Projektu bus sprendžiamos 6 problemos ir jų atsiradimo priežastys: – Šiuo metu nėra automatizuoto Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) rodiklių reikšmių surinkimo, kadangi nėra sukurta vieninga platforma, kuri užtikrintų centralizuotą LNSS duomenų surinkimą bei integracijos su skirtingomis IS, galinčiomis teikti LNSS analizei būtinus duomenis. – Nėra atvaizduojami pacientų grįžtamojo ryšio (įskaitant pacientų pasitenkinimą) apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas vertinimo pasirinktose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) rezultatai, kadangi pacientų grįžtamojo ryšio rezultatai neperduodami į centralizuotą LNSS duomenis kaupiančią platformą. Nėra sukurta vieninga platforma, užtikrinanti pacientų vertinimo rezultatų palyginimą su kitais LNSS duomenimis, galimai turinčiais įtaką jų vertinimui. – Nėra galimybės automatizuotai įvairiais pjūviais analizuoti LNSS rodiklių, kadangi duomenys kaupiami ir tvarkomi skirtingose IS ar institucijose, nėra galimybės apskaičiuoti rodiklių, analizuoti ir jų palyginti. – LNSS rodikliai nėra atveriami ASPĮ ir visuomenei, kadangi: • LNSS duomenys saugomi skirtingose institucijų informacinėse (toliau- IS) sistemose ar institucijose, • nėra vieningos platformos, užtikrinančios LNSS rodiklių ir duomenų atvėrimą; • atveriami duomenys pateikiami už ankstesnį periodą (nesavalaikiai); • Nesukurti duomenų analizės įrankiai. – Nėra galimas duomenimis paremtų sprendimų priėmimas, kadangi: • LNSS duomenys saugomi ir apdorojami skirtingose IS ar institucijose; • Nėra vieningos platformos, užtikrinančios LNSS rodiklių ir duomenų atvėrimą; • Nesukurti duomenų analizės įrankiai; • Surenkami duomenys ir apskaičiuojami rodikliai nesavalaikiai (jų parengimas ir apskaičiavimas vėluoja). – Įstaigų darbuotojai neturi kompetencijų naudotis rodiklių sukūrimui ir duomenų analizei skirtomis naujomis IT priemonėmis, kadangi specialistai turi per mažai galimybių kelti kvalifikaciją rodiklių sukūrimui ir duomenų analizei skirtų IT priemonių naudojime. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi horizontaliųjų principų: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principo, lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimo, inovatyvumo diegiant inovatyvius sprendimus. Numatoma sukurti sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį, kuris apims nacionalinį, savivaldybių bei gydymo įstaigų lygmenis (švieslentės principu), leis atverti daugiau duomenų visuomenei (įskaitant antrinį sveikatos duomenų panaudojimą), teikti įrodymais pagrįstą informaciją sveikatos politikos sprendimams įgyvendinti (žmogiškųjų išteklių valdymo, paslaugų kokybės ir prieinamumo, paslaugų kainodaros ir lėšų panaudojimo efektyvumo srityse). Vienas iš sveikatos sistemos vertinimo elementų yra informacija apie pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūra. Įgyvendinant reformą bus siekiama sukurti įrankį, kuris leistų operatyviai gauti pacientų grįžtamąjį ryšį, įskaitant pasitenkinimą suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tokiu būdu gaunant labai reikalingą informaciją ar sveikatos sistema, paslaugų prieinamumas ir jų kokybė atliepia pacientų lūkesčius.