Projektu sprendžiamos problemos atitinka strateginio valdymo sistemos investicijų planavimo dokumentuose nurodytą informaciją. Konkrečiai – Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ apraše nurodytos informacijos pagrindimo apraše aprašoma kad Priemonės įgyvendinimas sprendžia 2021-2030 Kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje įvardintą problemą – neaktyvus gyventojų dalyvavimas kultūroje ir netolygus jos vartojimas nesutelkia kultūros potencialo sąmoningai visuomenei ugdyti. Prie šios problemos sprendimo investicijų projektas ir prisidės. Projekto metu rekonstruotame buvusio kino teatro „Naglis“ pastate Vytauto g. 82, Palangoje, bus įrengta regioninė filmoteka – šiuolaikinis kino kultūros ir audiovizualinių menų sklaidos centras. Filmotekoje teikiamos kultūros paslaugos spręs skirtingo lygmens problemas prisidedant prie nurodytos pažangos priemonės lygmens problemos. Nacionaliniu lygmeniu sprendžiamos šios problemos: kino edukacijos, jos tęstinumo trūkumas ir vieningo kino kompetencijų centro trūkumas bei nacionalinio (šiuolaikinio ir paveldo) kino neprieinamumas bei Europos kino sklaidos trūkumas. Gyvojo kultūros produkcijos / paslaugų vartojimo lygis (neskaitant spaudos, interneto, radijo, televizijos ir virtualaus vartojimo) Lietuvoje siekia 88 proc. Skirtumai pagal gyvenamąją vietovę atsiskleidžia gyventojų pasitenkinimo kultūros paslaugų prieinamumu bei kultūros paslaugų kokybės vertinimo rodikliuose. Kultūros paslaugų prieinamumas geriau vertinamas Šiauliuose, Marijampolės bei Alytaus apskrityse. Kultūros prieinamumas prasčiau vertinamas Klaipėdoje, Kauno bei Šiaulių apskrityse. Visgi pastarosiose dviejose apskrityse visų sričių kultūros paslaugų kokybė vertinama geriau nei bendrai Lietuvoje. Taip pat kultūros paslaugų kokybe visose srityse labiau patenkinti gyventojai Panevėžio ir Alytaus apskrityse bei Kaune, Šiauliuose. Visose srityse kultūros paslaugų kokybe mažiau patenkinti klaipėdiečiai ir Klaipėdos, Telšių bei Utenos apskričių gyventojai. Didžiausias dėmesys į prastą kultūros prieinamumo vertinimą turėtų būti atkreiptas Klaipėdoje. Čia stebimas prastesnis vizualiojo meno, dizaino bei architektūros parodų ir renginių prieinamumo vertinimas, muziejų ir galerijų, kultūros paminklų ir archeologinių vietų prieinamumo vertinimas. Be to, Klaipėdos gyventojai daug dažniau teigė, jog kaina yra vienas pagrindinių barjerų įsitraukti į kultūrą (41 %, palyginti su 23 % visų gyventojų), dažniau minėjo ir ribotą pasirinkimą. Šios problemos sprendimui bus sukurtos ir įgyvendinamos patrauklios ir reguliarios kino edukacijos programos, filmoteka bendradarbiaus su suinteresuotomis ir neformaliojo švietimo įstaigomis, bus rengiamos kino dirbtuvės ir mokymai profesionalams ir mėgėjams. Šiuo metu informacija apie kiną Lietuvoje teikiama tik industrijos atstovams - itin trūksta informacijos apie kino industriją platesniems vartotojų sluoksniams. Filmotekoje kino kūrėjai mėgėjai ir profesionalai turės laisvą prieigą prie didelės duomenų bazės, kels savo kompetencijas per edukacines veiklas. Tik maža dalis nacionalinių filmų patenka į kino teatrų repertuarus. 2022 m. iš visų kino teatruose parodytų filmų, tik 8,5 proc. sudarė nacionalinis kinas (parodytų nacionalinio kino filmų – 29 filmai (pagaminta 55), bendras parodytų filmų skaičius - 340 filmai) . Egzistuoja tik pavienės, riboto turinio kino bibliotekos. Šiai spragai užpildyti bus sukurta platų paslaugų spektrą visuomenei siūlanti filmoteka, didinsianti nacionalinio kino prieinamumą. Taip pat bus skatinamas nekomercinių filmų konkurencingumas. Bus sukurtos galimybės aktualizuoti turimus kino archyvus ir juos kokybiškai pristatyti Lietuvos piliečiams ir svečiams. Taip pat bus pristatomas ne tik lietuviškas kinas, bet ir kitų Europos šalių kūrėjų darbai. Įkurta regioninė filmoteka spręs problemas ir regioniniu lygmeniu (profesionalių kino salių trūkumas, vietų rengti KKI renginius ir konferencijas trūkumas, edukacinių užsiėmimų vaikams stygius), ir tarptautiniu lygmeniu (sistemingo nacionalinio kino pristatymo užsienyje ir Europos kino sklaidos trūkumas), ir miesto (kultūrinių paslaugų sezoniškumas, vietos kultūrinio potencialo neišnaudojimas), ir įstaigos (turimo kino archyvo neaktualizavimas ir neprieinamumas) lygmenimis. Apie sprendžiamas problemas įvairiais lygmenimis daugiau informacijos pateikta investicijų projekte. Projekto vykdymui prašoma parama bus valstybės pagalba, todėl buvo įvertina kultūros paslaugoms tenkanti rekonstruoto objekto dalis – bendras pastato plotas po rekonstrukcijos bus 1347,76 kv. m, kavinės patalpos sudarys 42,35 kv. m, tiesioginė kultūros veikla bus vykdoma 97 proc. pastato ploto. Netiesiogiai kultūros veiklai bus naudojama ir kavinės erdvė – čia numatoma organizuoti su pagrindinėmis filmotekos veiklomis susijusius renginius. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos, ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Taip pat projekto įgyvendinimo metu bus aktyviai prisidedama prie žmonių, susiduriančių su negalia ar negalios situacijomis, integracijos vadovaujantis Aprašo 3.1.2 – 3.1.3 papunkčiais, tai yra ne mažiau dviejų Universalaus dizaino principų įgyvendinimo (3.1.2.p.) ir prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimo (3.1.3.p.), kurių atitinkamas aprašytas projekto įgyvendinimo plano 3.8.3 dalyje.