Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje (angl. The European Innovation Scoreboard) pateikiamas Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, kitų Europos šalių ir kaimyninių regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų lyginamasis vertinimas. Ji padeda šalims įvertinti savo nacionalinių inovacijų sistemų santykinius privalumus ir trūkumus ir nustatyti problemas, kurias reikia spręsti. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis Lietuva įvertinta kaip nuosaiki (angl. moderate) inovatorė. Remiantis šia suvestine, Lietuvos aplinkosauginio tvarumo rodiklis nuo 2016 m. sumažėjo 2,1 proc., o lyginant su 2022 m. net 4 proc.. Viena iš galimų priežasčių-, nuo 2016 m. Lietuvoje reikšmingai mažėjantis tvarių, su aplinka susijusių technologijų kūrimas (-23,9 proc. nuo ES vidurkio), kuris dabar sudaro tik 69,4 proc. visų ES šalių vidurkio. Lietuvos įmonių su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (toliau – MTEP) veiklomis nesusijusios inovacijų išlaidos sudaro net (170,9 proc. ES vidurkio), tačiau verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai siekia vos 34 proc., o vienam darbuotojui tenkančios išlaidos inovacijoms siekia 67,6 proc. ES šalių lygio. Tai rodo, jog vis dar trūksta žinių ir didesnio suvokimo apie inovacijas rinka linkusi ne tik neinvestuoti į MTEP ir vengia jas kurti dėl žinių ir kompetencijų stokos. VšĮ Inovacijų agentūros paruoštoje 2023 metų Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų stebėsenos ataskaitoje ekspertai nustatė, jog mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų stiprinimas yra vienas iš svarbiausių aspektų siekiant proveržio. Šiame dokumente ekspertai pabrėžia, jog vis dar labai trūksta inovacijų vadybininkų, akcentuojamas poreikis skatinti žingeidumą, verslumą, bendrakūrą, kritinio mąstymo skatinimui pasitelkiant mokymus, mentorystės, seminarus pradedant juos taikyti bendrojo ugdymo programose mokiniams ir vėliau specializuojantis profesinėse ir aukštosiose mokyklose. Projekto metu, prisidedant prie žaliosios transformacijos skatinimo, atrinkti didžiausią potencialą turintys Universiteto kuriami tvarumo ir skaitmeninimo principus atitinkantys technologiniai sprendimai bus susisteminti ir pristatyti verslo subjektams, tarp jų ir inovatyviems startuoliams, siekiant atrasti tinkamiausius būdus jiems komercializuoti. Parengtas minėtų sprendimų aprašas leis turėti susistemintą informaciją vienoje vietoje, tikslingai ją pateikti suinteresuotoms šalims, išryškinti sprendimų aktualumą ir bus pritaikytas naudoti ilgalaikėje perspektyvoje. Projekto metu organizuojamas gerosios patirties dalijimosi vizitas į vienoje lyderiaujančių šalių – inovatorių esantį Stavangerio universitetą (Norvegija) prisidės prie žinių ir technologijų perdavimo specialistų veiklos lauko efektyvinimo, kompetencijų ugdymo ir sistemingos žinių ir inovacijų ekosistemos pertvarkos siekimo. Projekto metu prisidedama prie Nacionalinio Pažangos Plano uždavinio įgyvendinimo siekiant inovatyviomis technologijomis ir paslaugomis prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir skaitmeninimo sprendimais padėti didinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir efektyvumą. Taip pat skatinama mokslo ir technologijų plėtra bei inovacijų diegimas taip siekiant stiprinti šalies konkurencingumą. Projektas tiesiogiai prisideda prie reformos ir investicijos tikslų, kurių siekiama „Naujos kartos Lietuva“ komponentuose: Projektas skatina viešojo sektoriaus ir verslo skaitmeninimą, įgalina technologijų plėtrą, stiprina kibernetinį saugumą, siekiama mažinti poveikį aplinkai, integruoti tvarius energijos naudojimo sprendimus, inovatyvūs sprendimai padeda įgyvendinti aplinkosaugos standartus ir klimato kaitos mažinimo strategijas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų; projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus; projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo; projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Turint šį specialų paslaugų ir inovatyvių technologinių sprendimų aprašą Universiteto darbuotojai atsakingi už technologijų plėtrą ir bendradarbiavimą su verslu turės papildomus įrankius darbui su išorės partneriais tvarumo ir skaitmeninimo srityse. Pagrindinis tikslas yra atliepiant Europos pramonės ekosistemų pertvarką įmonėms pasiūlyti sprendimus kurie jiems padėtų prisidėti prie pačios pertvarkos įgyvendinimo įveiklinant naujausias technologijas. Projektas tiesiogiai ir netiesiogiai paveiks – Kauno technologijos universiteto darbuotojus, mokslo darbuotojus, naujus užsakymus, naujus išradimus, siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos spartinimo, verslo atstovaus, bus atliepti verslo poreikiai, verslo mokslo bendradarbiavimas, visuomenę, kurios raidą ir virsmą įtakos žaliosios ir skaitmeninės pagrindinių Europos pramonės ekosistemų pertvarkos spartinimas ir jo veiksmai.