš dalies subalansuojamas kol kas nelygiavertis indėlis į gamtos išsaugojimą darnaus vystymosi principo taikymo kontekste.